Gidas, padėsiantis pasirinkti šiltnamio laistymo sistemą

Laistytuvo laistyti savo šiltnamyje auginamas daržoves yra miela. Tačiau tai gali greitai pavirsti į "nebemiela", jeigu šiltnamių ne vienas arba jis gana didelio ploto, o gal tiesiog neturite daug laiko ar nuolatos perliejate savo augalus. Jei kuri nors iš šių problemų jus vargina, vienas iš sprendimų būdų gali būti laistymo sistemos. Jų egzistuoja įvairiausių - nuo gana paprastų, mažiems šiltnamiams skirtų iki gudriai sumeistrautų funkcionalių pramoninių laistytuvų.
© Fotolia nuotr.

Kada verta įsigyti. Automatizuotas laistymas nėra vien pramoninių šiltnamių privilegija – šiais laikais yra patogių sprendimų, leisiančių sistemą įsirengti ir nedideliame šiltnamyje. Tokie sprendimai tausoja ne tik laiką, tačiau ir vandenį, kadangi galima pasirinkti, kaip jį dozuoti. Sutaupoma ir tais atvejais, kai laistoma sukauptu lietaus vandeniu. Taip pat tokia sistema tinka senyviems žmonėms, nes tuomet jiems nebereikia lankstytis, nešioti vandens talpų – laistymą už juos atlieka sistema. Ramūnas Rederis, sodų įrengimu ir laistymo srendimais užsiimančios įmonės „Sodo“ atstovas teigia, kad apsisprendimas įsirengti automatinę sistemą nepriklauso nuo šiltnamio dydžio. „Ploto ribos nuo kada vertėtų įsirengti automatinį laistymą nėra. Net jeigu jūs auginate tik vieną pomidorą ir agurką vazone, jums vis tiek reikia jį reguliariai palieti“, – teigia jis.

Prieš įsirengiant sistemą, reikės įvertinti tris aspektus, kurie priklauso nuo ekonomiškumo ir patogumo poreikio. Pirma, kokį vandenį naudosite – lietaus ar vandentiekio. Antra, kokiais laistymo metodais bus paremta jūsų sistema. Ir trečia – kiek ją automatizuosite.

Vandens kaupimas. Visų pirma sistemai reikės vandens šaltinio. Juo gali būti tiek vandentiekio vanduo, tiek sukauptas lietaus vanduo iš rezervuaro. Lietaus vanduo renkamas lietaus latakais nuo stogo. Ar jį galėsite naudoti laistymui, priklauso nuo stogo tipo. „Jei tai senas asbestinis šiferis arba stogas yra bituminis, toks vanduo laistymui nelabai tinka. Kyla pavojus, kad vandenyje bus ištirpusių kenksmingų medžiagų, o juk laistysite daržoves“, – pasakoja Andrejus Klunduk, laistymo sistemomis prekiaujančios įmonės „Maidina“ atstovas.

Renkant lietaus vandenį, paprastai įtaisomas ir filtras, tačiau jis valo tik stambias atliekas, pavyzdžiui, lapus. Taip pat jis atlieka ir vandens dozavimo funkiciją, apsaugodamas rezervuarą nuo persipildymo. Egzistuoja ir specialūs cheminiai filtrai, skirti kenksmingoms medžiagoms valyti, tačiau jie yra brangūs. Tuo atveju, jeigu lietaus vandens dėl minėtų priežasčių rinkti nepavyks, geriausia išeitis yra vandentiekis.

Vandens rezervuaro vietai galimi įvairūs variantai, tačiau jeigu nenorite papildomų kaštų, skiriamų elektros energijai, geriausia rinktis sistemas paremtas gravitaciniu slėgiu ir rezervuarą pakelti bent į 1 m aukštį. Įvairioms sistemoms rekomenduojamas slėgis nurodomas prie gaminio. Jeigu slėgis iš vandentiekio yra didesnis nei rekomenduojama, montuojamas specialus slėgio reguliatorius.

