Kokie sodo darbai laukia šį mėnesį?

Spalio mėnuo sodininkams – ganėtinai intensyvus laikas. Laukia tokie darbai, kaip: vaismedžių sodinimas, vynuogių genėjimas, lapų grėbimas ir t.t.. Tad kokie yra patys svarbiausi spalio darbai sode?
© Shutterstock

Vejos tvarkymas

Reikia atlikti generalinę vejos tvarką. Pirmiausia, iki šalnų, reikia patrumpinti žolę (rekomenduojama ją palikti maždaug 8 cm aukščio), nugrėbti lapus bei žolės atliekas. Veja paprastai yra tręšiama rugsėjo ir spalio sandūroje, tręšiama kalio ir fosforo trąšomis. Jeigu nusimato lietingas ruduo, reikia subadyti velėną specialiomis šakėmis, skirtomis vandeniui nubėgti.

Kokie sodo darbai laukia šį mėnesį?
© Shutterstock

Vėlyvųjų obuolių ir kriaušių derliaus rinkimas

Spalį yra nurenkamas paskutinis vėlyvųjų obuolių bei kriaušių derlius. Nuskinti reikia visus vaisius, kad vaismedžiai suspėtų iki žiemos sukaupti atsarginių maisto medžiagų. Taip pat reikia surinkti visus aplink nukritusius supuvusius vaisius, nugrėbti nukritusius lapus, nes šios atliekos gali tapti ligų židiniais. Nudirbus šiuos darbus, reikia giliai supurenti pomedžius ir įterpti kompleksines fosforo ir kalio trąšas.

Genėjimas

Rudenį genėti tinka ne visus augalus, kai kurių genėti atvėsus orams apskritai negalima, nes šie negalės tinkamai peržiemoti. Tačiau yra ir tokių augalų, kuriuos labiausiai tinka genėti rudenį. Šiuo metu ypač tinka genėti vynmedžius. Juos genėti galima iki temperatūrai nukrentant iki -3 laipsnių. Šis laikas taip pat tinka vaiskrūmių genėjimui (galima genėti raudonuosius serbentus, juoduosius serbentus, agrastus, sausmedžius). Šiuos vaiskrūmius tinka genėti rudenį, nes pasibaigus žiemai krūmai anksti pabunda ir užmezga pumpurus, todėl pavasarį galima nespėti jų apkarpyti iki pradedant tekėti sultims.

Kokie sodo darbai laukia šį mėnesį?
© Shutterstock

Vaismedžių sodinimas

Spalio pirmoji pusė yra atsparesnių vaismedžių (obelų, kriaušių) ir vaiskrūmių (serbentų, agrastų, aviečių) sodinimo metas. Tokių vaismedžių, kaip: trešnių, vyšnių, slyvų, persikų, abrikosų, nepatartina sodinti šiuo metu, nes jiems gali būti sunku peržiemoti.

Medelių prigijimas ir augimas pirmaisiais metais priklauso nuo sodinukų kokybės ir jų pasodinimo, tad labai svarbu išsirinkti sveiką, neapdžiuvusį, gerai išaugusį sodinuką. Sodinukus reikia sodinti tik į gerai paruoštą dirvą. Ji turi būti nudrenuota, patręšta, giliai suarta bei išlyginta. Sodinukui paprastai reikia 0,7 – 0,8 m skersmens ir maždaug 0,6 – 0,8 m gylio duobės, matmenys gali šiek tiek skirtis, priklausomai nuo šaknų dydžio. Iškasus duobę, reikia sureguliuoti jos pH (duobės dugne reikia įterpti ir įmaišyti kalkes – jei norite jį pakelti, ar sierą – jei norite jį sumažinti).

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sodo darbai

Sodo kenkėjai: kur jie slepiasi žiemą?

Žiema sode yra ramybės metas. Tokiu metu jau yra užbaigti visi sodo paruošiamieji darbai žiemai, augalai yra ramybės būsenoje, tad galima šiek tiek atsipūsti. Kita vertus, įvairūs sodo kenkėjai, su kuriais kovojote šiltuoju sezonu, niekur nedingo, paprastai šiuo metu jie saugiai pasislėpę žiemoja ir laukia šilumos. Tad ką galima nuveikti žiemą, kad apmažinti kenkėjų skaičių jau dabar?

Kaip laikyti sodo įrankius darbų sezoną uždarius?

Tinkamai prižiūrimi ir teisingai laikomi sodo įrankiai tarnauja geriau ir ilgiau. Tad pasibaigus sodo ir daržo darbų sezonui, ateina metas juos patikimai parengti ir padėti saugoti iki pavasario. Taigi kaip ir kur žiemą reikia laikyti sodo inventorių?

Žiema artėja: kuo uždengti augalus?

Rinkdamiesi augalus savo sodui, paprastai įvertiname šaltos žiemos grėsmę ir renkamės tas augalų veisles, kurios atlaiko didesnius šalčius. Tačiau kartais nutinka taip, kad augalai, kurie gali pakelti žemą minusinę temperatūra, žūsta nesulaukę pavasario. Taip nutinka ne dėl šalčio, o dėl staigiai pasikeitusios temperatūros, jos nepastovaus svyravimo ir panašiai. Tad kokiomis medžiagomis tinka dengti augalus?

Kaip paruošti vaismedžius žiemai? (1)

Žiema nesuvaldomai artėja, tad tie, kurie dar nepasirūpino savo sodu, privalo suskubti. Medeliams žiemą pavojingi tiek dideli šalčiai, tiek į kiemus atklydę graužikai. Taigi kokių priemonių reikia imtis, kad vaismedžiai saugiai sulauktų pavasario?

Lapų grėbimas: tinkamiausio įrankio paieškos (2)

Krentantys lapai spalvingu kilimu nukloja vejas, kiemus, terasas ir visa kita, kas stovi medžių paunksnėje. Lapų grėbimas yra įprastas rudens darbas, kurį svarbu nudirbti būtent šiuo metų laiku, kad būtų galima sėkmingai pradėti žiemą. Šiam darbui svarbu yra tinkamai parinktas įrankis – grėblys.

Nedidelis sodas: vaismedžių komponavimo ypatybės

Sodas – tiek sodininkystės darbų vieta, tiek atokvėpiui skirta vieta, todėl jį įrenginėjant svarbu derinti naudą bei estetiką. Ruduo, kaip ir ankstyvas pavasaris, yra medelių sodinimo laikas, todėl šioje publikacijoje aptarsime vaismedžių ir vaiskrūmių komponavimo ypatybes nedideliame sode.

Medžių balinimas: ar šį darbą geriausia atlikti rudenį? (6)

Medžio žievė – tai tarsi žmogaus oda, ji pirmoji susiduria su išorės poveikiu: temperatūros svyravimais, intensyviais saulės spinduliais. Ji dėl nepalankių aplinkos sąlygų darosi grubi, skeldėja bei serga, kad to galima būtų išvengti, reikia imtis apsaugos priemonių. Medžių balinimas – viena iš tokių priemonių. Jis apsaugo kamienus nuo neigiamo saulės poveikio bei vabzdžių-kenkėjų.

Genėjimas: kaip genėti medžius bei krūmus rudenį? (1)

Rudenį, krentant medžių bei krūmų lapams, apsinuogina jų šakos, puikiai pasimato šakų struktūra. Taigi visai nekeista, kad kai kurie žmonės nenori laukti pavasario sumedėjusių augalų genėjimui. Tačiau ar galima užsiimti šiuo darbu rudenį?

Kaštonai: idėjos kaip praktiškai juos panaudoti (1)

Šiuo metų laiku po kojomis besimėtantys kaštonai – tai tik vienas iš rudens simbolių, apie kurį per daug nesusimąstome. Tačiau kaštonus galima panaudoti gan praktiškai. Pristatome kelias jų panaudojimo idėjas.

Rudeniniai lapai: kaip jais pagerinti dirvožemio kokybę?

Krentantys rudeniniai lapai nukloja žemės paviršių ir ant jo sudaro gražų, margaspalvį kilimą. Nors margi lapai atrodo itin gražiai, nuosavame sode nepatariama jų palikti pūti tiesiog ant vejos, nes juose veisiasi įvairūs augalų ligų sukėlėjai, jie taip pat padidina pelėsio atsiradimo grėsmę. Tad kaip galima naudingai panaudoti nukritusius lapus?