9 žingsniai, kaip sodinti medelius

Pateikiame devyni žingsnius, kaip teisingai pasodinti medelius, kad jie greitai prigytų ir suvešėtų. Kai perkate medelį – jūs investuojate. Kaip gerai ši investicija augs, vešės, priklauso nuo to, ar pasirinkote tinkamą medžio veislę, sodinimo vietą, ar teisingai pasodinote ir ar gerai prižiūrite prigyjimo ir tolimesnį augimo procesą.

Kada geriausias laikas sodinti?

Pats geriausias laikas medelių sodinimui – vadinamuoju „ramybės” laikotarpiu, kuomet medžiai jau yra numetę lapus. Arba – prieš sprogstant pumpurams. Tai yra – vėlyvą rudenį ir ankstyvą pavasarį. Oro sąlygos tuomet pačios geriausios, kad šaknys galėtų skverbtis gilyn ir įsitvirtinti visu pajėgumu, kur vėliau bus maitinamos gausaus pavasario lietaus ir vasariškos šilumos. Pasodinti rudenį, ramiai pražiemoja, ir pavasarį taip pat puikiai prigyja.

Žinoma, į tinkamai paruoštą žemę kai kurie augalai gali būti sodinami ištisus metus. Tiesiog reikia juos stebėti ir tinkamai rūpintis viso sezono metu. Bet dažniausiai ištisus metus sodinti medelius galima tropikų ar atogrąžų šalyse, kur šilta ištisus metus ir augalai auga nuolat. Tereikia jiems parūpinti vandens. Visgi apie Lietuvą to pasakyti negalime.

Perkame medelius

Dažniausiai medeliai parduodami arba vazonuose, arba su į maišus supakuotomis šaknimis, kurias rūpestingi augintojai, paruošdami medelius pardavimui, pamerkia į molio tyrę, po to dar – į sausas durpes. Taip daroma, kad šaknys nenudžiūtų ir išliktų gyvybingos. Vienok, bet kokiu atveju, iškasus sodinuką, jis netenka dalies šaknų sistemos, dėl to medeliai patiria „perkėlimo šoką“, todėl lėčiau auga, neatrodo tokie gyvybingi. Vazoniniai augalai taip pat patiria šoką, ypač tie, kurių šaknys sukasi ratu, arba jų yra per daug – jos turi būti šalinamos.

Tinkamas duobės paruošimas, sodinimas, kuo mažesnė žala šaknims ir gera tolimesnė priežiūra panaikina šoko padarinius ir skatina greitesnį augalo atsigavimą.
Atidžiai sekite tolimesniais patarimais, ir medeliai greitai prigis.

Pastaba: prieš sodindami medelius apsižiūrėkite, ar augančių medelių šaknys netrukdys vandentiekio, kanalizacijos vamzdynui bei kitoms komunikacijoms.

1. Nusistatykite, kur yra medelio kamieno pagrindas. Tai turėtų būti storiausia kamieno vieta. Pasodinus medelį, ši vieta turi likti žemės paviršiuje ir matytis. Jei nesimato, pašalinkite dirvos sluoksnį nuo kamieno pagrindo.

2. Kaskite neitin gilią, plačią duobę. Duobė turi būti 2-3 kartus platesnė už šaknų sistemą, bet ne gilesnė, negu užima šaknys. Kasdami plačia duobę, supurensite dirvožemį ir suteiksite vietos naujo augalo šaknims įsitvirtinti.

3. Nuimkite vazoną ar maišelį, kuriame buvo medelio šaknys. Apžiūrėkite jas. Jei šaknys yra susivijusios į kamuolį, ištiesinkite jas. Smulkesnes, kurių neįmanoma ištiesinti, pašalinkite.

4. Įstatykite medelį į duobę. Kaip jau buvo minėta – kaskite tik tokio gylio duobę, kiek užima medelio šaknys. Ne gilesnę. Dažniausiai tai būna apie 30 cm. gylio duobė. Jei duobė bus per gili, šaknys negaus pakankamai deguonies. Jei žemė yra labai sunki, drėgna, sodinkite dar negiliau. Kamieno pagrindas gali būti 5-7,5 cm. virš dirvožemio. Kai įstatote medelį į duobę, kilstelėkite ne už kamieno, o su visu šaknų vainiku.

5. Patikrinkite, ar medelis pasodintas tiesiai. Apžiūrėkite iš visų pusių, kad įsitikintumėte, ar medelis įstatytas tiesiai. Kai jau jis bus įsišaknijęs, pasukti jį bus sudėtinga.

6. Užkaskite duobę. Truputį užpilkite žemių aplink šaknis – kad medelis negriūtų, stovėtų stabiliai. Tuomet, jei šaknų vainikas buvo surištas – pašalinkite virves, išskleiskite šaknis. Pamažu užkaskite visą duobę, patrypdami, kad nepaliktumėte oro kišenių, kurios gali išdžiovinti šaknis. Jei dar liks oro kišenių, tolimesnis laistymas jas užpildys. Tręšti medelių nereikia.

7. Jei reikia – medelį pririškite. Tyrimai atskleidė, jog medeliai išauga stipresni, turi tvirtesnę šaknų sistemą, jei nebuvo pririšti, tačiau kartais tai yra būtina – kai yra silpna šaknų sistema ar sodinama vėjuotoje vietovėje. Kuoleliai taip pat gali būti kaip papildoma apsauga – nenulaušite šienaudami žoliapjove. Geriausia tvirtinti dviem kuoleliais, panaudojant plačią, tamprią medžiaginę juostą. Riškite apatinėje medelio dalyje – medelis bus saugus, ir galės dar šiek tiek judėti. Kuolelius nuimkite praėjus pirmiesiems medelio metams nuo pasodinimo.

8. Mulčiavimas. Mulčias – tai organinės medžiagos, kuriomis dengiamas medelio pagrindas. Mulčias sulaiko reikiamą drėgmę, reguliuoja dirvožemio temperatūrą, sumažina piktžolių augimą. Mulčias gaminamas iš lapų, spyglių, smulkintos žievės, durpų, samanų, kompostuotų medžių šakelių. Tinkamiausias sluoksnis yra 5-10 cm. storio. Storesnis gali sutrukdyti patekti deguoniui bei drėgmei iki šaknų. Nepilkite mulčiaus visai prie pat medelio kamieno – gali pradėti pūti žievė. Pilkite mulčią maždaug 2,5-5 cm. atstumu aplink medelį.

9. Laistymas. Prižiūrėkite, kad dirvožemis būtų drėgnas, bet ne šlapias. Laistykite maždaug kartą per savaitę, karštomis dienomis – dažniau. Jei žemė po mulčiumi išdžiūvusi – laikas laistyti. Laistyti reiktų maždaug iki rudens vidurio, vis mažinant vandens kiekį.

Dar vienas pastebėjimas: jei sodinimo metu buvo pažeistos medelio šakos, jas reikia pašalinti. Jas pašalinkite ištart, kai tik medelį pasodinate. Rimtesnis medelio genėjimas turi būti atliekamas daug vėliau, sezono pabaigoje, kai medelis bus įsitvirtinęs ir suvešėjęs.

Teisingai atlikus visus devynis nurodymus, medelis turėtų prigyti ir suvešėti. Visuomet, jei kyla klausimų, pasitarkite su medelių pardavėjais ir priežiūros specialistais.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis