Genėjimo įrankiai – ko prireiks šiam pavasariui

 (4)
Genėjimo paskirtis – suteikti vaismedžiui formą, reguliuoti jo vaisių derliaus kiekį bei kokybę. Pašalindami senas ar ligotas šakas, apsaugome medį nuo ligų. Efektyvus genėjimas pasiekiamas suderinus du veiksnius – žinias ir tinkamus įrankius. Šiame tekste apžvelgsime pastaruosius.
© Shutterstock nuotr.

Visuomet verta pasidomėti konkrečių vaismedžių genėjimo laikotarpiais, juolab, kad tiek kolektyvinė per daugelį metų sukaupta mūsų sodininkų patirtis, tiek šalies mokslininkų tyrimai leidžia pasiekti aukštą savųjų vaismedžių našumą. Kai kuriuos vaismedžius, pavyzdžiui, obelis, rekomenduojama pradėti genėti jau po šalčių – balandžio ir kovo mėnesiais. Tiesa, kai kurie sodininkai obelis genėti pradeda ir žiemą, tačiau jeigu esate nepatyręs sodininkas, pavasaris yra tinkamas laikas pratintis prieš šios įdomios ir reikalingos sodo veiklos. Agronomai pataria, jog geriausiai obelis genėti iki žydėjimo pabaigos, vėliausiai tai atlikti reikėtų per savaitę nuo jų žydėjimo. Tačiau kol kas obelys dar nežydi, todėl galite ramiai ir apgalvotai rinktis sodo įrankius.

Daugiau apie genėjimą galite paskaityti čia:
Dažniausios klaidos, kurias darome genėdami obelis
Slyvų, trešnių, vyšnių ir persikų genėjimas: į ką atkreipti dėmesį

Tačiau kad ir kada besiimtumėte genėjimo, įrankių visuomet jums prireiks tokių pačių:

Sodo žirklės (dar vadinamos genėjimo žirklėmis, genėtuvu). Pagal konstrukciją jos gali būti skirstomos į dvi rūšis. Nedidelis, viena ranka valdomas sekatorius - vienas pagrindinių smulkiems darbams skirtų sodo įrankių. Sekatoriai gali įveikti maždaug iki 2 cm storio šakas, todėl yra labai patogūs genint vaismedžių ūglius, vynmedžius, karpant gėles, krūmus ar dirbant su sodo priežiūros medžiagomis, kad ir atsikerpant špagato ar karpant įvairias plėveles.

Naujoviški sekatoriai, o taip pat ir kitų tipų sodo žirklės turi saugaus užrakto mechanizmą – jis užtikrina, kad sekatorius netikėtai neatsivers, tad jį saugiai galite įsidėti į kišenę. Kita naudinga sekatorių ir sodo žirklių galimybė yra keičiami ašmenys.

Didesnėms ir storesnėms šakoms skirtos sodo žirklės pasižymi kitokia konstrukcija – jų rankenos ir ašmenys yra ilgesni, jos valdomos dviem rankomis, taip užtikrinant daugiau spaudimo jėgos. Nenuostabu, kad pačios tvirčiausios sodo žirklės gali kirpti ir storesnes (maždaug iki 5 cm) šakas. Kai kurie modeliai pasižymi įvairiomis naudingomis funkcijomis ir gali tapti alternatyva ant koto tvirtinamam sodininko pjūkliukui. Tokie modeliai turi išsitiesiančias rankenas, leidžiančias pasiekti didelius aukščius.

Būtina žinoti, kad sodo žirklių ašmenys gali būti dviejų tipų – prasilenkiantys (dvipusiai) ir atraminiai. Žirklėse su prasilenkiančiais ašmenimis, procese dalyvauja tiek viršutiniai, tiek apatiniai ašmenys. Atraminiuose ašmenyse apatinis peilis veikia kaip atrama (priešpeilis), o viršutinis pjauna medžiagą tol, kol į jį atsiremia. Pastarojo tipo žirklės geriau tinka standesnei, senai medienai, jos gali perkirsti storesnes šakas.