Kai kuriais atvejais prie sistemos prisideda ir vandens siurblys. „Siurblį įsirengti reikia tada, kai norima laistyti ne kapiliariniu vamzdeliu, bet purkštukais arba kai vandens talpa stovi toliau nei 5-10 m nuo šiltnamio. Taip pat siurblio prireiks jei vandens talpa yra užkasta arba įleista į žemę, tuo atveju, kai pasirenkamas laistymas su atskirais lašintuvais sujungtais plonais, 3-5 mm vamzdeliais su slėgio kompensatoriais ar kai šiltnamio vagos ilgesnės nei 30 metrų“, – vardija R. Rederis.

Gidas, padėsiantis pasirinkti šiltnamio laistymo sistemą
© Fotolia nuotr.

Laistymas

Laistymo būdus galima skirstyti į dvi grupes – lašelinis (kapiliarinis) laistymas ir laistymas naudojant purkštukus. Pirmuoju atveju, laistomos augalų šaknys, antruoju, augalai laistomi iš viršaus per lapus. Pasirinkimas daugiausia priklauso nuo pasodintų augalų rūšių, nuo šiltnamio ploto bei kitų veiksnių.

Purkštukus galimas skirstyti į rūko (kartais vadinami mikropurkštukais) bei smulkialašius purkštukus. Jie skiriasi išpurškiamo lašelio dydžiu. Rūko purkštuvai yra tinkami sėklų daiginimui, smulkialašiai, jau persodintų ir augančių augalų laistymui.

Aparatai tvirtinami šiltnamio viršuje. „Toks sprendimas priklauso nuo to, kokius augalus žmonės augins. Tarkime, toks laistymas itin patinka agurkams, bet netinka pamidorams. Dažnai žmonės viename šiltnamyje augina įvairius augalus – vienoje pusėje pomidorai, kitoje – agurkai, tuomet toks laistymas netiks“, – pasakoja A. Klunduk

Kapiliarinis (lašelinis) laistymas. Šis laistymo būdas tinkamas visiems augalams, o drėkinant augalus, kurie nemėgsta vandens iš viršaus, kapiliarinis laistymas yra vienintelis sprendimas. Taip drėkinant kapiliariniu būdu, laistomos augalų šaknys, o naudojant purkštukus paliejamas dirvožemis ir aplink augalus – taip pat ir piktžolės.

Šis drėkinimo būdas turi keletą drėkinimo sprendimų:

Rasojantys vamzdžiai (žarnos) – porėtas vamzdelis, vandenį išskiriantis visu savo paviršiumi. Jos paprastai skirtos drėkinti mažam plotui, ne ilgesnėms nei 10 m vagoms. Didžiausias tokio metodo privalumas – vanduo pro jas laša visu vamzdelio paviršiumi, tačiau rasojantis vamzdis naudoja daugiau vandens, nėra toks ekonomiškas kaip kapiliariniai vamzdžiai.

Kapiliariniai vamzdžiai - kapiliariniai vamzdžiai su viduje įmontuotais lašintuvais su labirintu, užtikrina, kad vanduo reguliariai lašės vienodu kiekiu per visą vamzdelio ilgį, kuris gali siekti iki 80 m. „Tokie vamzdžiai patogūs, nes dirvą drėkina tolygiai, o laistymas yra ekonomiškas – lašintuvas per valandą išlašins tiksliai 2 l vandens. Laistymo sistemą galima užkasti po žeme ar naudoti ant dirvos. Taip pat šie vamzdžiai yra ilgaamžiai“, – teigia R. Rederis.

Kapiliarinės juostos – pigesnė kapiliarinio drėkinimo vamzdžio alternatyva. Veikimo principas yra toks pat, kaip aukščiau paminėto kapiliarinio vamzdžio, tačiau vamzdelio sienelė apie 10 kartų plonesnė. Tokio drėkinimo būdo privalumas yra patraukli kaina, tačiau trūkumas – trumpas tarnavimo laikas, dažnai vienas ar du drėkinimo sezonai.

Lašintuvai. Prie vamzdžių galima prijungti ir specialius lašintuvus, kuriuos nuvesti link konkrečių augalų. Taip bus drėkinamas ne tik tam tikras plotas, tačiau bus laistoma dar ekonomiškiau, nes vanduo pateks tiesiai į augalų šaknis, tačiau, jeigu augalas didesnis vieno lašintuvo nepakaks.

Reguliavimas. Renkantis automatinę laistymo sistemą, svarbu jos reguliavimas. Laistymo sistemą galima reguliuoti mechaniškai – sklendėmis arba elektroniniu būdu - specialiu valdikliu (programatoriumi). „Jame galima nustatyti ir laistymo laiką – tarkime, užprogramuojame jį 6 valandai ryto. Nustatytu laiku sistema įsijungia ir pradeda lieti vandenį. Galite nustatyti ir dažnumą, kasdien, kas antrą dieną, dukart per dieną, kartą per savaitę – tai priklauso nuo sistemos ir augalų poreikių“, – pasakoja A. Klunduk.

Gidas, padėsiantis pasirinkti šiltnamio laistymo sistemą
© Shutterstock nuotr.

Kaip pasirinkti?

A. Klunduk pataria rinktis patikimų gamintojų įrangą. Tiesa, jis sutinka, kad laistymo įrenginių prekės ženklai nėra plačiai žinomi, todėl tokia užduotis nepatyrusiam pirkėjui gali būti sudėtinga. „Kokybę atskirti gali būti labai sunku – su tuo nesusidūrusiam žmogui atrodo, kad ji nelabai ir skiriasi, ir čia vamzdis, ir ten vamzdis. Todėl patarčiau visuomet klausti konsultantų, kurie paaiškintų skirtumus. Įranga turi atitikti standartus, turėti sertifikatus, būti pagaminta iš pirminių medžiagų, ne iš perdirbtų žaliavų“, – patarimais dalijasi A. Klunduk.
Kaip ir daugelyje sričių, geriausias būdas pirkti – rekomendacijos. „Tarkime, jūsų kaimynas turi laistymo įrangą. Galite jo paklausinėti – kaip ji dirba, kiek atitarnavo, kas pardavėjas, kas gamintojas ir kitus rūpimus klausimus. Jei jis pasakys, kad naudoja jau porą sezonų, ir iki šiol viskas tvarkoje, tai kodėl gi nepasirinkus tokios pačios technikos. Vis dėlto dažnai žmonės reaguoja tiesiog į kainą, siekia įsigyti pigiau ir rečiau svarsto, kaip ta įranga dirbs“, – pasakoja pašnekovas.

Priežiūra. Svarbiausia prižiūrint laistymo sistemą yra saugoti vamzdelius ir kitus mazgus nuo užsikimšimo. „Tarkime, sistemos užkalkėjimo atveju, reikėtų praplauti laistymo vamzdelį natūralia citrinos – ta pačia, kuri naudojama maistui gaminti. Rekomenduojama įrengti praplaunamą, geriausiai diskinį, filtrą. Prieš žiemą, jeigu šiltnamis šiuo laikotarpiu bus nenaudojamas, reikėtų ištuštinti virš žemės esančią vandens talpą, paliekant kapiliarinį drėkinimo vamzdį žiemoti ant dirvos, išmontuoti akles. Jeigu kapiliarinio laistymo vamzdelius nurinkote nuo dirvožemio, nes norite jį perkasti ar pakeisti prieš žiemą, pakabinkite juos ant sienos – vandens likutis išbėgs pats“, – pataria R. Rederis.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo „Mano Namai“ prenumeratą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sodo darbai

5 organiški kovos su skruzdėmis būdai

Skruzdėles yra vabzdžiai sanitarai, kurie savaime nėra laikomi kenkėjais. Kenkėjais jos tampa tik tuo atveju, jei atneša į sodą pavojingų parazitų – amarų, arba tuo atveju, jeigu patenka į namų vidų. Nusprendus išnaikinti skruzdes, neverta iškart griebtis chemijos, nes egzistuoja nemažai natūralių priemonių. Šiame straipsnyje supažindinsime jus su 5 organiškais kovos būdais.

Vasaris: kokie darbai laukia darže bei sode? (1)

Nors vasarį gamta vis dar ilsisi, nemaža dalis daržininkų bei sodininkų jau ima galvoti apie pavasarinį darbymetį. Paskutinis žiemos mėnuo puikiai tinka naujo daržo arba sodo planavimui, įrankių ruošimui, sėklų pirkimui. Taip pat šiuo metu jau galima pradėti sėti kai kurias daržoves. Šiame straipsnyje pateikiame pačių svarbiausių vasario darbų sąrašą.

