Ką reikia žinoti sodinant spygliuočius

Ankstyvas ruduo, teigiama, yra bene geriausias laikas sodinti spygliuočius. Tiesa, reikėtų pernelyg nesusivėlinti, kadangi pasodinti medeliai dar turi spėti pasiruošti žiemai. Patariame, į ką atkreipti dėmesį.

Kaip pirkti. Spygliuočiai pardavimui gali būti auginami dviem būdais – vazonėliuose arba grunte.Tiesa, tokiu atveju parduodant sodinukai vėliau vis tiek perkeliami į vazonėlį. Pirmasis būdas saugesnis, nes augalas toje pačioje terpėje auga nuolat, jo šaknys turi tik minimalią galimybę būti pažeistos, kai antruoju atveju augalo prigijimo tikimybė priklauso nuo sodininko persodinimo įgūdžių. Iš pirmo žvilgsnio to galite ir neatskirti, tačiau vazonėlyje augintas augalas paprastai savo šaknimis sutvirtina gruntą taip, kad žemė net ir išėmus augalą iš vazonėlio išlaiko jo formą.

Grunte augintus augalus reikėtų greičiau pasodinti – nežinote, kiek laiko jis praleido vazonėlyje auginimui,tad jei norite, kad augalas turėtų daugiau galimybių prigyti, nerizikuokite.

Ką galima įsigyti. Tradiciškai Lietuvos kiemuose augantys spygliuočiai medžiai – tai eglės (Picea), pušys (Pinus), kėniai (Abies), kadagiai (Juniperus) maumedžiai (Larix), tujos (Thuja). Žinoma, netgi šios populiariausios rūšys turi ir nemažai porūšių, o kur dar kiti medžiai, tokie kaip pocūgės, puskiparisiai, kedras ar kukmedis.

Žinia, kad auginti medį nėra vienas sunkiausių sodo darbų, kadangi tinkamai pasodinus, jie reikalauja minimalios priežiūros. Vis dėlto, jei tai pirmasis jūsų kiemo spygliuotis, geriau rinktis vieną iš žinomesnių ar bent jau Lietuvoje auginamų rūšių. Spygliuočių įvairovė pasaulyje yra labai didelė, tačiau šiltųjų kraštų spygliuočiai, kokie įspūdingi jie bebūtų, mūsų klimato juostoje gali ir neprigyti. Tad renkantis egzotišką spygliuotį, geriausia būti įsitikinus, kad jis pas kurį nors sodo savininką yra praktiškai prigijęs.

Taip pat atsižvelkite ir į augalo pritaikymą sklype. Tankiosios eglės labai tinka,jei norite natūraliai padidinti savo sklypo privatumą. Ypatingai reikia pasidomėti perkamos rūšies galimybėmis augti. Yra gana neaukštų ir gana nesunkiai „sukontroliuojamų“ spygliuočių, tokių kaip dekoratyvi kalninė pušis (Pinus mugo), tačiau yra ir vietinių galiūnų, išaugančių iki keliolikos metrų, tokių kaip paprastoji eglė (Picea abies) ar europinis maumedis (Larix decidua).

Spygliuočių sodinimas

Visų pirma, kaip ir kiekvieno medžio atveju, nepamirškite pagrindinių atstumų nuo kaimyninio sklypo.

Daugiau apie tai galite rasti ČIA

1. Iškasame duobę. Galite kasti ir šiek tiek didesnę nei esamas šaknų tūris – likusią ertmę užpildysite žeme.
2. Paruošiame duobę. Naudinga į paruoštą duobę įberti šiek tiek komposto ar šiek tiek drėgnų durpių. Tiesa, kaip ir laukinėje gamtoje, spygliuočiai puikiai auga gana nedėkingame dirvožemyje, tad tiek komposto, tiek durpių užteks minimalaus kiekio.
3. Sodiname. Naudingiausia šaknies kaklelį į žemę įkišti tiek, kiek giliai jis augo vazonėlyje ar dirvožemyje, tačiau ne žemiau. Užpilame iškasta žeme.
4. Suslegiame ar sutrypiame žemę. Jei ji sukrito, papildome. Saugokite šaknis!
5. Palaistykite.
6. Mulčiuokite. Galite panaudoti tas pačias durpes bei kompostą, taip pat specialų mulčą. Tokia priemonė maitina dirvą bei sulaiko drėgmę, jame gali veistis naudingi mikroorganizmai, o šiltuoju metų laiku nereikės rūpintis piktžolėmis.
7. Laistykite ir toliau. Augančiam augalui labai reikalinga drėgmė. Žemė turi būti šlapia, tačiau neturi būti nuolatos permirkusi, tiesa, atvėsus orams ir pradėjus šalti gruntui, laistymą reikėtų retinti.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis