Kaip apsaugoti augalus nuo sugrįžusių šalnų? (1 dalis)

Sugrįžusios šalnos gali pridaryti nemažai problemų. Ir ne visi sodininkai iškart supranta šią tiesą. Kartais tenka mokytis iš savų klaidų, už kurias sumokame netekdami kai kurių augalų ir dalies savo būsimo derliaus. Tai jeigu norite ateityje išvengti panašių netikėtumų, išsiaiškinkime, kokią grėsmę kelia sugrįžusios šalnos ir kaip išvengti šios problemos, rašo 7dach.ru.
Pirmosios šalnos
© DELFI skaitytojas

Kuo pavojingos sugrįžusios šalnos?

Žala, kurią šilumą mėgstantiems augalams gali padaryti netikėtai sugrįžusios šalnos – milžiniška. Beje, pirmaisiais pavasario mėnesiais jos visai nekenksmingos, nes jauni augalai, ką tik išleidę lapus, nespės sušalti. Blogiausiu atveju nukentės tik lapų krašteliai, tačiau praeis visai nedaug laiko ir jie atsigaus.

Kur kas pavojingesnės yra vėlyvos šalnos, kurių pasitaiko net iki birželio 10 dienos. Jų dažnai neišvengiama uogų ir vaismedžių žydėjimo laikotarpiu, taip pat tuo metu, kai pasirodo ūgliai ir į gruntą sodinami šilumą mėgstantys pomidorai, paprikos ir baklažanai. Jiems netikėtos šalnos ne šiaip sau pavojingos, bet ir pražūtingos.

Svarbiausia yra tai, kad jauni lapeliai, žiedai ir pumpurai itin jautrūs šalčiui ir negali jam pasipriešinti. Dėl žemos temperatūros poveikio ląstelių sultys pradeda užšalti, dėl ko suskyla membranos ir žūsta pačios ląstelės, o galiausiai ir pats augalas.

Sugrįžusių šalnų bijo ne visi

Kai kurie augalai į sugrįžusias šalnas reaguoja abejingai. Tai pirmiausia šalčiui atsparios kultūros, galinčios atlaikyti žemas temperatūras, nepatirdamos didesnės žalos. Tai petražolės (iki -7...-9 laipsnių), morkos (iki -5...-7 laipsnių), salierai (iki -3...-5 laipsnių), taip pat svogūnai, krapai ir špinatai (iki -5...-7 laipsnių).

Kam pavasarinės šalnos gali pakenkti?

Kai kurie augalai net dėl trumpalaikio stipraus atšalimo gali laikinai neaugti. Kai kurie visiškai sušals ar stipriai sumažės jų derlingumas.
Jeigu kalbėsime apie kaulavaisius – vyšnias, obelis, persikus, kriaušes, abrikosus ar slyvas – tai jų pumpurams pražūtinga apie -4 laipsnių temperatūra. Pažeidžiamiausi jie žydėjimo metu: tada šiems augalams gali pakenkti ir -2 laipsniai.

Pirmiausia, spustelėjus vos -1 laipsnio šalčiui, nukenčia šilumą mėgstančios kultūros ir tie augalai, kurie auga arti žemės. Tai agurkai, cukinijos, uogos, moliūgai ir panašiai. Taip pat jauni gėlių, tokių kaip kobėjos, durnaropės, gvaizdūnės, sodinukai.

Nestiprios šalnos gali rimtai pakenkti ir neužsigrūdinusiems ar gerai neįsišaknijusiems pomidorų, paprikų ar baklažanų daigams. Nuo -1 ar -2 laipsnių jie kažin ar žus, tačiau tikrai sustos jų augimas, o derliaus pradžia vėluos 10-15 dienų. Todėl prieš sodinantį į atvirą dirvožemį juos reikia grūdinti, sudarant sąlygas, kuriose augalams netrukus teks „gyventi“. Šitaip kažkiek apsaugosite jaunus augalus.

Kaip numatyti sugrįžusias šalnas

Nors pastaraisiais dešimtmečiais žiemos tapo akivaizdžiai šiltesnės, pavasarinių šalnų tikimybė padidėjo. Žinoma, šimtu procentų jų numatyti neįmanoma. Bet kodėl nepasinaudojus motinos gamtos užuominomis ir sinoptikų prognozėmis, kurios, reikia pripažinti, tapo pakankamai tikslios.

Aklai pasitikėti prognozėmis, išgirstomis, pavyzdžiui, per televizorių, neverta. Sinoptikai tokie pat žmonės, o ir technika neduoda šimtaprocentinės garantijos, todėl jie taip pat gali klysti. Be to, prognozė gali būti taikli jūsų regionui, bet ne jūsų sodo sklypui. Jūsų augalai gali nukentėti nuo šalnų, o kaimyno – ne. Tai priklauso nuo vietovės reljefo, taip pat netoliese esančių miškų ar net vandens telkinių.

Jeigu norite būti tikri prognozės teisingumu, geriau sulyginti iš kelių šaltinių (televizijos, interneto ir pan.) gautus duomenis. Nuspėti šalnas padės ir pati gamta, jums tereikia būti šiek tiek atidesniems. Taigi, jeigu iš vakaro oro temperatūra priartėjo prie +1 ar +2 laipsnių, greičiausiai naktį bus nedidelė šalna, todėl visus šilumą mėgstančius augalus reikia apsaugoti. Beje, žemiausia temperatūra būna ne naktį, kaip mano daugelis sodininkų, o tekant saulei.

Apie šalnų artėjimą kalba ir tokie veiksniai, kaip kritulių pabaiga, giedras dangus, vėjo nusiraminimas. Ir, priešingai, vėjuotu, lietingu ar šiaip apniukusiu oru šalnų tikimybė yra minimali.
Apsaugome sodą nuo sugrįžusių šalnų

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sodo darbai

Medžių balinimas: ar šį darbą geriausia atlikti rudenį? (2)

Medžio žievė – tai tarsi žmogaus oda, ji pirmoji susiduria su išorės poveikiu: temperatūros svyravimais, intensyviais saulės spinduliais. Ji dėl nepalankių aplinkos sąlygų darosi grubi, skeldėja bei serga, kad to galima būtų išvengti, reikia imtis apsaugos priemonių. Medžių balinimas – viena iš tokių priemonių, jis apsaugo kamienus nuo neigiamo saulės poveikio bei vabzdžių-kenkėjų.

Genėjimas: kaip genėti medžius bei krūmus rudenį? (1)

Rudenį, krentant medžių bei krūmų lapams, apsinuogina jų šakos, puikiai pasimato šakų struktūra. Taigi visai nekeista, kad kai kurie žmonės nenori laukti pavasario sumedėjusių augalų genėjimui. Tačiau ar galima užsiimti šiuo darbu rudenį?

Kaštonai: idėjos kaip praktiškai juos panaudoti (1)

Šiuo metų laiku po kojomis besimėtantys kaštonai – tai tik vienas iš rudens simbolių, apie kurį per daug nesusimąstome. Tačiau kaštonus galima panaudoti gan praktiškai. Pristatome kelias jų panaudojimo idėjas.

Rudeniniai lapai: kaip jais pagerinti dirvožemio kokybę?

Krentantys rudeniniai lapai nukloja žemės paviršių ir ant jo sudaro gražų, margaspalvį kilimą. Nors margi lapai atrodo itin gražiai, nuosavame sode nepatariama jų palikti pūti tiesiog ant vejos, nes juose veisiasi įvairūs augalų ligų sukėlėjai, jie taip pat padidina pelėsio atsiradimo grėsmę. Tad kaip galima naudingai panaudoti nukritusius lapus?

Kokie sodo darbai laukia šį mėnesį?

Spalio mėnuo sodininkams – ganėtinai intensyvus laikas. Laukia tokie darbai, kaip: vaismedžių sodinimas, vynuogių genėjimas, lapų grėbimas ir t.t.. Tad kokie yra patys svarbiausi spalio darbai sode?

Vynmedžių paruošimas kitų metų derliui: pagrindiniai žingsniai

Kitų metų vynuogių derliumi reikia pradėti rūpintis jau rudenį. O darbų po derliaus nuėmimo iki pirmųjų šalčių yra ne tiek jau mažai. Tad kaip paruošti vynuoges žiemai bei kitų metų derliui?

Kokius sodo vaismedžius bei vaiskrūmius tinka genėti rudenį?

Ruduo – metas kai nukritę lapai apnuogina medžių bei krūmų šakas, todėl nevienam sodininkui kyla noras jas praretinti: pašviesinti medžių vainikus ir pašalinti nudžiūvusias krūmų šakas. Tačiau ar tai tinka daryti šiuo metų laiku?

Vaismedžių sodinimo ypatumai rudenį (1)

Ruduo, kaip ir pavasaris, yra medelių sodinimo metas. Pats tinkamiausias laikas vaismedžiams sodinti rudenį – spalio menuo, kuris sparčiai artėja. Tad paklausėme specialistų, kaip tinkamai pasodinti vaismedžių medelius rudenį.

Rudeninis aplinkos tvarkymas: kokie darbai laukia?

Margi, gelsvais bei rausvais atspalviais nusidažę medžių lapai gražiai simbolizuoja besikeičiančius metų laikus. Tokiu būdu atėjęs į kiemus ir sodus ruduo kartu primena, kad reikia nudirbti tam tikrus darbus. Taigi kokie yra pagrindiniai rudeninio aplinkos tvarkymo darbai?

Būdai, kaip panaudoti obuolių actą darže bei sode

Obuolių actas neabejotinai turi daug vertingų savybių. Jį galima naudoti ne tik maisto gamyboje, bet ir buityje bei sode. Pristatome keletą šio natūralaus produkto panaudojimo būdų, kurie pravers sode bei darže.