Kaip apsaugoti augalus nuo sugrįžusių šalnų? (1 dalis)

Sugrįžusios šalnos gali pridaryti nemažai problemų. Ir ne visi sodininkai iškart supranta šią tiesą. Kartais tenka mokytis iš savų klaidų, už kurias sumokame netekdami kai kurių augalų ir dalies savo būsimo derliaus. Tai jeigu norite ateityje išvengti panašių netikėtumų, išsiaiškinkime, kokią grėsmę kelia sugrįžusios šalnos ir kaip išvengti šios problemos, rašo 7dach.ru.
Pirmosios šalnos
© DELFI skaitytojas

Kuo pavojingos sugrįžusios šalnos?

Žala, kurią šilumą mėgstantiems augalams gali padaryti netikėtai sugrįžusios šalnos – milžiniška. Beje, pirmaisiais pavasario mėnesiais jos visai nekenksmingos, nes jauni augalai, ką tik išleidę lapus, nespės sušalti. Blogiausiu atveju nukentės tik lapų krašteliai, tačiau praeis visai nedaug laiko ir jie atsigaus.

Kur kas pavojingesnės yra vėlyvos šalnos, kurių pasitaiko net iki birželio 10 dienos. Jų dažnai neišvengiama uogų ir vaismedžių žydėjimo laikotarpiu, taip pat tuo metu, kai pasirodo ūgliai ir į gruntą sodinami šilumą mėgstantys pomidorai, paprikos ir baklažanai. Jiems netikėtos šalnos ne šiaip sau pavojingos, bet ir pražūtingos.

Svarbiausia yra tai, kad jauni lapeliai, žiedai ir pumpurai itin jautrūs šalčiui ir negali jam pasipriešinti. Dėl žemos temperatūros poveikio ląstelių sultys pradeda užšalti, dėl ko suskyla membranos ir žūsta pačios ląstelės, o galiausiai ir pats augalas.

Sugrįžusių šalnų bijo ne visi

Kai kurie augalai į sugrįžusias šalnas reaguoja abejingai. Tai pirmiausia šalčiui atsparios kultūros, galinčios atlaikyti žemas temperatūras, nepatirdamos didesnės žalos. Tai petražolės (iki -7...-9 laipsnių), morkos (iki -5...-7 laipsnių), salierai (iki -3...-5 laipsnių), taip pat svogūnai, krapai ir špinatai (iki -5...-7 laipsnių).

Kam pavasarinės šalnos gali pakenkti?

Kai kurie augalai net dėl trumpalaikio stipraus atšalimo gali laikinai neaugti. Kai kurie visiškai sušals ar stipriai sumažės jų derlingumas.
Jeigu kalbėsime apie kaulavaisius – vyšnias, obelis, persikus, kriaušes, abrikosus ar slyvas – tai jų pumpurams pražūtinga apie -4 laipsnių temperatūra. Pažeidžiamiausi jie žydėjimo metu: tada šiems augalams gali pakenkti ir -2 laipsniai.

Pirmiausia, spustelėjus vos -1 laipsnio šalčiui, nukenčia šilumą mėgstančios kultūros ir tie augalai, kurie auga arti žemės. Tai agurkai, cukinijos, uogos, moliūgai ir panašiai. Taip pat jauni gėlių, tokių kaip kobėjos, durnaropės, gvaizdūnės, sodinukai.

Nestiprios šalnos gali rimtai pakenkti ir neužsigrūdinusiems ar gerai neįsišaknijusiems pomidorų, paprikų ar baklažanų daigams. Nuo -1 ar -2 laipsnių jie kažin ar žus, tačiau tikrai sustos jų augimas, o derliaus pradžia vėluos 10-15 dienų. Todėl prieš sodinantį į atvirą dirvožemį juos reikia grūdinti, sudarant sąlygas, kuriose augalams netrukus teks „gyventi“. Šitaip kažkiek apsaugosite jaunus augalus.

Kaip numatyti sugrįžusias šalnas

Nors pastaraisiais dešimtmečiais žiemos tapo akivaizdžiai šiltesnės, pavasarinių šalnų tikimybė padidėjo. Žinoma, šimtu procentų jų numatyti neįmanoma. Bet kodėl nepasinaudojus motinos gamtos užuominomis ir sinoptikų prognozėmis, kurios, reikia pripažinti, tapo pakankamai tikslios.

Aklai pasitikėti prognozėmis, išgirstomis, pavyzdžiui, per televizorių, neverta. Sinoptikai tokie pat žmonės, o ir technika neduoda šimtaprocentinės garantijos, todėl jie taip pat gali klysti. Be to, prognozė gali būti taikli jūsų regionui, bet ne jūsų sodo sklypui. Jūsų augalai gali nukentėti nuo šalnų, o kaimyno – ne. Tai priklauso nuo vietovės reljefo, taip pat netoliese esančių miškų ar net vandens telkinių.

Jeigu norite būti tikri prognozės teisingumu, geriau sulyginti iš kelių šaltinių (televizijos, interneto ir pan.) gautus duomenis. Nuspėti šalnas padės ir pati gamta, jums tereikia būti šiek tiek atidesniems. Taigi, jeigu iš vakaro oro temperatūra priartėjo prie +1 ar +2 laipsnių, greičiausiai naktį bus nedidelė šalna, todėl visus šilumą mėgstančius augalus reikia apsaugoti. Beje, žemiausia temperatūra būna ne naktį, kaip mano daugelis sodininkų, o tekant saulei.

Apie šalnų artėjimą kalba ir tokie veiksniai, kaip kritulių pabaiga, giedras dangus, vėjo nusiraminimas. Ir, priešingai, vėjuotu, lietingu ar šiaip apniukusiu oru šalnų tikimybė yra minimali.
Apsaugome sodą nuo sugrįžusių šalnų

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sodo darbai

5 organiški kovos su skruzdėmis būdai

Skruzdėles yra vabzdžiai sanitarai, kurie savaime nėra laikomi kenkėjais. Kenkėjais jos tampa tik tuo atveju, jei atneša į sodą pavojingų parazitų – amarų, arba tuo atveju, jeigu patenka į namų vidų. Nusprendus išnaikinti skruzdes, neverta iškart griebtis chemijos, nes egzistuoja nemažai natūralių priemonių. Šiame straipsnyje supažindinsime jus su 5 organiškais kovos būdais.

Vasaris: kokie darbai laukia darže bei sode? (1)

Nors vasarį gamta vis dar ilsisi, nemaža dalis daržininkų bei sodininkų jau ima galvoti apie pavasarinį darbymetį. Paskutinis žiemos mėnuo puikiai tinka naujo daržo arba sodo planavimui, įrankių ruošimui, sėklų pirkimui. Taip pat šiuo metu jau galima pradėti sėti kai kurias daržoves. Šiame straipsnyje pateikiame pačių svarbiausių vasario darbų sąrašą.

Kokius darbus reikia nudirbti sausio mėnesį darže bei sode?

Sausio mėnuo darže bei sode yra ganėtinai ramus, tad ir sąrašas darbų, kuriuos reikia nudirbti būtent šiuo metu, nėra labai ilgas. Tačiau norint, kad augalai gražiai augtų, kad jų nepultų ligos ir kenkėjai, jais reikia rūpintis ir žiemą, pristatome kelis svarbiausius šio mėnesio darbus.

Sodo kenkėjai: kur jie slepiasi žiemą?

Žiema sode yra ramybės metas. Tokiu metu jau yra užbaigti visi sodo paruošiamieji darbai, augalai yra ramybės būsenoje, tad galima šiek tiek atsipūsti. Kita vertus, įvairūs sodo kenkėjai, su kuriais kovojote šiltuoju sezonu, niekur nedingo, paprastai šiuo metu jie saugiai pasislėpę žiemoja ir laukia šilumos. Tad ką galima nuveikti žiemą, kad apmažinti kenkėjų skaičių jau dabar?

Kaip laikyti sodo įrankius darbų sezoną uždarius?

Tinkamai prižiūrimi ir teisingai laikomi sodo įrankiai tarnauja geriau ir ilgiau. Tad pasibaigus sodo ir daržo darbų sezonui, ateina metas juos patikimai parengti ir padėti saugoti iki pavasario. Taigi kaip ir kur žiemą reikia laikyti sodo inventorių?

Žiema artėja: kuo uždengti augalus?

Rinkdamiesi augalus savo sodui, paprastai įvertiname šaltos žiemos grėsmę ir renkamės tas augalų veisles, kurios atlaiko didesnius šalčius. Tačiau kartais nutinka taip, kad augalai, kurie gali pakelti žemą minusinę temperatūra, žūsta nesulaukę pavasario. Taip nutinka ne dėl šalčio, o dėl staigiai pasikeitusios temperatūros, jos nepastovaus svyravimo ir panašiai. Tad kokiomis medžiagomis tinka dengti augalus?

Kaip paruošti vaismedžius žiemai? (1)

Žiema nesuvaldomai artėja, tad tie, kurie dar nepasirūpino savo sodu, privalo suskubti. Medeliams žiemą pavojingi tiek dideli šalčiai, tiek į kiemus atklydę graužikai. Taigi kokių priemonių reikia imtis, kad vaismedžiai saugiai sulauktų pavasario?

Lapų grėbimas: tinkamiausio įrankio paieškos (2)

Krentantys lapai spalvingu kilimu nukloja vejas, kiemus, terasas ir visa kita, kas stovi medžių paunksnėje. Lapų grėbimas yra įprastas rudens darbas, kurį svarbu nudirbti būtent šiuo metų laiku, kad būtų galima sėkmingai pradėti žiemą. Šiam darbui svarbu yra tinkamai parinktas įrankis – grėblys.

Nedidelis sodas: vaismedžių komponavimo ypatybės

Sodas – tiek sodininkystės darbų vieta, tiek atokvėpiui skirta vieta, todėl jį įrenginėjant svarbu derinti naudą bei estetiką. Ruduo, kaip ir ankstyvas pavasaris, yra medelių sodinimo laikas, todėl šioje publikacijoje aptarsime vaismedžių ir vaiskrūmių komponavimo ypatybes nedideliame sode.

Medžių balinimas: ar šį darbą geriausia atlikti rudenį? (6)

Medžio žievė – tai tarsi žmogaus oda, ji pirmoji susiduria su išorės poveikiu: temperatūros svyravimais, intensyviais saulės spinduliais. Ji dėl nepalankių aplinkos sąlygų darosi grubi, skeldėja bei serga, kad to galima būtų išvengti, reikia imtis apsaugos priemonių. Medžių balinimas – viena iš tokių priemonių. Jis apsaugo kamienus nuo neigiamo saulės poveikio bei vabzdžių-kenkėjų.