3 humaniški būdai, kurie padės iš sodo išprašyti skruzdėles

 (13)
Skruzdėlės – darbštūs, nedideli vabzdžiai, kurie yra vieni iš labiausiai paplitusių vabzdžių visame pasaulyje, tad nenuostabu, kad jų galima rasti kiekvieno iš mūsų sode. Šie gyviai padeda palaikyti biologinę pusiausvyrą: naikina kenkėjus, yra naudingi molingam dirvožemiui. Skruzdės sodo kenkėjomis tampa tik tada, kai nuosavo namo ar sodybos sklype įsikuria jų kolonijos. Ieškodamos maisto skruzdėlės renkasi tokias vietas, kaip: vaismedžius, šiltnamius ir net patenka į gyventojų namus. Tad kaip humaniškai atbaidyti šiuos gyvius nuo augalų?
© Shutterstock

Skruzdėlės (lot. Formicidae) – nedideli, 4-5 mm ilgio, tamsiai rudos arba juodos spalvos vabzdžiai. Šie plėviasparniai vabzdžiai priklauso Apocrita pobūriui. Skruzdės maitinasi saldžiu ir baltymingu maistu, jos be galo mėgsta amarų išskyras, todėl saugo šiuos nemalonius sodo kenkėjus. Vienos skruzdėlės nėra laikomos pavojingais kenkėjais, tačiau jų sąjunga su amarais yra itin kenksminga augalų gerovei. Amarai – sodo kenkėjai, kurie kelia grėsmę jauniems augalams, platina virusus bei bakterijas. Sunaikinus amarus, neliks maisto skruzdėlėms, o tai privers jas persikelti maisto ieškoti kur nors kitur.

Skruzdėlių atbaidymas kvapu

Skruzdėlės yra jautrios įvairiems kvapams, tad jas atbaidyti galite pasikėsinę būtent į šią jų juslę. Skruzdės nemėgsta tokių augalų kvapų, kaip: petražolių, anyžių, garstyčių, laurų, gvazdikėlių, mėtų, svogūnų bei česnakų kvapo. Šiais augalais galite įtrinti arba aprišti krūmus, medžių kamienus.

Joms taip pat nepatinka valerijonų, serenčių skleidžiamas kvapas, tad šiuos augalus galima pasodinti tarp lysvių ar netoli medžių.

Skruzdėles yra atbaidomos ir tokiais namuose randamais, natūraliais produktais: actu, citrinų sultimis, kavos tirščiais, raudonasiais pipirais, cinamonu. Jų galima pabarstyti tiesiai ant skruzdžių takų arba prie jų lizdų.

Yra sakoma, kad skruzdės nepakenčia žuvies kvapo, ant skruzdėlyno uždėjus rūkytos silkės galvą, dėl nepakenčiamo kvapo jos paliks užterštą vietą.

Skruzdėlyno perkėlimas

Nauji, nedideli skruzdėlynai iškyla gerai apšviestose, šiltose sklypo vietose. Tokius “jaunus” skruzdėlynus galima tiesiog perkelti su kastuvu į vietą esančią toliau nuo sklypo arba sukurti jam šešėlį. Naujas skruzdėlynas, kuriam trūksta šilumos ir šviesos, gana greitai ištuštės.

Prevenciniai kovos būdai

Visų pirma, reikia tinkamai rūpintis augalais, neleisti atsirasti amarams, kurių išskyros pritraukia skruzdes.

Svarbu yra surinkti nukritusius vaisius ir uogas, nuskinti pernokusius vaisius, kurie vilioja jas.

Komposto dėžes arba krūvas bei šiukšlių dėžes patariama statyti kuo toliau nuo vejos.

Taip pat rekomenduojama iškasti senus kelmus, išnešti išmetimui skirtas lentas, kad skruzdėlės jų nepanaudotų skruzdėlyno statymui.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sodo darbai

Sodo kenkėjai: kur jie slepiasi žiemą?

Žiema sode yra ramybės metas. Tokiu metu jau yra užbaigti visi sodo paruošiamieji darbai žiemai, augalai yra ramybės būsenoje, tad galima šiek tiek atsipūsti. Kita vertus, įvairūs sodo kenkėjai, su kuriais kovojote šiltuoju sezonu, niekur nedingo, paprastai šiuo metu jie saugiai pasislėpę žiemoja ir laukia šilumos. Tad ką galima nuveikti žiemą, kad apmažinti kenkėjų skaičių jau dabar?

