Kaip išvyti skruzdėles

 (21)
Sode skruzdėlės dažniausiai įsikuria gėlynuose, po šaligatvio plytelėmis, namo pamatais, polietileno priedangomis, šiltnamiuose, daržovių lysvėse ar vejose. Skruzdėlės nėra sodo kenkėjos, tačiau jų sąjunga su amarais vaismedžiams, uogakrūmiams ir kitiems dekoratyviesiems augalams gali padaryti daug žalos. Patikrintų kovos būdų yra labai įvairių. Dalis jų gali tikti ir jums.
© Shutterstock

Skruzdės sode

* Medžių kamienus apvyniokite musių gaudymui skirta lipnia juosta.

* Sodinimo metu pastebėtą skruzdėlių apgyventą dirvožemį peliekite verdančiu vandeniu ir tik tada sodinkite augalus.

* Greta medžių šaknų gyvenančias skruzdėles galima naikinti kalkėmis arba chlorkalkėmis. Chlorkalkes arba gesintas kalkes užpilkite ant skruzdėlynų ir paliekite vandeniu.

* Pasigaminkite mišinį i vienos dalies borakso ir dviejų dalių cukraus pudros arba iš dviejų dalių medaus ir vienos dalies šviežių mielių. Išdėliokite jį ant skruzdžių takų plokščiose lėkštelėse. Susirinkusias skruzdėles pašalinkite.

* Medžių kamienus nupurškite specialiu tirpalu ir vienu litru vandens ir 30 ml linų aliejaus bei 5 g sodos.

* Ant skruzdėlių suneštų kauburėlių pabarstykite mišinio iš perpus su medienos žievės pjuvenomis sumaišytų pelenų. Tinka ir suodžiai su kalkėmis.

* Sukaskite dirvą ir ant jos išdėliokite kovai su kandimis skirtas tabletes.

* Skruzdžių užpultus medžius nupurškite juodojo muilo tirpalu. Kibire šilto vandens ištirpinkite 900 g sutarkuoto juodojo muilo, įberkite 2 valgomuosius šaukštus karbolio rūgšties ir 10 valgomųjų šaukštų žibalo. Visus komponentus kruopščiai išmaišykite. Skruzdės išnyks medį tirpalu nupurškus 2-3 kartus.

* Medžių kamienus prie pat žemės paviršiaus sutepkite degutu.

* Dirvą obelų šakų vainiko plote mulčiuokite storu durpių sluoksniu. Iš tokios aplinkos skruzdės greitai pranyks ir daugiau nepasirodys.

* Poroloninę kempinę suvilgykite cukraus sirupe, padėkite ant skruzdžių tako ir laukite, kol ją apniks skruzdės, o tada nardinkite į verdantį vandenį.

* Po namo pamatais ar šaligatvio plytelėmis įsikūrusias skruzdėles galima išvyti jų namus užtvindžius muiluotu vandeniu. Galima naudoti ir šunims skirtą šampūną nuo blusų.

* Skruzdėms nepatinka anyžių, pomidorų, petražolių, gvazdikėlių kvapas. Kartais pakanka padėti šių lapų ar šakelių, ir jos ieškosis naujos vietos.

Kaip išvyti skruzdėles
© Shutterstock

Skruzdės namuose

Į žmogaus namus skruzdės užklysta ieškodamos maisto, ypač saldumynų. Jeigu jau viena skruzdėle gardų kąsnelį aptiko, galima laukti visos skruzdžių kolonijos antplūdžio. Skruzdėlės domina bet koks maistas, kurį galima rasti neuždengtuose induose, naminių gyvūnų dubenėliuose, šiukšlių dėžėse.

* Reikia neleisti skruzdėms į namus patekti. Būtina užsandarinti galimus įėjimus: plyšius ir įtrūkimus durų ir langų rėmuose, pamatuose, grindyse bei sienose.

* Maistas visada turi būti uždengtas: mes nežinome, kur prieš užropodama ant maisto skruzdėlė buvo.

* Stenkitės, kad visų šiukšliadėžių dangčiai būtų sandarūs, jas nuolatos gerai išvalykite.

* Visą nukritusį maistą ir išsiliejusį skystį reikia greitai išvalyti.

* Išvalykite virtuvės prietaisų apačioje esančius maisto likučius.

* Šiuos padarus lauk išgina riešutmedžių, pomidorų, petražolių, pelynų, citrinų, tabako ir lauro lapai, actas, saulėgrąžų aliejus.

* Skruzdėlės nemėgsta kavos tirščių kvapo.

* Greta maisto galima pabarstyti druskos arba mėtų, pelynų lapų. Tai atbaido skruzdėles ir neleidžia joms tiesti kelius į jūsų maisto atsargas.

* Apsaugančiai veikia ir susmulkinta kreida.

* Skruzdėles surinkite drėgna kempine arba audiniu.

Kaip išvyti skruzdėles
© Shutterstock

Faktai apie skruzdėles

Visos skruzdės darbininkės. Skruzdės yra darbštumo simbolis, tačiau mokslininkai atliko eksperimentą, kurio metu penkis mėnesius stebėjo tris skruzdėlių kolonijas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 80 procentų skruzdžių dirba įvairius darbus: renka maistą, stato ar valo būstą, o kas penkta skruzdėlė vengia darbo. Tie patys rezultatai pasikartojo ir sumažinus tiriamą skruzdėlių skaičių. Anot mokslininkų, tokį elgesį galima paaiškinti skruzdėlių patologiniu tingėjimu arba senu amžiumi.

