Lauko vynuogių priežiūra rudenį: ką nuveikti geresnio derliaus labui

 (32)
Auginate vynuoges pirmą sezoną? Ieškote naujų ruošimo žiemai būdų? Nelabai sekasi tiksliai parinkti kiek pumpurų palikti pavasariui? Nesijaudinkite - net ir patyrę vynuogių augintojai pritars, kad supratimas ateina su patirtimi. Tačiau darbus efektyviau galite atlikti jau šiandien, jei žinosite kelis pagrindinius aspektus.
© Shutterstock nuotr.

Skynimas. Nors Lietuva yra vis dar pakankamai vėsus kraštas, vynuogių čia auginama įvairiausių rūšių. Kada jas skinti priklauso nuo konkrečios rūšies bei uogų subrendimo sąlygų – kai kurias ragauti galima jau rugpjūčio viduryje, kitos laukia rugsėjo pabaigos ar net ankstyvųjų spalio dienų.

Nuskynus uogas, vynmedis pradeda pamažu pradeda ruoštis žiemai – lapai pradeda vysti ir kristi. Labai svarbu nuolat palaikyti tvarką po medeliais – surinkti ne tik kekių šakeles, nukritusias po skynimo, tačiau ir reguliariai sugrėbti lapus. Tai neleis lapams pūti. Taip pat, jeigu medeliai sirgo netikrąja miltlige, pašalinus lapus, mažiau rizikuosite kitais metais.

Įprastu atveju, to daugiau mažiau užtenka. Jau bekrentant lapams, vynmedžio ūgliai pamažu medėja - tai užtikrins geresnį peržiemojimą. Jeigu medelis medėja prastai, galima apipurkšti jį kalio trąšomis (pvz, 0,4% vandenyje tirpaus kalio oksido K2O) arba pelenais (apie 2 kg/kibirui). Labai svarbu tokiu metu neskatinti papildomo augimo, tad reikėtų išvengti bet kokių azoto trąšų ar azoto turinčių medžiagų. Medelius galima nupurkšti ir 3 % vario sulfato tirpalu – jis padeda apsisaugoti nuo ligų - netikrosios miltligės, antraknozės, puvinių, bakterinio vėžio.

Genėjimas. Genėjimas daro didelę įtaką kitų metų derliui. Nukritus lapams pastebėsite, kad ant medžio užaugo daugybė šakelių, daugelis jų jau pradėję medėti ar jau pakankamai sumedėjusios. Pradedantiems augintojams gali būti gaila, tačiau reikia sekatoriumi nukarpyti daugumą jų ir palikti augti tik pačias pagrindines šakas.

Supratimas, kiek tiksliai palikti pumpurų ant vienos šakos ateis su patirtimi, kai žinosite savo konkrečios rūšies augimo ypatybes. Tačiau egzistuoja ir universalių patarimų pradedantiesiems – galima palikti nuo pusmečio iki metro vienai šakai, priklausomai nuo vynmedžio dydžio. Šakų paliekama tiek vienoje, tiek kitoje pusėje – po dvi šakas bent su 6-8 pumpurais, priklausomai nuo ūglio storio. Storesniam ūgliui reikėtų palikti daugiau pumpurų. Visada saugiau palikti daugiau pumpurų nei mažiau, kadangi mažesnė rizika, kad jie nederės.

Pasiruošimas žiemai. Nemaža dalis lauke augančių vynuogių žiemą yra dengiamos, siekiant apsaugoti jas nuo šalčių. Veislės į šaltį reaguoja nevienodai, tad dengti rekomenduojama lepiausias. Lietuviškos žiemos gali būti ir labai šaltos, tačiau neretai būna ir labai švelnios. Tačiau nenorėdami rizikuoti medelius žiemai galite apdengti.Tai daryti reikia kuo vėliau – vynmedis turi pats „pasiruošti“ ir priprasti prie šaltesnio oro. Jų šakos prilenkiamos prie žemės iki lapkričio pabaigos.

Dengimo būdų yra įvairių – vieni naudoja šiferio stogelius, kiti agroplėvelę, eglišakius, treti apskritai derina visas medžiagas. Apdengimo tikslas yra neleisti medeliui sušalti prie didesnių temperatūrų, apsaugoti jį nuo graužikų, tačiau tuo pat metu jį apdengti taip, kad nešustų saulėtesnėmis žiemos dienomis ar ankstyvą pavasarį. Teigiama, kad dengiant polietilenu šakos būna sausesnės, mažesnė pumpurų pažeidimo tikimybė dėl drėgmės pertekliaus. Agroplėvelė gerai praleidžia drėgmę, tačiau „kvėpuoja“ ir po temperatūra yra žemesnė, kas aktualu šiltesnėmis dienomis. Tad galima dengimo būdus derinti – po apačia dėti bent pora sluoksnių agroplėvelės, o ant viršaus uždengti polietilenu.

Dengiant medelius eglišakiais atsparesnėms veislėms pakanka tiesiog užmesti didesnį kiekį, kad prispaustų prie žemės sumedėjusius vynmedžio ūglius. Lepesnėms veislėms galima papildomai panaudoti polietileno plėvelę ar tiesiog jas apdengti eglišakiais, vėliau apkasant žemėmis.

