Kaip apsaugoti augalus nuo sugrįžusių šalnų? (1 dalis)

Sugrįžusios šalnos gali pridaryti nemažai problemų. Ir ne visi sodininkai iškart supranta šią tiesą. Kartais tenka mokytis iš savų klaidų, už kurias sumokame netekdami kai kurių augalų ir dalies savo būsimo derliaus. Tai jeigu norite ateityje išvengti panašių netikėtumų, išsiaiškinkime, kokią grėsmę kelia sugrįžusios šalnos ir kaip išvengti šios problemos, rašo 7dach.ru.
Pirmosios šalnos
© DELFI skaitytojas

Kuo pavojingos sugrįžusios šalnos?

Žala, kurią šilumą mėgstantiems augalams gali padaryti netikėtai sugrįžusios šalnos – milžiniška. Beje, pirmaisiais pavasario mėnesiais jos visai nekenksmingos, nes jauni augalai, ką tik išleidę lapus, nespės sušalti. Blogiausiu atveju nukentės tik lapų krašteliai, tačiau praeis visai nedaug laiko ir jie atsigaus.

Kur kas pavojingesnės yra vėlyvos šalnos, kurių pasitaiko net iki birželio 10 dienos. Jų dažnai neišvengiama uogų ir vaismedžių žydėjimo laikotarpiu, taip pat tuo metu, kai pasirodo ūgliai ir į gruntą sodinami šilumą mėgstantys pomidorai, paprikos ir baklažanai. Jiems netikėtos šalnos ne šiaip sau pavojingos, bet ir pražūtingos.

Svarbiausia yra tai, kad jauni lapeliai, žiedai ir pumpurai itin jautrūs šalčiui ir negali jam pasipriešinti. Dėl žemos temperatūros poveikio ląstelių sultys pradeda užšalti, dėl ko suskyla membranos ir žūsta pačios ląstelės, o galiausiai ir pats augalas.

Sugrįžusių šalnų bijo ne visi

Kai kurie augalai į sugrįžusias šalnas reaguoja abejingai. Tai pirmiausia šalčiui atsparios kultūros, galinčios atlaikyti žemas temperatūras, nepatirdamos didesnės žalos. Tai petražolės (iki -7...-9 laipsnių), morkos (iki -5...-7 laipsnių), salierai (iki -3...-5 laipsnių), taip pat svogūnai, krapai ir špinatai (iki -5...-7 laipsnių).

Kam pavasarinės šalnos gali pakenkti?

Kai kurie augalai net dėl trumpalaikio stipraus atšalimo gali laikinai neaugti. Kai kurie visiškai sušals ar stipriai sumažės jų derlingumas.
Jeigu kalbėsime apie kaulavaisius – vyšnias, obelis, persikus, kriaušes, abrikosus ar slyvas – tai jų pumpurams pražūtinga apie -4 laipsnių temperatūra. Pažeidžiamiausi jie žydėjimo metu: tada šiems augalams gali pakenkti ir -2 laipsniai.

Pirmiausia, spustelėjus vos -1 laipsnio šalčiui, nukenčia šilumą mėgstančios kultūros ir tie augalai, kurie auga arti žemės. Tai agurkai, cukinijos, uogos, moliūgai ir panašiai. Taip pat jauni gėlių, tokių kaip kobėjos, durnaropės, gvaizdūnės, sodinukai.

Nestiprios šalnos gali rimtai pakenkti ir neužsigrūdinusiems ar gerai neįsišaknijusiems pomidorų, paprikų ar baklažanų daigams. Nuo -1 ar -2 laipsnių jie kažin ar žus, tačiau tikrai sustos jų augimas, o derliaus pradžia vėluos 10-15 dienų. Todėl prieš sodinantį į atvirą dirvožemį juos reikia grūdinti, sudarant sąlygas, kuriose augalams netrukus teks „gyventi“. Šitaip kažkiek apsaugosite jaunus augalus.

Kaip numatyti sugrįžusias šalnas

Nors pastaraisiais dešimtmečiais žiemos tapo akivaizdžiai šiltesnės, pavasarinių šalnų tikimybė padidėjo. Žinoma, šimtu procentų jų numatyti neįmanoma. Bet kodėl nepasinaudojus motinos gamtos užuominomis ir sinoptikų prognozėmis, kurios, reikia pripažinti, tapo pakankamai tikslios.

Aklai pasitikėti prognozėmis, išgirstomis, pavyzdžiui, per televizorių, neverta. Sinoptikai tokie pat žmonės, o ir technika neduoda šimtaprocentinės garantijos, todėl jie taip pat gali klysti. Be to, prognozė gali būti taikli jūsų regionui, bet ne jūsų sodo sklypui. Jūsų augalai gali nukentėti nuo šalnų, o kaimyno – ne. Tai priklauso nuo vietovės reljefo, taip pat netoliese esančių miškų ar net vandens telkinių.

Jeigu norite būti tikri prognozės teisingumu, geriau sulyginti iš kelių šaltinių (televizijos, interneto ir pan.) gautus duomenis. Nuspėti šalnas padės ir pati gamta, jums tereikia būti šiek tiek atidesniems. Taigi, jeigu iš vakaro oro temperatūra priartėjo prie +1 ar +2 laipsnių, greičiausiai naktį bus nedidelė šalna, todėl visus šilumą mėgstančius augalus reikia apsaugoti. Beje, žemiausia temperatūra būna ne naktį, kaip mano daugelis sodininkų, o tekant saulei.

Apie šalnų artėjimą kalba ir tokie veiksniai, kaip kritulių pabaiga, giedras dangus, vėjo nusiraminimas. Ir, priešingai, vėjuotu, lietingu ar šiaip apniukusiu oru šalnų tikimybė yra minimali.
Apsaugome sodą nuo sugrįžusių šalnų

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sodo darbai

Pavėsinė: 3 svarbūs įrengimo aspektai (4)

Sode įrengta pavėsinė – tai ne tik puiki vieta pasislėpti nuo kaitrios saulės bei netikėtai užklupusio lietaus, bet ir tobula vieta vasariškiems pasibuvimams prie vaišėmis nukrauto pietų stalo. Šis statinys suteikia sodui papildomo grožio, o gyventojus džiugina estetiškais aplinkos vaizdais. Nusprendusiems įsirengti šią sodo konstrukciją, pristatome 3 itin svarbius jos statybos aspektus.

Vynmedžių priežiūra: kokie darbai yra svarbūs vasarai įpusėjus? (14)

Vynmedžių auginimu užsiimantys sodininkai puikiai žino, kad vynmedžių priežiūra nesibaigia pavasarį, kai šie augalai yra prižadinami iš žiemos miego, formuojami, pririšami ir paruošiami derliaus brandinimui. Vasara yra tręšimo, reikalui esant laistymo, kovos su kenkėjais bei ligomis metas. Šiame tekste aptarsime svarbius vynmedžių priežiūros darbus, kuriuos reikia nudirbti vasarai įsibėgėjus.

Kaip apsaugoti vaismedžius nuo paukščių, kad uogų liktų ir sodininko skrandžiui? (13)

Sunku įsivaizduoti sodą be paukščių ir malonaus jų čiulbesio. Ne paslaptis, kad uogos yra be galo mėgstamas šių čiulbuonėlių maistas. Nors pavieniai paukščiai uogų derliui didesnės žalos nepadaro, tačiau didesni jų būriai gali palikti sodininką visai be uogų. Tad pateikiame kelis paprastus būdus, kurie padės apsaugoti jas nuo paukščių.

Šventės gamtoje: kaip atremti vabzdžių puolimą

Vasara – pats palankiausias metas šventei gryname ore: netoli vandens telkinių, miške ar tiesiog pievoje prie sodybos. Visgi smagų pasibuvimą gamtoje neretai apkartina vabzdžių antpuoliai: į gėrimus ir užkandžius kėsinasi širšės, aplink zuja musės, skaudžiai kandžioja uodai.

3 humaniški būdai, kurie padės iš sodo išprašyti skruzdėles (13)

Skruzdėlės – darbštūs, nedideli vabzdžiai, kurie yra vieni iš labiausiai paplitusių vabzdžių visame pasaulyje, tad nenuostabu, kad jų galima rasti kiekvieno iš mūsų sode. Šie gyviai padeda palaikyti biologinę pusiausvyrą: naikina kenkėjus, yra naudingi molingam dirvožemiui. Skruzdės sodo kenkėjomis tampa tik tada, kai nuosavo namo ar sodybos sklype įsikuria jų kolonijos. Ieškodamos maisto skruzdėlės renkasi tokias vietas, kaip: vaismedžius, šiltnamius ir net patenka į gyventojų namus. Tad kaip humaniškai atbaidyti šiuos gyvius nuo augalų?

Vaismedžių genėjimas: visais metų laikais aktualus sodo darbas (8)

Vaismedžiai yra tikra sodo puošmena, teikianti gardžių vaisių derlių. Kad šis derlius būtų kuo saldesnis ir kokybiškenis, reikia tinkamai medelius prižiūrėti. Genėjimas – darbas, kurio tikslas formuoti augalą, taip reguliuojant jo augimą ir pagerinant vaisių kokybę.

