Kaip užtikrintai pašalinti vejos defektus

Tikra veja toli gražu nėra žolėmis užsėtas plotas, kurį užtenka palaistyti kartą per mėnesį. Graži veja - pastangų reikalaujantis gyvas organizmas, kurį kartas nuo karto gali užpulti ligos, pažeidimai ar kiti defektai. Kaip su tuo kovoti, pasakoja ASU Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto direktorius doc. Evaldas Klimas.
Kaip užtikrintai pašalinti vejos defektus
© Shutterstock nuotr.

Veltinis

Pasak doc. Evaldo Klimo, veltinis susidaro iš apatinių žolių lapų ir mikroorganizmų nesuardyto žolės mulčio likučių.

Veltinio formavimosi intensyvumą lemia keli faktoriai: vejos žolyno sudėtis, pavyzdžiui, raudonųjų ir avinių eraičinų lapuose yra daugiau lignino; mulčiavimo metu paskleistos žaliosios masės kiekis; rūgšti dirvožemio reakcija; sutankėjusi ir blogai vėdinama dirva; netinkamas žolės pjovimo aukštis.

Veltinio storis gali būti nuo 0,5 iki 3 cm. Plonas veltinio sluoksnis (iki 1 cm) sausrų metu pridengia dirvą ir mažina vandens išgaravimą, o dirvos mikroorganizmai negyvą organinę medžiagą skaido į humusą, reikalingą vejų žolėms.

„Storas veltinio sluoksnis (daugiau nei 2 cm) vejų žolėms yra kenksmingas, nes sulaiko nemažą dalį kritulių ar drėkinimo vandens, dirvoje ima trūkti deguonies, šaknys blogai auga, lėtėja vandens infiltracija į dirvožemį, – aiškina vejų specialistas doc. E. Klimas. – Esant storam veltiniui, žolyno viršutinėje dalyje būna drėgna, o apatinėje – sausa. Tokioje aplinkoje greičiau dauginasi ligų sukėlėjai, gausėja dumblių, samanų, nepageidaujamų žolių rūšių“.

Dekoratyviose ir sportinėse vejose veltinio sluoksnio storį reikia nuolat kontroliuoti. Nedideliuose vejų plotuose veltinis gali būti „iššukuojamas“ metalinėmis skėtinėmis šluotelėmis su plieniniais gerai spyruokliuojančiais dantimis arba rankinėmis mašinėlėmis, turinčiomis vertikalius kas 2-3 cm lygiagrečiai išdėstytus peiliukus. Šukuojant peiliukai turi 2-3 mm įsmigti į žemę. Dideliuose plotuose veltiniui šukuoti naudojamos specialios benzininės aeravimo mašinėlės, kur vertikalūs peiliukai sukasi dideliu greičiu ir sparčiai ardo veltinį.

Patogiausia veltinį šukuoti anksti pavasarį, prieš prasidedant žolių vegetacijai ar jai tik prasidėjus. Tuomet žolių augimas yra aktyvesnis ir padraskytos jos sparčiau atsinaujina. Žolynas labiau sutankėja. Jei po šukavimo žolynas atrodo retas, galima anksti pavasarį pabarstyti tos pačios sudėties žolių sėklų, vienam arui 1 kg sėklų arba 10 g/kv. m.

Samanos

Samanos vejose atsiranda tuomet, kai varpinėms žolėms augti augavietės sąlygos yra nepalankios. Tai atsitinka, kai dirva užmirksta, nuolat būna pavėsis, žolėms trūksta maisto medžiagų, pjaunama per žemai, storas veltinio sluoksnis.

Samanas vejose galima naikinti mechaninėmis ir cheminėmis priemonėmis (jos jautrios geležies sulfatui).

Anot doc. E. Klimo, pačios efektyviausios samanų kontrolės priemonės yra išvardytų atsiradimo priežasčių naikinimas. Ypač veiksmingas vejos drėgmės režimo sureguliavimas ir subalansuotas tręšimas.

Namų sąlygomis nesudėtinga pasiruošti veiksmingo mišinio prieš samanas. Jo tūrio sudėtis tokia: 20 dalių smėlio, 3 dalys amonio salietros, 2 dalys geležies sulfato. Į 1 kv. m išberiama nuo 100 iki 150 g šio mišinio (1 arui prireiks 10-15 kg). Berti geriausia ryte, dar nenukritus rasai.

Šis mišinys ne tik naikina samanas, bet ir aktyvina mikrobiologinius procesus dirvos paviršiuje, lėtina veltinio formavimąsi. Jei vejoje buvo daug samanų, po cheminio naikinimo naudinga jų liekanas iššukuoti vertikaliu aeratoriumi.

Samanų liekanų negalima dėti į komposto krūvą, nes jos nepūva. Paprasčiausia šias liekanas sudeginti.

Sunaikinus samanas namų ar medžių šešėlio zonoje ir atlikus vertikalią aeraciją, reikia tame plote įsėti raudonųjų ir avinių eraičinų sėklų mišinio (apie 15 g/ kv. m). Šios žolės pakenčia pavėsį, todėl tinkamai tręšiant, pavėsyje ateityje veja bus graži, o samanų nebeliks.

