Lapų grėbimas: tinkamiausio įrankio paieškos

Krentantys lapai spalvingu kilimu nukloja vejas, kiemus, terasas ir visa kita, kas stovi medžių paunksnėje. Lapų grėbimas yra įprastas rudens darbas, kurį svarbu nudirbti būtent šiuo metų laiku, kad būtų galima sėkmingai pradėti žiemą. Šiam darbui svarbu yra tinkamai parinktas įrankis – grėblys.

Grėblys


Grėblys – iš pirmo žvilgsnio labai paprastas, įvairiems su žeme susijusiems darbams (lapų bei kitų augalinių liekanų grėbimui, purenimui ir lyginimui) skirtas įrankis, tačiau reikia neapsigauti, gamintojai šiandien siūlo ne vieną šio įrankio variantą, tad svarbu gerai pagalvoti prieš renkantis. Grėblys susideda iš grėbliakočio ir grėbliagalvės, šios dalys paprastai yra parduodamos atskirai, o tai yra patogu, jeigu turite universalų grėblio kotą, nes prie jo galima pritvirtinti keletą skirtingų galvų.


Grėblių būna skirtingų tipų, tad renkantis tinkamiausią variantą savo sklypui, reikia atsižvelgti į plotą, kurį reikia sugrėbti, taip pat į vietą, kurioje yra prikritę lapų. Vieni grėbliai yra tinkamesni vejai, kiti aukštesnei sodo žolei. Pavyzdžiui, vejos trumpai žolytei tvarkyti labiausiai tinka standartinis, platus grėblys su lanksčiais virbais, tačiau sode su aukštesne žole toks grėblys netiks. Sode geriau naudoti universalaus tipo grėblį su pritaisytomis atraminėmis „auselėmis“, kurios neleidžia virbams susmigti į žemę.


Shutterstock


Grėblio dalys bei rūšys


Grėbliakotis. Renkantis grėbliakotį, reikia atkreipti dėmesį į jo ilgį, medžiagiškumą bei kokybę. Ši grėblio dalis gali būti pagaminta iš medienos arba metalo. Mediniai grėbliakočiai paprastai yra malonesni rankoms (šaltuoju metu jie nepasidaro šalti, todėl dirbant su jais nėra būtinos pirštinės). Metaliniai grėbliakočiai dažniausiai yra gaminami iš aliuminio ir dažnai būna padengiami plastmase. Pastarieji grėbliakočiai yra šaltesni už medinius, kita vertus, jie yra ilgaamžiškesni. Renkantis grėbliakotį taip pat svarbu įvertinti jo ilgį. Trumpesnis grėblio kotas yra patogesnis purenimo darbams, o ilgesnis – patogesnis grėbti didelius plotus.


Grėbliagalvė. Grėblio galva dažniausiai būna metalinė arba plastikinė. Svarbiausia yra grėbliagalvės forma, kuri nulemia kokią vietą bus galima grėbti pasirinktu grėbliu. Pagal jos formą taip pat galima nusakyti paties grėblio tipą.


Shutterstock


Tradicinis sodo grėblys. Šio grėblio dantys yra tvirti ir stori, jų nėra daug ir jie yra išdėstyti pakankamai retai. Tokio tipo grėblys yra gan universalus, juo galima grėbti žemes, mulčą, žvyrą, smėlį. Paprastai tokį grėblį turi kiekvienas sodininkas, nes juo (lengviau ar sunkiau) galima nudirbti visus reikalingus darbus.


Vėduoklinis grėblys. Šis grėblys yra skirtas lapų grėbimui. Jo galva yra trikampio formos. Ji turi daug dantukų, kurie yra ilgesni bei lankstesni už tradicinio grėblio. Kokį plotą galėsite grėbti tokiu grėbliu lemia išdėstymo kampas (kuo kampas platesnis, tuo didesnį plotą galima apgrėbti). Nuo tradicinio grėblio vėduoklinio grėblio galva skiriasi dar ir tuo, kad ji gali būti bambukinė. Bambukiniai grėblio dantukai yra patys švelniausi ir trapiausi, todėl jais užkliudyti augalai nėra pažeidžiami.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis