Kaip apsaugoti augalus nuo sugrįžusių šalnų? (1 dalis)

Sugrįžusios šalnos gali pridaryti nemažai problemų. Ir ne visi sodininkai iškart supranta šią tiesą. Kartais tenka mokytis iš savų klaidų, už kurias sumokame netekdami kai kurių augalų ir dalies savo būsimo derliaus. Tai jeigu norite ateityje išvengti panašių netikėtumų, išsiaiškinkime, kokią grėsmę kelia sugrįžusios šalnos ir kaip išvengti šios problemos, rašo 7dach.ru.
Pirmosios šalnos
© DELFI skaitytojas

Kuo pavojingos sugrįžusios šalnos?

Žala, kurią šilumą mėgstantiems augalams gali padaryti netikėtai sugrįžusios šalnos – milžiniška. Beje, pirmaisiais pavasario mėnesiais jos visai nekenksmingos, nes jauni augalai, ką tik išleidę lapus, nespės sušalti. Blogiausiu atveju nukentės tik lapų krašteliai, tačiau praeis visai nedaug laiko ir jie atsigaus.

Kur kas pavojingesnės yra vėlyvos šalnos, kurių pasitaiko net iki birželio 10 dienos. Jų dažnai neišvengiama uogų ir vaismedžių žydėjimo laikotarpiu, taip pat tuo metu, kai pasirodo ūgliai ir į gruntą sodinami šilumą mėgstantys pomidorai, paprikos ir baklažanai. Jiems netikėtos šalnos ne šiaip sau pavojingos, bet ir pražūtingos.

Svarbiausia yra tai, kad jauni lapeliai, žiedai ir pumpurai itin jautrūs šalčiui ir negali jam pasipriešinti. Dėl žemos temperatūros poveikio ląstelių sultys pradeda užšalti, dėl ko suskyla membranos ir žūsta pačios ląstelės, o galiausiai ir pats augalas.

Sugrįžusių šalnų bijo ne visi

Kai kurie augalai į sugrįžusias šalnas reaguoja abejingai. Tai pirmiausia šalčiui atsparios kultūros, galinčios atlaikyti žemas temperatūras, nepatirdamos didesnės žalos. Tai petražolės (iki -7...-9 laipsnių), morkos (iki -5...-7 laipsnių), salierai (iki -3...-5 laipsnių), taip pat svogūnai, krapai ir špinatai (iki -5...-7 laipsnių).

Kam pavasarinės šalnos gali pakenkti?

Kai kurie augalai net dėl trumpalaikio stipraus atšalimo gali laikinai neaugti. Kai kurie visiškai sušals ar stipriai sumažės jų derlingumas.
Jeigu kalbėsime apie kaulavaisius – vyšnias, obelis, persikus, kriaušes, abrikosus ar slyvas – tai jų pumpurams pražūtinga apie -4 laipsnių temperatūra. Pažeidžiamiausi jie žydėjimo metu: tada šiems augalams gali pakenkti ir -2 laipsniai.

Pirmiausia, spustelėjus vos -1 laipsnio šalčiui, nukenčia šilumą mėgstančios kultūros ir tie augalai, kurie auga arti žemės. Tai agurkai, cukinijos, uogos, moliūgai ir panašiai. Taip pat jauni gėlių, tokių kaip kobėjos, durnaropės, gvaizdūnės, sodinukai.

Nestiprios šalnos gali rimtai pakenkti ir neužsigrūdinusiems ar gerai neįsišaknijusiems pomidorų, paprikų ar baklažanų daigams. Nuo -1 ar -2 laipsnių jie kažin ar žus, tačiau tikrai sustos jų augimas, o derliaus pradžia vėluos 10-15 dienų. Todėl prieš sodinantį į atvirą dirvožemį juos reikia grūdinti, sudarant sąlygas, kuriose augalams netrukus teks „gyventi“. Šitaip kažkiek apsaugosite jaunus augalus.