Kokius darbus reikia nudirbti sausio mėnesį darže bei sode?

Sausio mėnuo darže bei sode yra ganėtinai ramus, tad ir sąrašas darbų, kuriuos reikia nudirbti būtent šiuo metu, nėra labai ilgas. Tačiau norint, kad augalai gražiai augtų, kad jų nepultų ligos ir kenkėjai, jais reikia rūpintis ir žiemą, pristatome kelis svarbiausius šio mėnesio darbus.

Sodo kenkėjai: kur jie slepiasi žiemą?

Žiema sode yra ramybės metas. Tokiu metu jau yra užbaigti visi sodo paruošiamieji darbai, augalai yra ramybės būsenoje, tad galima šiek tiek atsipūsti. Kita vertus, įvairūs sodo kenkėjai, su kuriais kovojote šiltuoju sezonu, niekur nedingo, paprastai šiuo metu jie saugiai pasislėpę žiemoja ir laukia šilumos. Tad ką galima nuveikti žiemą, kad apmažinti kenkėjų skaičių jau dabar?

Kaip laikyti sodo įrankius darbų sezoną uždarius?

Tinkamai prižiūrimi ir teisingai laikomi sodo įrankiai tarnauja geriau ir ilgiau. Tad pasibaigus sodo ir daržo darbų sezonui, ateina metas juos patikimai parengti ir padėti saugoti iki pavasario. Taigi kaip ir kur žiemą reikia laikyti sodo inventorių?

Žiema artėja: kuo uždengti augalus?

Rinkdamiesi augalus savo sodui, paprastai įvertiname šaltos žiemos grėsmę ir renkamės tas augalų veisles, kurios atlaiko didesnius šalčius. Tačiau kartais nutinka taip, kad augalai, kurie gali pakelti žemą minusinę temperatūra, žūsta nesulaukę pavasario. Taip nutinka ne dėl šalčio, o dėl staigiai pasikeitusios temperatūros, jos nepastovaus svyravimo ir panašiai. Tad kokiomis medžiagomis tinka dengti augalus?

Kaip paruošti vaismedžius žiemai? (1)

Žiema nesuvaldomai artėja, tad tie, kurie dar nepasirūpino savo sodu, privalo suskubti. Medeliams žiemą pavojingi tiek dideli šalčiai, tiek į kiemus atklydę graužikai. Taigi kokių priemonių reikia imtis, kad vaismedžiai saugiai sulauktų pavasario?

Lapų grėbimas: tinkamiausio įrankio paieškos (2)

Krentantys lapai spalvingu kilimu nukloja vejas, kiemus, terasas ir visa kita, kas stovi medžių paunksnėje. Lapų grėbimas yra įprastas rudens darbas, kurį svarbu nudirbti būtent šiuo metų laiku, kad būtų galima sėkmingai pradėti žiemą. Šiam darbui svarbu yra tinkamai parinktas įrankis – grėblys.

Nedidelis sodas: vaismedžių komponavimo ypatybės

Sodas – tiek sodininkystės darbų vieta, tiek atokvėpiui skirta vieta, todėl jį įrenginėjant svarbu derinti naudą bei estetiką. Ruduo, kaip ir ankstyvas pavasaris, yra medelių sodinimo laikas, todėl šioje publikacijoje aptarsime vaismedžių ir vaiskrūmių komponavimo ypatybes nedideliame sode.

Medžių balinimas: ar šį darbą geriausia atlikti rudenį? (6)

Medžio žievė – tai tarsi žmogaus oda, ji pirmoji susiduria su išorės poveikiu: temperatūros svyravimais, intensyviais saulės spinduliais. Ji dėl nepalankių aplinkos sąlygų darosi grubi, skeldėja bei serga, kad to galima būtų išvengti, reikia imtis apsaugos priemonių. Medžių balinimas – viena iš tokių priemonių. Jis apsaugo kamienus nuo neigiamo saulės poveikio bei vabzdžių-kenkėjų.