Kaip apsaugoti augalus nuo sugrįžusių šalnų? (1 dalis)

Sugrįžusios šalnos gali pridaryti nemažai problemų. Ir ne visi sodininkai iškart supranta šią tiesą. Kartais tenka mokytis iš savų klaidų, už kurias sumokame netekdami kai kurių augalų ir dalies savo būsimo derliaus. Tai jeigu norite ateityje išvengti panašių netikėtumų, išsiaiškinkime, kokią grėsmę kelia sugrįžusios šalnos ir kaip išvengti šios problemos, rašo 7dach.ru.
Pirmosios šalnos
© DELFI skaitytojas

Kuo pavojingos sugrįžusios šalnos?

Žala, kurią šilumą mėgstantiems augalams gali padaryti netikėtai sugrįžusios šalnos – milžiniška. Beje, pirmaisiais pavasario mėnesiais jos visai nekenksmingos, nes jauni augalai, ką tik išleidę lapus, nespės sušalti. Blogiausiu atveju nukentės tik lapų krašteliai, tačiau praeis visai nedaug laiko ir jie atsigaus.

Kur kas pavojingesnės yra vėlyvos šalnos, kurių pasitaiko net iki birželio 10 dienos. Jų dažnai neišvengiama uogų ir vaismedžių žydėjimo laikotarpiu, taip pat tuo metu, kai pasirodo ūgliai ir į gruntą sodinami šilumą mėgstantys pomidorai, paprikos ir baklažanai. Jiems netikėtos šalnos ne šiaip sau pavojingos, bet ir pražūtingos.

Svarbiausia yra tai, kad jauni lapeliai, žiedai ir pumpurai itin jautrūs šalčiui ir negali jam pasipriešinti. Dėl žemos temperatūros poveikio ląstelių sultys pradeda užšalti, dėl ko suskyla membranos ir žūsta pačios ląstelės, o galiausiai ir pats augalas.

Sugrįžusių šalnų bijo ne visi

Kai kurie augalai į sugrįžusias šalnas reaguoja abejingai. Tai pirmiausia šalčiui atsparios kultūros, galinčios atlaikyti žemas temperatūras, nepatirdamos didesnės žalos. Tai petražolės (iki -7...-9 laipsnių), morkos (iki -5...-7 laipsnių), salierai (iki -3...-5 laipsnių), taip pat svogūnai, krapai ir špinatai (iki -5...-7 laipsnių).

Kam pavasarinės šalnos gali pakenkti?

Kai kurie augalai net dėl trumpalaikio stipraus atšalimo gali laikinai neaugti. Kai kurie visiškai sušals ar stipriai sumažės jų derlingumas.
Jeigu kalbėsime apie kaulavaisius – vyšnias, obelis, persikus, kriaušes, abrikosus ar slyvas – tai jų pumpurams pražūtinga apie -4 laipsnių temperatūra. Pažeidžiamiausi jie žydėjimo metu: tada šiems augalams gali pakenkti ir -2 laipsniai.

Pirmiausia, spustelėjus vos -1 laipsnio šalčiui, nukenčia šilumą mėgstančios kultūros ir tie augalai, kurie auga arti žemės. Tai agurkai, cukinijos, uogos, moliūgai ir panašiai. Taip pat jauni gėlių, tokių kaip kobėjos, durnaropės, gvaizdūnės, sodinukai.

Nestiprios šalnos gali rimtai pakenkti ir neužsigrūdinusiems ar gerai neįsišaknijusiems pomidorų, paprikų ar baklažanų daigams. Nuo -1 ar -2 laipsnių jie kažin ar žus, tačiau tikrai sustos jų augimas, o derliaus pradžia vėluos 10-15 dienų. Todėl prieš sodinantį į atvirą dirvožemį juos reikia grūdinti, sudarant sąlygas, kuriose augalams netrukus teks „gyventi“. Šitaip kažkiek apsaugosite jaunus augalus.

Kaip numatyti sugrįžusias šalnas

Nors pastaraisiais dešimtmečiais žiemos tapo akivaizdžiai šiltesnės, pavasarinių šalnų tikimybė padidėjo. Žinoma, šimtu procentų jų numatyti neįmanoma. Bet kodėl nepasinaudojus motinos gamtos užuominomis ir sinoptikų prognozėmis, kurios, reikia pripažinti, tapo pakankamai tikslios.

