Dažniausios klaidos, kurias darome genėdami obelis

 (3)
Tik nereikia vartyti akių - nors genėjimas atrodo visiškai elementarus veiksmas, patyrę sodininkai žino, kad nemokšiškai genint, medeliui galima smarkiai pakenkti. Tačiau obelis auginame tam, kad išmoktume kažką naujo. Kad nereikėtų mokytis iš savo klaidų, supažindiname su obelų genėjimu.
Dažniausios klaidos, kurias darome genėdami obelis
© Shutterstock nuotr.

Obelų genėjimas

Dabar pats tinkamiausias laikas, kovo – balandžio mėn. genėti sode vaismedžius ir vaiskrūmius.

Pasak dr. (HP) Noberto Uselio, LAMMC SDI sodininkystės technologijų skyriaus vyresniojo mokslo darbuotojo, labai svarbu kasmet vaismedžius taisyklingai išgenėti, kad vaisiai būtų pakankamai apšviesti saulės, išaugtų kokybiški, gerai nusispalvinę, būdingos formos, sukauptų pakankamai maisto medžiagų. Sodo augalų genėjimas ir formavimas trunka ištisus metus.

Laikantis genėjimo rekomendacijų, sodo derlių galima padidinti 2-5 kartus, todėl akivaizdu, kaip svarbu genint nepadaryti augalui žalos.

Genėjimo tikslai. Pasak dr. (HP) N. Uselio, genint vaismedžius, būtina suformuoti tvirtą vaismedžio vainiką, leidžiantį išlaikyti gausų vaisių derlių, ir tuo pačiu erdvų, pagerinant šviesos sąlygas vainike esančioms šakelėms, kad susidarytų optimalios sąlygos ne tik vaisių augimui, nusispalvinimui, bet ir žiedinių pumpurų formavimuisi ateinančių metų derliui, o tuo pačiu reguliuoti vaismedžio augimo ir derėjimo pusiausvyrą priklausomai nuo vaismedžio amžiaus (laikotarpio).

Visų sodininkų pagrindinis uždavinys – kad kuo anksčiau obelys pradėtų derėti ir kuo ilgiau jos derėtų, t.y. prailginant derėjimo laiką. Kad pavyktų tai sėkmingai įgyvendinti, sodininkų mėgėjų soduose rekomenduojama sodinti tinkamas pagal augumą obelų veisles, pasirinkti optimaliausius jų genėjimo ir formavimo būdus bei laiką.

Genėjimo būdai. Obelų genėjimo būdai yra trumpinamasis (atjauninamasis) genėjimas, kuris taikomas ir senstant vaismedžiams bei retinamasis genėjimas.

Genėjimo laikas. Dr. (HP) N. Uselio teigimu, norint gauti kokybiškus vaisius ir gražiai suformuoti obelų vaismedžius, juos genėti reikėtų 3 kartus per metus: pirmasis vaismedžių genėjimas – vaismedžių ramybės metu ir prasidėjus vegetacijai (t. y. žiemą ir pavasarį iki obelų žydėjimo pabaigos), antrasis – prasidėjus vegetacijai – intensyvaus obelų augimo metu vasaros pradžioje ir viduryje, ir trečiasis – vasaros genėjimas, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, tai yra 3-4 savaitės iki obuolių skynimo, tai vadinamasis vasaros genėjimas.

„Pirmiausia genime obelis ir kriaušes, o paskui – kaulavaisius, nes jie jautresni šalčiui. Jei ištvermingesnes obelų veisles genime anksčiau, vasario mėn., tai šiuos darbus reikia atlikti esant ne žemesnei kaip -10 laipsnių temepratūrai. Genėjimo žaizdas tuoj pat reikia užtepti sodo tepalu ar aliejiniais dažais. Pavasarį pagrindinio genėjimo metu, išgenimos sumedėjusios vaismedžio šakos ir šakutės. Pavasarinis genėjimas visada skatina vešlumą, medienos augimą, o vasarinis (birželį – liepą) genėjimas (išpjovus vilkūglius) – pagerina vainiko apšviestumą ir skatina gausesnį vaismedžio derėjimą.

Jaunas obelų sodas

Pirmieji metai. Pasak Česlovo Paulausko, LAMMC SDI sodininkystės skyriaus vedėjo, genėti pradedama pirmaisiais auginimo sode metais. Pavasarį, kovo – balandžio mėnesiais, genimos praėjusių metų rudenį (prieš sprogstant pumpurams) ir šių metų pavasarį tik ką pasodintos obelaitės.