Vynmedžio šaknis, kuriuos yra jautriausia augalo dalis, naudinga apkasti durpėmis. Jos puikiai apsaugo vynmedžius nuo šalnų, be to, tampa nebloga natūralia trąša šiltuoju metų laiku, kai jas išsklaidome po dirvožemį aplink medelius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sodo darbai

5 organiški kovos su skruzdėmis būdai

Skruzdėles yra vabzdžiai sanitarai, kurie savaime nėra laikomi kenkėjais. Kenkėjais jos tampa tik tuo atveju, jei atneša į sodą pavojingų parazitų – amarų, arba tuo atveju, jeigu patenka į namų vidų. Nusprendus išnaikinti skruzdes, neverta iškart griebtis chemijos, nes egzistuoja nemažai natūralių priemonių. Šiame straipsnyje supažindinsime jus su 5 organiškais kovos būdais.

Vasaris: kokie darbai laukia darže bei sode? (1)

Nors vasarį gamta vis dar ilsisi, nemaža dalis daržininkų bei sodininkų jau ima galvoti apie pavasarinį darbymetį. Paskutinis žiemos mėnuo puikiai tinka naujo daržo arba sodo planavimui, įrankių ruošimui, sėklų pirkimui. Taip pat šiuo metu jau galima pradėti sėti kai kurias daržoves. Šiame straipsnyje pateikiame pačių svarbiausių vasario darbų sąrašą.

Kokius darbus reikia nudirbti sausio mėnesį darže bei sode?

Sausio mėnuo darže bei sode yra ganėtinai ramus, tad ir sąrašas darbų, kuriuos reikia nudirbti būtent šiuo metu, nėra labai ilgas. Tačiau norint, kad augalai gražiai augtų, kad jų nepultų ligos ir kenkėjai, jais reikia rūpintis ir žiemą, pristatome kelis svarbiausius šio mėnesio darbus.

Sodo kenkėjai: kur jie slepiasi žiemą?

Žiema sode yra ramybės metas. Tokiu metu jau yra užbaigti visi sodo paruošiamieji darbai, augalai yra ramybės būsenoje, tad galima šiek tiek atsipūsti. Kita vertus, įvairūs sodo kenkėjai, su kuriais kovojote šiltuoju sezonu, niekur nedingo, paprastai šiuo metu jie saugiai pasislėpę žiemoja ir laukia šilumos. Tad ką galima nuveikti žiemą, kad apmažinti kenkėjų skaičių jau dabar?

Kaip laikyti sodo įrankius darbų sezoną uždarius?

Tinkamai prižiūrimi ir teisingai laikomi sodo įrankiai tarnauja geriau ir ilgiau. Tad pasibaigus sodo ir daržo darbų sezonui, ateina metas juos patikimai parengti ir padėti saugoti iki pavasario. Taigi kaip ir kur žiemą reikia laikyti sodo inventorių?

Žiema artėja: kuo uždengti augalus?

Rinkdamiesi augalus savo sodui, paprastai įvertiname šaltos žiemos grėsmę ir renkamės tas augalų veisles, kurios atlaiko didesnius šalčius. Tačiau kartais nutinka taip, kad augalai, kurie gali pakelti žemą minusinę temperatūra, žūsta nesulaukę pavasario. Taip nutinka ne dėl šalčio, o dėl staigiai pasikeitusios temperatūros, jos nepastovaus svyravimo ir panašiai. Tad kokiomis medžiagomis tinka dengti augalus?

Kaip paruošti vaismedžius žiemai? (1)

Žiema nesuvaldomai artėja, tad tie, kurie dar nepasirūpino savo sodu, privalo suskubti. Medeliams žiemą pavojingi tiek dideli šalčiai, tiek į kiemus atklydę graužikai. Taigi kokių priemonių reikia imtis, kad vaismedžiai saugiai sulauktų pavasario?

Lapų grėbimas: tinkamiausio įrankio paieškos (2)

Krentantys lapai spalvingu kilimu nukloja vejas, kiemus, terasas ir visa kita, kas stovi medžių paunksnėje. Lapų grėbimas yra įprastas rudens darbas, kurį svarbu nudirbti būtent šiuo metų laiku, kad būtų galima sėkmingai pradėti žiemą. Šiam darbui svarbu yra tinkamai parinktas įrankis – grėblys.

Nedidelis sodas: vaismedžių komponavimo ypatybės

Sodas – tiek sodininkystės darbų vieta, tiek atokvėpiui skirta vieta, todėl jį įrenginėjant svarbu derinti naudą bei estetiką. Ruduo, kaip ir ankstyvas pavasaris, yra medelių sodinimo laikas, todėl šioje publikacijoje aptarsime vaismedžių ir vaiskrūmių komponavimo ypatybes nedideliame sode.

Medžių balinimas: ar šį darbą geriausia atlikti rudenį? (6)

Medžio žievė – tai tarsi žmogaus oda, ji pirmoji susiduria su išorės poveikiu: temperatūros svyravimais, intensyviais saulės spinduliais. Ji dėl nepalankių aplinkos sąlygų darosi grubi, skeldėja bei serga, kad to galima būtų išvengti, reikia imtis apsaugos priemonių. Medžių balinimas – viena iš tokių priemonių. Jis apsaugo kamienus nuo neigiamo saulės poveikio bei vabzdžių-kenkėjų.