Kaip numatyti sugrįžusias šalnas

Nors pastaraisiais dešimtmečiais žiemos tapo akivaizdžiai šiltesnės, pavasarinių šalnų tikimybė padidėjo. Žinoma, šimtu procentų jų numatyti neįmanoma. Bet kodėl nepasinaudojus motinos gamtos užuominomis ir sinoptikų prognozėmis, kurios, reikia pripažinti, tapo pakankamai tikslios.

Aklai pasitikėti prognozėmis, išgirstomis, pavyzdžiui, per televizorių, neverta. Sinoptikai tokie pat žmonės, o ir technika neduoda šimtaprocentinės garantijos, todėl jie taip pat gali klysti. Be to, prognozė gali būti taikli jūsų regionui, bet ne jūsų sodo sklypui. Jūsų augalai gali nukentėti nuo šalnų, o kaimyno – ne. Tai priklauso nuo vietovės reljefo, taip pat netoliese esančių miškų ar net vandens telkinių.

Jeigu norite būti tikri prognozės teisingumu, geriau sulyginti iš kelių šaltinių (televizijos, interneto ir pan.) gautus duomenis. Nuspėti šalnas padės ir pati gamta, jums tereikia būti šiek tiek atidesniems. Taigi, jeigu iš vakaro oro temperatūra priartėjo prie +1 ar +2 laipsnių, greičiausiai naktį bus nedidelė šalna, todėl visus šilumą mėgstančius augalus reikia apsaugoti. Beje, žemiausia temperatūra būna ne naktį, kaip mano daugelis sodininkų, o tekant saulei.

Apie šalnų artėjimą kalba ir tokie veiksniai, kaip kritulių pabaiga, giedras dangus, vėjo nusiraminimas. Ir, priešingai, vėjuotu, lietingu ar šiaip apniukusiu oru šalnų tikimybė yra minimali.
Apsaugome sodą nuo sugrįžusių šalnų

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sodo darbai

Baltos apnašos ant vynuogių: bijoti ar nebijoti? (2)

Tie, kurie tiesiog dievina vynuoges, kiekvienais metais nekantraudami laukia rugpjūčio mėnesio, kai pagaliau galės mėgautis nepakartojamu sunokusių ir itin gardžių uogų skoniu. Sutuoktinis lankėsi turguje ir nupirko kilogramą mėlynųjų vynuogių. Nors uogos buvo stambios ir labai gražios, pažvelgusi įdėmiau pastebėjau, kad daugumą uogų dengia baltos apnašos. Iš pradžių kilo mintis, kad tai tokia vynuogių rūšis. Vis tik žinodama, kad mano antroji pusė negali pasigirti sodininkystės žiniomis, padariau išvadą, kad tai gali būti vynuogių ligos požymis.

Kaip išvyti skruzdėles (20)

Sode skruzdėlės dažniausiai įsikuria gėlynuose, po šaligatvio plytelėmis, namo pamatais, polietileno priedangomis, šiltnamiuose, daržovių lysvėse ar vejose. Skruzdėlės nėra sodo kenkėjos, tačiau jų sąjunga su amarais vaismedžiams, uogakrūmiams ir kitiems dekoratyviesiems augalams gali padaryti daug žalos. Patikrintų kovos būdų yra labai įvairių. Dalis jų gali tikti ir jums.

Vejapjovė: kaip ją prižiūrėti? (2)

Liepos mėnesį, kai oro temperatūra sušyla ir žemę dažnai laisto vasariški lietūs, vejapjovę tenka naudoti intensyviai. Dažnai nutinka taip, kad apie vejapjovės būklę yra susimąstoma tik šiai visiškai sugedus. Tad kaip reikia tinkamai rūpintis šiuo žolės pjovimo prietaisu?