Vejos išretėjimas

„Vejos išretėjimas nesuderinamas su jos grožiu ar tinkamumu sportui“, - patirtimi dalinasi doc.E. Klimas. Retėti vejos gali dėl kelių priežasčių: netinkamo žolių mišinio sudarymo, ligų pažeidimų, pernelyg intensyvaus mindžiojimo, nepakankamo tręšimo.

Pasak doc. E. Klimo, retą veją geriausia tankinti anksti pavasarį, atlikus vertikalią aeraciją. Jei veja buvo sėtinė, paruošiamas panašios sudėties žolių mišinys. Metaliniu grėbliu išpurenus praretėjusius vejos plotelius, į 1 kv. m išberiama 10-15 g žolių sėklų mišinio. Sėklos įterpiamos grėbliu. Jei puraus dirvožemio sėkloms įterpti nepakanka, paviršius mulčiuojamas lengvu substratu ir suvoluojamas.

Sportinėse ir parterinėse vejose nedideli vejų defektai taisomi „lopant“ velėnos gabalėliais. Gabalėliai defektams taisyti gali būti paruošiami specialiais šešiakampiais velėnos paruošimo įrankiais. Defekto vietoje tuo pačiu įrankiu padaroma taisyklinga duobutė, į kurią įdedamas tokios pačios formos velėnos gabalas. Šešiakampių gabalų privalumas yra tas, kad iš jų patogu dėlioti taisyklingą mozaiką.

Jei neturite specialaus įrankio velėnos gabalams paruošti, defektus galima taisyti ir paprasčiau: reikia paimti taisyklingos formos stačiakampę dėžutę su maždaug 3-4 cm aukščio sienelėmis; plotelyje, kurį reikia taisyti, dėžutė dedama ant „žaizdos“ (jei ją uždengia iš karto) arba dėliojama kelis kartus, kol uždengia visą taisomą plotą; dėžutės sienelių pakraščiuose velėna įpjaunama 6-8 cm gyliu ir išverčiama kartu su bloga dalimi, paruošiama maždaug 4 cm gylio vieta sveikam velėnos gabalui; panaudojus tą pačią dėžutę vietoj trafareto, atkertamas sveikas velėnos gabalas (prieš tai žoliapjove nupjovus žolę); gabalas guldomas šaknimis aukštyn į truputį aukštesnę dėžutę su 4 cm aukščio sienelėmis; ilgu peiliu nupjaunama velėnos dalis, kyšanti virš vienodo aukščio sienelių, gabalo storis pasidaro vienodas. Tokiu būdu namų sąlygomis galima pasiruošti taisyklingų vienodo dydžio ir storio gabalų ir juos sėkmingai panaudoti vejų defektams taisyti.

Šunų šlapimo dėmės

Vejų specialisto teigimu, šunų šlapimo dėmių atsiranda vejose, kai nedideliame vejos plote dažnai laksto stambus palaidas šuo. Šunų šlapimas daro problemų ne tik vejoms, bet ir įvairiems dekoratyviniams krūmams: tujoms, puskiparisiams, miniatiūrinėms eglutėms. Žymėdami teritoriją šunys „kelia koją“ nuolatinėse vietose, todėl literatūroje teikiami siūlymai tas vietas gausiai palieti vandeniu neduoda norimų rezultatų. Kompromiso tokiu tveju rasti beveik neįmanoma. Sodybos šeimininkas turi apsispręsti, kas jam svarbiau – veja ar šuns laisvė. Tvarkingi šeimininkai stambius šunis laiko voljeruose, o pasivaikščioti išveda į didesnius plotus. Taip sodybos veja nenukenčia.

Įvairios formos nudžiūvusios vejos plotai

„Įvairios formos nudžiūvusios vejos plotai gali atsirasti dėl neapdairiai dirvoje užkastų (ypač baigiant statybas) įvairių drėgmę nepraleidžiančių daiktų: skardos, šiferio, ruberoido, polietileno gabalų, betono luitų, – sako doc. E. Klimas. – Net ir užpylus ant tokių liekanų nemažą dirvožemio sluoksnį, sudygusi žolė prasidėjus sausrai nudžius, nes žolių šaknys negaus dirvos kapiliarinės drėgmės. Žolės pakartotinis sėjimas bus efektyvus tik iki naujos sausros.“

Pasak doc. E. Klimo, šių problemų neturėsite, jei baigiant statybas visoje teritorijoje bus kruopščiai sutvarkyta vieta ir tik po to formuojamas armuo vejai. Jei toks defektas vejoje vis dėlto yra, išeitis viena – atidžiai iškasti kapiliarinę drėgmę nutraukiantį daiktą, duobę užkasti, užpilti dirvožemio, gerai jį sutankinti ir pasėti žolę arba pakloti velėną.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sodo darbai

5 organiški kovos su skruzdėmis būdai

Skruzdėles yra vabzdžiai sanitarai, kurie savaime nėra laikomi kenkėjais. Kenkėjais jos tampa tik tuo atveju, jei atneša į sodą pavojingų parazitų – amarų, arba tuo atveju, jeigu patenka į namų vidų. Nusprendus išnaikinti skruzdes, neverta iškart griebtis chemijos, nes egzistuoja nemažai natūralių priemonių. Šiame straipsnyje supažindinsime jus su 5 organiškais kovos būdais.

Vasaris: kokie darbai laukia darže bei sode? (1)

Nors vasarį gamta vis dar ilsisi, nemaža dalis daržininkų bei sodininkų jau ima galvoti apie pavasarinį darbymetį. Paskutinis žiemos mėnuo puikiai tinka naujo daržo arba sodo planavimui, įrankių ruošimui, sėklų pirkimui. Taip pat šiuo metu jau galima pradėti sėti kai kurias daržoves. Šiame straipsnyje pateikiame pačių svarbiausių vasario darbų sąrašą.

Kokius darbus reikia nudirbti sausio mėnesį darže bei sode?

Sausio mėnuo darže bei sode yra ganėtinai ramus, tad ir sąrašas darbų, kuriuos reikia nudirbti būtent šiuo metu, nėra labai ilgas. Tačiau norint, kad augalai gražiai augtų, kad jų nepultų ligos ir kenkėjai, jais reikia rūpintis ir žiemą, pristatome kelis svarbiausius šio mėnesio darbus.

Sodo kenkėjai: kur jie slepiasi žiemą?

Žiema sode yra ramybės metas. Tokiu metu jau yra užbaigti visi sodo paruošiamieji darbai, augalai yra ramybės būsenoje, tad galima šiek tiek atsipūsti. Kita vertus, įvairūs sodo kenkėjai, su kuriais kovojote šiltuoju sezonu, niekur nedingo, paprastai šiuo metu jie saugiai pasislėpę žiemoja ir laukia šilumos. Tad ką galima nuveikti žiemą, kad apmažinti kenkėjų skaičių jau dabar?

Kaip laikyti sodo įrankius darbų sezoną uždarius?

Tinkamai prižiūrimi ir teisingai laikomi sodo įrankiai tarnauja geriau ir ilgiau. Tad pasibaigus sodo ir daržo darbų sezonui, ateina metas juos patikimai parengti ir padėti saugoti iki pavasario. Taigi kaip ir kur žiemą reikia laikyti sodo inventorių?

Žiema artėja: kuo uždengti augalus?

Rinkdamiesi augalus savo sodui, paprastai įvertiname šaltos žiemos grėsmę ir renkamės tas augalų veisles, kurios atlaiko didesnius šalčius. Tačiau kartais nutinka taip, kad augalai, kurie gali pakelti žemą minusinę temperatūra, žūsta nesulaukę pavasario. Taip nutinka ne dėl šalčio, o dėl staigiai pasikeitusios temperatūros, jos nepastovaus svyravimo ir panašiai. Tad kokiomis medžiagomis tinka dengti augalus?

Kaip paruošti vaismedžius žiemai? (1)

Žiema nesuvaldomai artėja, tad tie, kurie dar nepasirūpino savo sodu, privalo suskubti. Medeliams žiemą pavojingi tiek dideli šalčiai, tiek į kiemus atklydę graužikai. Taigi kokių priemonių reikia imtis, kad vaismedžiai saugiai sulauktų pavasario?

Lapų grėbimas: tinkamiausio įrankio paieškos (2)

Krentantys lapai spalvingu kilimu nukloja vejas, kiemus, terasas ir visa kita, kas stovi medžių paunksnėje. Lapų grėbimas yra įprastas rudens darbas, kurį svarbu nudirbti būtent šiuo metų laiku, kad būtų galima sėkmingai pradėti žiemą. Šiam darbui svarbu yra tinkamai parinktas įrankis – grėblys.

Nedidelis sodas: vaismedžių komponavimo ypatybės

Sodas – tiek sodininkystės darbų vieta, tiek atokvėpiui skirta vieta, todėl jį įrenginėjant svarbu derinti naudą bei estetiką. Ruduo, kaip ir ankstyvas pavasaris, yra medelių sodinimo laikas, todėl šioje publikacijoje aptarsime vaismedžių ir vaiskrūmių komponavimo ypatybes nedideliame sode.

Medžių balinimas: ar šį darbą geriausia atlikti rudenį? (6)

Medžio žievė – tai tarsi žmogaus oda, ji pirmoji susiduria su išorės poveikiu: temperatūros svyravimais, intensyviais saulės spinduliais. Ji dėl nepalankių aplinkos sąlygų darosi grubi, skeldėja bei serga, kad to galima būtų išvengti, reikia imtis apsaugos priemonių. Medžių balinimas – viena iš tokių priemonių. Jis apsaugo kamienus nuo neigiamo saulės poveikio bei vabzdžių-kenkėjų.