Gamintojai nuolat konkuruoja siūlydami ergonomiškesnes rankenas, geresnes konstrukcijas ir tobulesnius metalo dengimo sprendimus, todėl nenuostabu, kad galite rasti ir elektrinių - akumuliatorinių sekatorių. Šie įrankiai leidžia praktiškai nenaudoti jėgos kerpant šakas, geba perpjauti kiek storesnes šakas nei įprasti sekatoriai, tačiau savaime aišku, jie yra ir brangesni.

Genėjimo įrankiai – ko prireiks šiam pavasariui
© Shutterstock nuotr.

Sodininko pjūklas. Jis skirtas pjauti storiausioms šakoms - tokioms kokių neįveikia sekatoriai ir sodo žirklės. Tiesa, savaime suprantama, juo nupjauti galima ir plonesnes šakas. Sodo pjūklai palyginti su įprastais universaliais medienos pjūklais nėra masyvūs, tam kad nereikėtų patirti sunkumų laikant pjūklą viena ranka. Jie dėl patogumo dažnai būna šiek tiek lenktos formos, pasižymi tankiais dantukais. Egzistuoja specialūs sodo pjūklai, kurie gali būti uždedami ant koto ir padėti pasiekti aukščiau esančias šakas. Paprastam darbui sode užteks ir rankinio pjūklo, tačiau jeigu ne tik apgenite šakas, bet ir pjaustote medieną, galite rinktis grandininį pjūklą.

Daugiau apie pjūklus skaitykite ManoNamai.lt straipsnyje

Genėjimo peilis. Sodininko peilis gali būti įvairių formų, tačiau jo ašmenys beveik visada yra šiek tiek lenkti. Ši peilio savybė leidžia lengviau ir efektyviau genėti medžius ir krūmus, jį labai patogu naudoti medžių skiepijimui. Vietoj sodininko peilio naudojant paprastą kišeninį peiliuką, greitai pastebėsite, kad neretai nepavyksta visos šakos nupjauti vienu pjovimu, ties žaizda lieka atplaišų. Sodininko peiliu galite lengvai aplyginti žaizdas ir grakščiai nupjauti atplaišas.

Svarbu nepamiršti visus įrankius po didesnių darbų nuvalyti ir pagaląsti – taip užtikrinsite lygų šakelių kirpimą, efektyvesnį darbą ir įrankio ilgaamžiškumą. Prieš pradėdami darbą, patikrinkite ar sodo žirklių ašmenys yra prigludę vienas prie kito. Jeigu pastebite, kad prigludimo trūksta, reikėtų jį pareguliuoti – šiuolaikinėse sodo žirklėse tai padaryti nesunku.

Kokybiški genėjimo įrankiai vandens nebijo (tiesa, juos nuplovus rekomenduojama iškart nusausinti), o norint dezinfekuoti, tai galite padaryti 70 % spiritu ar organiniais tirpikliais.

Taip pat reikėtų prisiminti, kad genint po ranka reikėtų turėti ir kuo užtepti žaizdas. Paprastai priimta žaizdas tepti aliejiniais dažais arba sodo tepalu. Aliejiniai dažai dar gali būti maišomi su fungicidais. Geriausia yra nedelsti ir žaizdas užtepti tą pačią dieną po genėjimo.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sodo darbai

5 organiški kovos su skruzdėmis būdai

Skruzdėles yra vabzdžiai sanitarai, kurie savaime nėra laikomi kenkėjais. Kenkėjais jos tampa tik tuo atveju, jei atneša į sodą pavojingų parazitų – amarų, arba tuo atveju, jeigu patenka į namų vidų. Nusprendus išnaikinti skruzdes, neverta iškart griebtis chemijos, nes egzistuoja nemažai natūralių priemonių. Šiame straipsnyje supažindinsime jus su 5 organiškais kovos būdais.

Vasaris: kokie darbai laukia darže bei sode? (1)

Nors vasarį gamta vis dar ilsisi, nemaža dalis daržininkų bei sodininkų jau ima galvoti apie pavasarinį darbymetį. Paskutinis žiemos mėnuo puikiai tinka naujo daržo arba sodo planavimui, įrankių ruošimui, sėklų pirkimui. Taip pat šiuo metu jau galima pradėti sėti kai kurias daržoves. Šiame straipsnyje pateikiame pačių svarbiausių vasario darbų sąrašą.

Kokius darbus reikia nudirbti sausio mėnesį darže bei sode?

Sausio mėnuo darže bei sode yra ganėtinai ramus, tad ir sąrašas darbų, kuriuos reikia nudirbti būtent šiuo metu, nėra labai ilgas. Tačiau norint, kad augalai gražiai augtų, kad jų nepultų ligos ir kenkėjai, jais reikia rūpintis ir žiemą, pristatome kelis svarbiausius šio mėnesio darbus.

Sodo kenkėjai: kur jie slepiasi žiemą?

Žiema sode yra ramybės metas. Tokiu metu jau yra užbaigti visi sodo paruošiamieji darbai, augalai yra ramybės būsenoje, tad galima šiek tiek atsipūsti. Kita vertus, įvairūs sodo kenkėjai, su kuriais kovojote šiltuoju sezonu, niekur nedingo, paprastai šiuo metu jie saugiai pasislėpę žiemoja ir laukia šilumos. Tad ką galima nuveikti žiemą, kad apmažinti kenkėjų skaičių jau dabar?

Kaip laikyti sodo įrankius darbų sezoną uždarius?

Tinkamai prižiūrimi ir teisingai laikomi sodo įrankiai tarnauja geriau ir ilgiau. Tad pasibaigus sodo ir daržo darbų sezonui, ateina metas juos patikimai parengti ir padėti saugoti iki pavasario. Taigi kaip ir kur žiemą reikia laikyti sodo inventorių?

Žiema artėja: kuo uždengti augalus?

Rinkdamiesi augalus savo sodui, paprastai įvertiname šaltos žiemos grėsmę ir renkamės tas augalų veisles, kurios atlaiko didesnius šalčius. Tačiau kartais nutinka taip, kad augalai, kurie gali pakelti žemą minusinę temperatūra, žūsta nesulaukę pavasario. Taip nutinka ne dėl šalčio, o dėl staigiai pasikeitusios temperatūros, jos nepastovaus svyravimo ir panašiai. Tad kokiomis medžiagomis tinka dengti augalus?

Kaip paruošti vaismedžius žiemai? (1)

Žiema nesuvaldomai artėja, tad tie, kurie dar nepasirūpino savo sodu, privalo suskubti. Medeliams žiemą pavojingi tiek dideli šalčiai, tiek į kiemus atklydę graužikai. Taigi kokių priemonių reikia imtis, kad vaismedžiai saugiai sulauktų pavasario?

Lapų grėbimas: tinkamiausio įrankio paieškos (2)

Krentantys lapai spalvingu kilimu nukloja vejas, kiemus, terasas ir visa kita, kas stovi medžių paunksnėje. Lapų grėbimas yra įprastas rudens darbas, kurį svarbu nudirbti būtent šiuo metų laiku, kad būtų galima sėkmingai pradėti žiemą. Šiam darbui svarbu yra tinkamai parinktas įrankis – grėblys.

Nedidelis sodas: vaismedžių komponavimo ypatybės

Sodas – tiek sodininkystės darbų vieta, tiek atokvėpiui skirta vieta, todėl jį įrenginėjant svarbu derinti naudą bei estetiką. Ruduo, kaip ir ankstyvas pavasaris, yra medelių sodinimo laikas, todėl šioje publikacijoje aptarsime vaismedžių ir vaiskrūmių komponavimo ypatybes nedideliame sode.

Medžių balinimas: ar šį darbą geriausia atlikti rudenį? (6)

Medžio žievė – tai tarsi žmogaus oda, ji pirmoji susiduria su išorės poveikiu: temperatūros svyravimais, intensyviais saulės spinduliais. Ji dėl nepalankių aplinkos sąlygų darosi grubi, skeldėja bei serga, kad to galima būtų išvengti, reikia imtis apsaugos priemonių. Medžių balinimas – viena iš tokių priemonių. Jis apsaugo kamienus nuo neigiamo saulės poveikio bei vabzdžių-kenkėjų.