Skruzdė apšlapina. Daugelis, mokslininkų paklaustųjų apie skruzdžių daroma žalą, atsakytų, kad jos skaudžiai apšlapina ir taip nudegina žmogaus kūną. Tačiau tai nėra visiškai tiesa. Skruzdės gintis ir pulti gali kąsdamos, geldamos arba papurkšdamos cheminių medžiagų. Visgi šio mito visiškai paneigti negalime, nes geluonį turi ne visos skruzdėlės. Pavyzdžiui, Lietuvoje itin populiarios sodinės arba juodosios skruzdės jo neturi.

Skruzdė motinėlė gyvena 15 metų. 15 gyvenimo metų vabzdžiui yra išties įspūdingas laikotarpis. Tačiau kai kurios skruzdės motinėlės gyvena net iki 30 metų. Anot kenkėjų kontrole užsiimančių įmonių, taip ilgai išgyventi gali tik motinėlė. Skruzdės darbininkės gyvena 45-60 dienų. Tai galima paaiškinti tuo, kad motinėlė miega apie 9 val. per dieną, o darbininkės per pus tiek. Skruzdės darbininkės per dieną užmiegą 250 kartų po minutę. Trumpus, bet dažnus miego intervalus nulemia tai, kad nuolatos reikia skruzdžių, kurios rūpinasi kolonijos saugumu. Tuo tarpu motinėle per dieną užmiega 90 kartų, bet miega po 6 minutes. Tokie miego skirtumai paaiškina motinėlių ilgaamžiškumą.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sodo darbai

Kaip laikyti sodo įrankius darbų sezoną uždarius?

Tinkamai prižiūrimi ir teisingai laikomi sodo įrankiai tarnauja geriau ir ilgiau. Tad pasibaigus sodo ir daržo darbų sezonui, ateina metas juos patikimai parengti ir padėti saugoti iki pavasario. Taigi kaip ir kur žiemą reikia laikyti sodo inventorių?

Žiema artėja: kuo uždengti augalus?

Rinkdamiesi augalus savo sodui, paprastai įvertiname šaltos žiemos grėsmę ir renkamės tas augalų veisles, kurios atlaiko didesnius šalčius. Tačiau kartais nutinka taip, kad augalai, kurie gali pakelti žemą minusinę temperatūra, žūsta nesulaukę pavasario. Taip nutinka ne dėl šalčio, o dėl staigiai pasikeitusios temperatūros, jos nepastovaus svyravimo ir panašiai. Tad kokiomis medžiagomis tinka dengti augalus?

Kaip paruošti vaismedžius žiemai? (1)

Žiema nesuvaldomai artėja, tad tie, kurie dar nepasirūpino savo sodu, privalo suskubti. Medeliams žiemą pavojingi tiek dideli šalčiai, tiek į kiemus atklydę graužikai. Taigi kokių priemonių reikia imtis, kad vaismedžiai saugiai sulauktų pavasario?

Lapų grėbimas: tinkamiausio įrankio paieškos (2)

Krentantys lapai spalvingu kilimu nukloja vejas, kiemus, terasas ir visa kita, kas stovi medžių paunksnėje. Lapų grėbimas yra įprastas rudens darbas, kurį svarbu nudirbti būtent šiuo metų laiku, kad būtų galima sėkmingai pradėti žiemą. Šiam darbui svarbu yra tinkamai parinktas įrankis – grėblys.

Nedidelis sodas: vaismedžių komponavimo ypatybės

Sodas – tiek sodininkystės darbų vieta, tiek atokvėpiui skirta vieta, todėl jį įrenginėjant svarbu derinti naudą bei estetiką. Ruduo, kaip ir ankstyvas pavasaris, yra medelių sodinimo laikas, todėl šioje publikacijoje aptarsime vaismedžių ir vaiskrūmių komponavimo ypatybes nedideliame sode.

Medžių balinimas: ar šį darbą geriausia atlikti rudenį? (6)

Medžio žievė – tai tarsi žmogaus oda, ji pirmoji susiduria su išorės poveikiu: temperatūros svyravimais, intensyviais saulės spinduliais. Ji dėl nepalankių aplinkos sąlygų darosi grubi, skeldėja bei serga, kad to galima būtų išvengti, reikia imtis apsaugos priemonių. Medžių balinimas – viena iš tokių priemonių. Jis apsaugo kamienus nuo neigiamo saulės poveikio bei vabzdžių-kenkėjų.

Genėjimas: kaip genėti medžius bei krūmus rudenį? (1)

Rudenį, krentant medžių bei krūmų lapams, apsinuogina jų šakos, puikiai pasimato šakų struktūra. Taigi visai nekeista, kad kai kurie žmonės nenori laukti pavasario sumedėjusių augalų genėjimui. Tačiau ar galima užsiimti šiuo darbu rudenį?

Kaštonai: idėjos kaip praktiškai juos panaudoti (1)

Šiuo metų laiku po kojomis besimėtantys kaštonai – tai tik vienas iš rudens simbolių, apie kurį per daug nesusimąstome. Tačiau kaštonus galima panaudoti gan praktiškai. Pristatome kelias jų panaudojimo idėjas.

Rudeniniai lapai: kaip jais pagerinti dirvožemio kokybę?

Krentantys rudeniniai lapai nukloja žemės paviršių ir ant jo sudaro gražų, margaspalvį kilimą. Nors margi lapai atrodo itin gražiai, nuosavame sode nepatariama jų palikti pūti tiesiog ant vejos, nes juose veisiasi įvairūs augalų ligų sukėlėjai, jie taip pat padidina pelėsio atsiradimo grėsmę. Tad kaip galima naudingai panaudoti nukritusius lapus?

Kokie sodo darbai laukia šį mėnesį?

Spalio mėnuo sodininkams – ganėtinai intensyvus laikas. Laukia tokie darbai, kaip: vaismedžių sodinimas, vynuogių genėjimas, lapų grėbimas ir t.t.. Tad kokie yra patys svarbiausi spalio darbai sode?