Alpinariumo įrengimas: vieta, dirvožemis bei augalai

Alpinariumas – kalnų peizažą imituojantis akmenų ir augalų sodas. Pasitelkus fantaziją, kūrybiškumą bei žinias apie alpinariumo įrengimą, galima sukurti natūraliai atrodančią ir akį patraukiančią sodo puošmeną. Kaip tinkamai išrinkti alpinariumui skirtą vietą bei augalus, paklausėme Vilniaus kolegijos Kraštotvarkos ir agroverslo technologijos katedros specialisto.

Pavėsinė: 3 svarbūs įrengimo aspektai (5)

Sode įrengta pavėsinė – tai ne tik puiki vieta pasislėpti nuo kaitrios saulės bei netikėtai užklupusio lietaus, bet ir tobula vieta vasariškiems pasibuvimams prie vaišėmis nukrauto pietų stalo. Šis statinys suteikia sodui papildomo grožio, o gyventojus džiugina estetiškais aplinkos vaizdais. Nusprendusiems įsirengti šią sodo konstrukciją, pristatome 3 itin svarbius jos statybos aspektus.

Vynmedžių priežiūra: kokie darbai yra svarbūs vasarai įpusėjus? (14)

Vynmedžių auginimu užsiimantys sodininkai puikiai žino, kad vynmedžių priežiūra nesibaigia pavasarį, kai šie augalai yra prižadinami iš žiemos miego, formuojami, pririšami ir paruošiami derliaus brandinimui. Vasara yra tręšimo, reikalui esant laistymo, kovos su kenkėjais bei ligomis metas. Šiame tekste aptarsime svarbius vynmedžių priežiūros darbus, kuriuos reikia nudirbti vasarai įsibėgėjus.

Kaip apsaugoti vaismedžius nuo paukščių, kad uogų liktų ir sodininko skrandžiui? (13)

Sunku įsivaizduoti sodą be paukščių ir malonaus jų čiulbesio. Ne paslaptis, kad uogos yra be galo mėgstamas šių čiulbuonėlių maistas. Nors pavieniai paukščiai uogų derliui didesnės žalos nepadaro, tačiau didesni jų būriai gali palikti sodininką visai be uogų. Tad pateikiame kelis paprastus būdus, kurie padės apsaugoti jas nuo paukščių.

Šventės gamtoje: kaip atremti vabzdžių puolimą

Vasara – pats palankiausias metas šventei gryname ore: netoli vandens telkinių, miške ar tiesiog pievoje prie sodybos. Visgi smagų pasibuvimą gamtoje neretai apkartina vabzdžių antpuoliai: į gėrimus ir užkandžius kėsinasi širšės, aplink zuja musės, skaudžiai kandžioja uodai.

3 humaniški būdai, kurie padės iš sodo išprašyti skruzdėles (13)

Skruzdėlės – darbštūs, nedideli vabzdžiai, kurie yra vieni iš labiausiai paplitusių vabzdžių visame pasaulyje, tad nenuostabu, kad jų galima rasti kiekvieno iš mūsų sode. Šie gyviai padeda palaikyti biologinę pusiausvyrą: naikina kenkėjus, yra naudingi molingam dirvožemiui. Skruzdės sodo kenkėjomis tampa tik tada, kai nuosavo namo ar sodybos sklype įsikuria jų kolonijos. Ieškodamos maisto skruzdėlės renkasi tokias vietas, kaip: vaismedžius, šiltnamius ir net patenka į gyventojų namus. Tad kaip humaniškai atbaidyti šiuos gyvius nuo augalų?

Vaismedžių genėjimas: visais metų laikais aktualus sodo darbas (8)

Vaismedžiai yra tikra sodo puošmena, teikianti gardžių vaisių derlių. Kad šis derlius būtų kuo saldesnis ir kokybiškenis, reikia tinkamai medelius prižiūrėti. Genėjimas – darbas, kurio tikslas formuoti augalą, taip reguliuojant jo augimą ir pagerinant vaisių kokybę.