Įsigijus vienmetį neišsišakujusį obelaitės sodinuką (lyg rykštelė), kad pradėtų šakotis, būtina pritrumpinti viršūnę 0,9-1 m aukštyje (nuo žemės paviršiaus). Sekatoriumi kerpama 5 mm virš pumpuro, daromas įstrižas pjūvis. Jeigu 0,9-1 m aukštyje yra darbar kelios šakelės, visas jas reikia nukirpti, o paskui ir per vasarą šalinti, kad kamienas būtų švarus, per žemai neaugtų nereikalingos šakos. Viršuje (30 cm dalyje virš 0,7 m aukščio kamieno) paliekami 5-6 pumpurai – iš jų išaugs viršūnė ir skeletinės šakos, o paskui reikia nuvalyti kamieną iki 0,7 m nuo dirvos paviršiaus, kamienas turi likti be šakelių. Tą darbą reikia kartoti ir vasarą.

Vaismedžius, įsigytus su silpnesnėmis šaknimis, reikia labiau nugenėti. Genint siekiama atstatyti pusiausvyrą tarp šaknų ir antžeminės dalies. Sodinukų su blogomis šaknimis geriau nereiktų iš viso pirkti, reikia rinktis sodinukus tik su gausia ir sveika šaknų sistema.

Pasodinus dvimečius, jau išsišakojusius sodinukus, pirmiausia (jei reikia) nupjaunama šaka – viršūnės konkurentas – obelaitė negali augti su 2 viršūnėmis. Jei viršūnė augi, ją reikia pakirpti.

Kad sodinukas greičiau prigytų ir vėliau paskatintumėme vešlesnį augimą, būtina patrumpinti šoninių šakelių viršūnėles, paliekant pumpurą apačioje. Ta kryptimi paskui augs šakelė. Jeigu šakelės nedidelės, trumpinti nereikia. Jei šakos bus 50 proc. kamienėlio storio ir storesnės, jas reikia pašalinti. Dažniausiai paliekamos 4-6 šakelės, priklausomai nuo pasirenkamos vainiko formos. Šonines šakeles, jei jos auga smailiu kampu, patartina atlankstyti į šonus stačiu kampu (ant šakučių kabinami svareliai) arba šakelės pririšamos virvele prie įkastų kuolelių ar kamieno.

Sodininkams mėgėjams patartina nugenėtas šakas išlenkti į šonus ir pririšti virvute prie apatinių šakų, liemens ar į žemę įkaltų kuolų. Jos silpniau auga, greičiau suformuoja žiedinius pumpurus ir anksčiau pradeda derėti.

Antrieji metai. „Kad pradėtų anksčiau derėti, antrais sode augimo metais obelaitės genimos labai mažai arba visai negenimos, - paaiškino Č. Paulauskas. - Reikia išpjauti iš pagrindo silpnas ir besistiebiančias aukštyn, t. y. išaugusias iš kamieno smailiu kampu. Paliekamos 3-5 artimiausiai horizontaliai padėčiai esančios šakos. Jos trumpinamos šalinant viršūnes su 3-4 pumpurais taip, kad žemiau kirpimo vietos pasilikęs pumpuras būtų žemutinėje arba išorinėje, t. y. stiebui priešingoje pusėje. Jeigu paliekama šakų, išaugusių smailiu kampu nuo stiebo, jos atlenkiamos žemyn ir pririšamos prie žemėn įkaltų kuoliukų, atremiamos atramėlėmis arba nusveriamos svareliais“.

Anot Česlovo Paulausko, LAMMC SDI vaismedžių medelyno vedėjo, kriaušių genėjimas kaip ir obelų. Pavasarį abrikosų, persikų ir kitų kaulavaisių išpjaunamos sausos, pažeistos, ligotos, šakos, kurios trinasi viena į kitą. Tuomet atsiras geresnės šviesos sąlygos, geriau nusispalvins ir bus skanesni vaisiai. Daug genėti nereikia. Daugiau nugenėjus, mažiau žydės ir silpniau derės. Kaulavaisių žaizdos geriau gyja, mažiau pažeidžiamos žievės ir medienos ligų, kai geninima po derliaus nuėmimo. Todėl vyšnias, trešnes, ankstyvas slyvų veisles, abrikosus ir persikus geriausia genėti vasarą, nuskynus jų derlių, liepos mėnesį arba vėliausiai – rugpjūčio antroje pusėje. Tačiau nenugenėjus praeitą vasarą, tuomet reikia genėti balandžio mėn. prieš pumpurų sprogimą.

Vaismedžių genėjimo įrankiai ir priemonės. „Reikia turėti aštrius genėjimo pjūklus storoms šakoms (geru pjūklu nupjautų šakų žaizdos būna lygios lyg nuobliuotos), tvirtas, aštrias žirkles (sekatorius) plonoms šakoms, kad nukirptų lygiai, o ne „glemžtų“ šakeles (gerų žirklių ašmenys būna nuimami, o nuėmus lengva tinkamai pagaląsti), - sakė dr. (HP) N. Uselis. - Įrankiai turi būti švarūs ir dezinfekuoti (nuplauti galima vandeniu, o dezinfekuoti – 70 proc. spiritu arba organiniais tirpikliais). Žaizdoms užtepti tinka aliejiniai arba aliejiniai dažai sumaišyti su fungicidais, sodo tepalas. Žaizdas užtepti būtina tą pačią dieną po genėjimo“.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sodo darbai

Vasaris: kokie darbai laukia darže bei sode? (1)

Nors vasarį gamta vis dar ilsisi, nemaža dalis daržininkų bei sodininkų jau ima galvoti apie pavasarinį darbymetį. Paskutinis žiemos mėnuo puikiai tinka naujo daržo arba sodo planavimui, įrankių ruošimui, sėklų pirkimui. Taip pat šiuo metu jau galima pradėti sėti kai kurias daržoves. Šiame straipsnyje pateikiame pačių svarbiausių vasario darbų sąrašą.

Kokius darbus reikia nudirbti sausio mėnesį darže bei sode?

Sausio mėnuo darže bei sode yra ganėtinai ramus, tad ir sąrašas darbų, kuriuos reikia nudirbti būtent šiuo metu, nėra labai ilgas. Tačiau norint, kad augalai gražiai augtų, kad jų nepultų ligos ir kenkėjai, jais reikia rūpintis ir žiemą, pristatome kelis svarbiausius šio mėnesio darbus.

Sodo kenkėjai: kur jie slepiasi žiemą?

Žiema sode yra ramybės metas. Tokiu metu jau yra užbaigti visi sodo paruošiamieji darbai, augalai yra ramybės būsenoje, tad galima šiek tiek atsipūsti. Kita vertus, įvairūs sodo kenkėjai, su kuriais kovojote šiltuoju sezonu, niekur nedingo, paprastai šiuo metu jie saugiai pasislėpę žiemoja ir laukia šilumos. Tad ką galima nuveikti žiemą, kad apmažinti kenkėjų skaičių jau dabar?

Kaip laikyti sodo įrankius darbų sezoną uždarius?

Tinkamai prižiūrimi ir teisingai laikomi sodo įrankiai tarnauja geriau ir ilgiau. Tad pasibaigus sodo ir daržo darbų sezonui, ateina metas juos patikimai parengti ir padėti saugoti iki pavasario. Taigi kaip ir kur žiemą reikia laikyti sodo inventorių?

Žiema artėja: kuo uždengti augalus?

Rinkdamiesi augalus savo sodui, paprastai įvertiname šaltos žiemos grėsmę ir renkamės tas augalų veisles, kurios atlaiko didesnius šalčius. Tačiau kartais nutinka taip, kad augalai, kurie gali pakelti žemą minusinę temperatūra, žūsta nesulaukę pavasario. Taip nutinka ne dėl šalčio, o dėl staigiai pasikeitusios temperatūros, jos nepastovaus svyravimo ir panašiai. Tad kokiomis medžiagomis tinka dengti augalus?

Kaip paruošti vaismedžius žiemai? (1)

Žiema nesuvaldomai artėja, tad tie, kurie dar nepasirūpino savo sodu, privalo suskubti. Medeliams žiemą pavojingi tiek dideli šalčiai, tiek į kiemus atklydę graužikai. Taigi kokių priemonių reikia imtis, kad vaismedžiai saugiai sulauktų pavasario?

Lapų grėbimas: tinkamiausio įrankio paieškos (2)

Krentantys lapai spalvingu kilimu nukloja vejas, kiemus, terasas ir visa kita, kas stovi medžių paunksnėje. Lapų grėbimas yra įprastas rudens darbas, kurį svarbu nudirbti būtent šiuo metų laiku, kad būtų galima sėkmingai pradėti žiemą. Šiam darbui svarbu yra tinkamai parinktas įrankis – grėblys.

Nedidelis sodas: vaismedžių komponavimo ypatybės

Sodas – tiek sodininkystės darbų vieta, tiek atokvėpiui skirta vieta, todėl jį įrenginėjant svarbu derinti naudą bei estetiką. Ruduo, kaip ir ankstyvas pavasaris, yra medelių sodinimo laikas, todėl šioje publikacijoje aptarsime vaismedžių ir vaiskrūmių komponavimo ypatybes nedideliame sode.

Medžių balinimas: ar šį darbą geriausia atlikti rudenį? (6)

Medžio žievė – tai tarsi žmogaus oda, ji pirmoji susiduria su išorės poveikiu: temperatūros svyravimais, intensyviais saulės spinduliais. Ji dėl nepalankių aplinkos sąlygų darosi grubi, skeldėja bei serga, kad to galima būtų išvengti, reikia imtis apsaugos priemonių. Medžių balinimas – viena iš tokių priemonių. Jis apsaugo kamienus nuo neigiamo saulės poveikio bei vabzdžių-kenkėjų.

Genėjimas: kaip genėti medžius bei krūmus rudenį? (1)

Rudenį, krentant medžių bei krūmų lapams, apsinuogina jų šakos, puikiai pasimato šakų struktūra. Taigi visai nekeista, kad kai kurie žmonės nenori laukti pavasario sumedėjusių augalų genėjimui. Tačiau ar galima užsiimti šiuo darbu rudenį?