Aklai pasitikėti prognozėmis, išgirstomis, pavyzdžiui, per televizorių, neverta. Sinoptikai tokie pat žmonės, o ir technika neduoda šimtaprocentinės garantijos, todėl jie taip pat gali klysti. Be to, prognozė gali būti taikli jūsų regionui, bet ne jūsų sodo sklypui. Jūsų augalai gali nukentėti nuo šalnų, o kaimyno – ne. Tai priklauso nuo vietovės reljefo, taip pat netoliese esančių miškų ar net vandens telkinių.

Jeigu norite būti tikri prognozės teisingumu, geriau sulyginti iš kelių šaltinių (televizijos, interneto ir pan.) gautus duomenis. Nuspėti šalnas padės ir pati gamta, jums tereikia būti šiek tiek atidesniems. Taigi, jeigu iš vakaro oro temperatūra priartėjo prie +1 ar +2 laipsnių, greičiausiai naktį bus nedidelė šalna, todėl visus šilumą mėgstančius augalus reikia apsaugoti. Beje, žemiausia temperatūra būna ne naktį, kaip mano daugelis sodininkų, o tekant saulei.

Apie šalnų artėjimą kalba ir tokie veiksniai, kaip kritulių pabaiga, giedras dangus, vėjo nusiraminimas. Ir, priešingai, vėjuotu, lietingu ar šiaip apniukusiu oru šalnų tikimybė yra minimali.
Apsaugome sodą nuo sugrįžusių šalnų

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sodo darbai

Kaip apsaugoti augalus nuo sugrįžusių šalnų? (1 dalis)

Sugrįžusios šalnos gali pridaryti nemažai problemų. Ir ne visi sodininkai iškart supranta šią tiesą. Kartais tenka mokytis iš savų klaidų, už kurias sumokame netekdami kai kurių augalų ir dalies savo būsimo derliaus. Tai jeigu norite ateityje išvengti panašių netikėtumų, išsiaiškinkime, kokią grėsmę kelia sugrįžusios šalnos ir kaip išvengti šios problemos rašo 7dach.ru.

Svarbiausi vasario darbai sode, darže ir gėlyne (3)

Rūpestingi sodininkai ir išsiilgusieji žemės darbų jau varsto sodo ir daržo prekių parduotuvių duris. Vasario mėnesį galima pradėti sėti kai kurias gėles, daržoves – paprikas, pomidorus, baklažanus, porus, salierus. Be to, dabar pats laikas įsigyti sėklų pavasariui ir atlikti kitus paruošiamuosius darbus prieš didįjį darbymetį.

Kaip paruošti vaismedžius, kad jie ištvertų žiemą?

Kokie bus gruodžio, sausio ir vasario mėnesiai? Drėgni ir šilti, o gal žvarbūs? Orų prognozėmis, kaip žinia, visiškai pasitikėti neverta, todėl geriau nerizikuoti ir tinkamai pasiruošti bet kokioms oro sąlygoms.

Kiaušinių lukštai augalams: ar verta juos rinkti per žiemą (13)

Kiaušinių lukštų galima daug prikaupti per žiemą, ypač ruošiantis šventėms, bet kur juos panaudoti? Jei turite savo kiemą ar sodybą, kiaušinių lukštai pravers ne tik norint pagerinti dirvožemį, bet ir kovojant su sraigėmis. Panagrinėkime, kiek naudos gali būti augalams ir, ar verta lukštus rinkti jau nuo dabar.

Kur ir kaip žiemą laikyti sodo techniką ir įrankius (6)

Kur ir kaip laikyti sodo techniką ir inventorių – vienas iš aktualiausių klausimų artėjant žiemos sezonui. Iš pradžių įrankius nuvalome, paskui jie keliauja į namą, rūsį ar garažą. Tačiau tai svarbu atlikti teisingai, nes tik tinkamai laikydami įrankius žiemą galėsime ilgai jais džiaugtis.

Priemonės, padėsiančios pagerinti grunto savybes (3)

Priemone gruntui gerinti gali būti vadinama bet kokia medžiaga, kurios dedama į gruntą su tikslu pagerinti jo fizines savybes. Priklausomai nuo dirvos būklės, galima naudoti vieną ar kelias grunto gerinimo priemones.

Rudens darbai sode: kaip pasiruošti žiemai?