Alpinariumo įrengimas: akmenys ir jų kompozicijos pagrindai (5)

Alpinariumas – nedidelė Alpių kalnų peizažo dalelė jūsų nuosavame sode. Šis akmenų sodas ypatingas tuo, kad jame jungiasi gyvoji ir negyvoji gamta ir drauge kuria harmoningą ir ramybe alsuojančią visumą. Alpinariumo įrengimas – kruopštumo ir žinių reikalaujantis darbas. Tad ką reikia žinoti apie šio sodo akmenis bei jų kompoziciją?

Sodo takelių dangos: kokią medžiagą pasirinkti? (1)

Takelis – estetiškai patraukli sodo dalis, kuri išskiria atskiras sodo sklypo funkcines dalis. Renkantis takelį savo sodui, tam, kad jis derėtų su aplinka, daug dėmesio yra skiriama jo vizualinėms savybėms: spalvų deriniui, formai ir panašiai. Tačiau labai svarbu neužmiršti ir praktinių jo savybių, todėl svarbu skirti dėmesio dangos medžiagoms. Pristatome populiariausias takelių dangas, jų pliusus bei minusus.

Alpinariumo įrengimo pagrindai – nuo ko pradėti? (4)

Alpinariumas – sodo puošmena, kuria yra bandoma priartėti prie natūraliai gamtoje sukurto akmeningo kalnų peizažo. Tokio gėlyno įrengimas reikalauja tam tikrų žinių, pasiruošimo bei kruopštumo. Išmanant alpinariumo įrengimo pagrindus ir pasitelkus savo fantaziją, galima sukurti nedidelę nuosavo kiemo oazę, kuri taps tikru pasididžiavimu.

Vynmedžiai: 3 darbai vėlyvą pavasarį (10)

Vynmedžiai šiuo metų laiku pradeda busti iš žiemos miego: krauna pumpurus, augina ūglius. Šis metas taip pat yra puikiai tinkamas naujų sodinukų sodinimui. Pristatome 3 svarbius darbus, kurie vėlyvą pavasarį yra aktualūs vynuogių augintojams.

Kaip apsaugoti augalus nuo sugrįžusių šalnų? (1 dalis)

Sugrįžusios šalnos gali pridaryti nemažai problemų. Ir ne visi sodininkai iškart supranta šią tiesą. Kartais tenka mokytis iš savų klaidų, už kurias sumokame netekdami kai kurių augalų ir dalies savo būsimo derliaus. Tai jeigu norite ateityje išvengti panašių netikėtumų, išsiaiškinkime, kokią grėsmę kelia sugrįžusios šalnos ir kaip išvengti šios problemos, rašo 7dach.ru.

Svarbiausi vasario darbai sode, darže ir gėlyne (3)

Rūpestingi sodininkai ir išsiilgusieji žemės darbų jau varsto sodo ir daržo prekių parduotuvių duris. Vasario mėnesį galima pradėti sėti kai kurias gėles, daržoves – paprikas, pomidorus, baklažanus, porus, salierus. Be to, dabar pats laikas įsigyti sėklų pavasariui ir atlikti kitus paruošiamuosius darbus prieš didįjį darbymetį.

Kaip paruošti vaismedžius, kad jie ištvertų žiemą?

Kokie bus gruodžio, sausio ir vasario mėnesiai? Drėgni ir šilti, o gal žvarbūs? Orų prognozėmis, kaip žinia, visiškai pasitikėti neverta, todėl geriau nerizikuoti ir tinkamai pasiruošti bet kokioms oro sąlygoms.

Kiaušinių lukštai augalams: ar verta juos rinkti per žiemą (13)

Kiaušinių lukštų galima daug prikaupti per žiemą, ypač ruošiantis šventėms, bet kur juos panaudoti? Jei turite savo kiemą ar sodybą, kiaušinių lukštai pravers ne tik norint pagerinti dirvožemį, bet ir kovojant su sraigėmis. Panagrinėkime, kiek naudos gali būti augalams ir, ar verta lukštus rinkti jau nuo dabar.

Kur ir kaip žiemą laikyti sodo techniką ir įrankius (6)

Kur ir kaip laikyti sodo techniką ir inventorių – vienas iš aktualiausių klausimų artėjant žiemos sezonui. Iš pradžių įrankius nuvalome, paskui jie keliauja į namą, rūsį ar garažą. Tačiau tai svarbu atlikti teisingai, nes tik tinkamai laikydami įrankius žiemą galėsime ilgai jais džiaugtis.