Sodo darbai rudenį visai kitokie nei vasarą. Tiesą sakant, kažin ar juos iš viso galima pavadinti darbais, nes tai labiau primena linksmai leidžiamą laiką. Į lauką vilioja puikus oras ir vėstančios dienos, kurioms nepakartojamo žavesio suteikia švelnūs saulės spinduliai. Pasimėgaukite šiuo nuostabiu metų laiku, nes žiema užklups greičiau, nei spėsime apsidairyti. Be jokios abejonės, rudenį soduose ir daržuose laukia daugybė užduočių, todėl geriausia jas sudėlioti prioritetine tvarka. Pristatome darbus, į kuriuos rudenį reikia atkreipti dėmesį.

5 būdai, kaip panaudoti nukritusius lapus (1)

Pagerinkite savo dirvožemį organiniu būdu, panaudodami vertingus ant medžių augančius lapus.

Pats metas ruoštis: kaip apsaugoti augalus žiemą? (2)

Mūsų klimato juostoje net ir šalčiams atsparūs augalai nelengvai ištveria žiemą. Kame problema? Kodėl augalai, galintys pakelti iki 40 laipsnių šaltį, žiemą žūva? Be reikalo skubame augalus apdengti dar ankstyvą rudenį, o pavasarį dangą nuimame per vėlai. Augalai žūsta ne dėl šalčių, o dėl staigiai pasikeitusios temperatūros, drėgmės pertekliaus po danga, permirkimo ir puvimo.

Ruošiame vaismedžius žiemai – trys pagrindiniai žingsniai (7)

Rūpestingi sodininkai jau ruošia savo sodą ir daržą peržiemojimui. O ar nepamiršote apsaugoti vaismedžių? Žiemą jiems gali pakenkti tiek šaltis ir stiprus vėjas, tiek kaitri saulė ir temperatūrų svyravimai. Ne mažesnį pavojų obelaitėms, kriaušėms ir kitiems medeliams kelia ir zuikiai bei stirnos, mėgstantys pagraužti kamieno žievę. Taigi, dalijamės patarimais, ko nederėtų pamiršti ruošiant vaisių sodą žiemoti.

5 sodo ir daržo darbai, kurių negalite pamirštį šį rudenį

Medžiai jau meta lapus, o orai ima vėsti. Norėtumėte atsipūsti nuo sodo ir daržo darbų, pasirūpinti darbo vaisiais, pasiruošti atsargų žiemai. Vis dėlto, nors sodas su daržu ramiai sau snaudžia, jų pamiršti nevalia. Dabar pats tinkamiausias metas paruošti savo augalų karalystę kitam pavasariui. Taigi, ko nederėtų pamiršti?

Vynmedžių veislės, tinkamos auginti Lietuvoje (6)

Pastaruoju metu plačiai domimasi vynmedžių auginimu Lietuvoje. Dažnoje sodyboje ar sodelyje auga desertinės, vyninės ar universalios paskirties vynmedžiai, tačiau ne visiems augintojams pavyksta išauginti jų gausų derlių, kai kurios veislės neatlaiko mūsų permainingos žiemos kaprizų. Kokias vynmedžių veisles rinktis auginti Lietuvoje, kad sulaukti kasmet gausaus derliaus pataria vynmedžių kolekcininkai Zina ir Vidas Vatiekūnai iš Trešnių gatvės Babtuose (Kauno r.). Beje, jie yra ir Vynuogininkų asociacijos nariai.

Kaip paruošti šiltnamį prieš žiemą (3)

Roges ruošk vasarą, o šiltnamį – rudenį. Perfrazavome žinomą posakį, kuris parodo pasiruošimo svarbą. Kai jau nuskynėte paskutinius pomidorus, paruoškite šiltnamį turtingam kitų metų derliui.

Paruoškite vynuogienojus žiemai: 6 žingsniai (9)

Vynuogės seniai sėkmingai auginamos ne tik pietinėse, bet ir šiauriau esančiose šalyse. Norint gero derliaus reikia teisingai paruošti vynuogienojus žiemai.

Puola šliužai – kaip atsilaikyti? (20)

Šliužai – nakties gyviai, kurie dienomis slepiasi, o naktį išlenda maitintis. Jie mėgsta drėgmę ir tankią augmeniją, tačiau nepakelia ilgalaikės sausros. Dėl to jiems ypač palankūs drėgni, lietingi orai. Šliužai ypač daug žalos pridaro jauniems daigams, ūgliams ir net gali juos visiškai sunaikinti.