Kaip laikyti sodo įrankius darbų sezoną uždarius?

Tinkamai prižiūrimi ir teisingai laikomi sodo įrankiai tarnauja geriau ir ilgiau. Tad pasibaigus sodo ir daržo darbų sezonui, ateina metas juos patikimai parengti ir padėti saugoti iki pavasario. Taigi kaip ir kur žiemą reikia laikyti sodo inventorių?

Žiema artėja: kuo uždengti augalus?

Rinkdamiesi augalus savo sodui, paprastai įvertiname šaltos žiemos grėsmę ir renkamės tas augalų veisles, kurios atlaiko didesnius šalčius. Tačiau kartais nutinka taip, kad augalai, kurie gali pakelti žemą minusinę temperatūra, žūsta nesulaukę pavasario. Taip nutinka ne dėl šalčio, o dėl staigiai pasikeitusios temperatūros, jos nepastovaus svyravimo ir panašiai. Tad kokiomis medžiagomis tinka dengti augalus?

Kaip paruošti vaismedžius žiemai? (1)

Žiema nesuvaldomai artėja, tad tie, kurie dar nepasirūpino savo sodu, privalo suskubti. Medeliams žiemą pavojingi tiek dideli šalčiai, tiek į kiemus atklydę graužikai. Taigi kokių priemonių reikia imtis, kad vaismedžiai saugiai sulauktų pavasario?

Lapų grėbimas: tinkamiausio įrankio paieškos (2)

Krentantys lapai spalvingu kilimu nukloja vejas, kiemus, terasas ir visa kita, kas stovi medžių paunksnėje. Lapų grėbimas yra įprastas rudens darbas, kurį svarbu nudirbti būtent šiuo metų laiku, kad būtų galima sėkmingai pradėti žiemą. Šiam darbui svarbu yra tinkamai parinktas įrankis – grėblys.

Nedidelis sodas: vaismedžių komponavimo ypatybės

Sodas – tiek sodininkystės darbų vieta, tiek atokvėpiui skirta vieta, todėl jį įrenginėjant svarbu derinti naudą bei estetiką. Ruduo, kaip ir ankstyvas pavasaris, yra medelių sodinimo laikas, todėl šioje publikacijoje aptarsime vaismedžių ir vaiskrūmių komponavimo ypatybes nedideliame sode.

Medžių balinimas: ar šį darbą geriausia atlikti rudenį? (6)

Medžio žievė – tai tarsi žmogaus oda, ji pirmoji susiduria su išorės poveikiu: temperatūros svyravimais, intensyviais saulės spinduliais. Ji dėl nepalankių aplinkos sąlygų darosi grubi, skeldėja bei serga, kad to galima būtų išvengti, reikia imtis apsaugos priemonių. Medžių balinimas – viena iš tokių priemonių. Jis apsaugo kamienus nuo neigiamo saulės poveikio bei vabzdžių-kenkėjų.

Genėjimas: kaip genėti medžius bei krūmus rudenį? (1)

Rudenį, krentant medžių bei krūmų lapams, apsinuogina jų šakos, puikiai pasimato šakų struktūra. Taigi visai nekeista, kad kai kurie žmonės nenori laukti pavasario sumedėjusių augalų genėjimui. Tačiau ar galima užsiimti šiuo darbu rudenį?

Kaštonai: idėjos kaip praktiškai juos panaudoti (1)

Šiuo metų laiku po kojomis besimėtantys kaštonai – tai tik vienas iš rudens simbolių, apie kurį per daug nesusimąstome. Tačiau kaštonus galima panaudoti gan praktiškai. Pristatome kelias jų panaudojimo idėjas.

Rudeniniai lapai: kaip jais pagerinti dirvožemio kokybę?

Krentantys rudeniniai lapai nukloja žemės paviršių ir ant jo sudaro gražų, margaspalvį kilimą. Nors margi lapai atrodo itin gražiai, nuosavame sode nepatariama jų palikti pūti tiesiog ant vejos, nes juose veisiasi įvairūs augalų ligų sukėlėjai, jie taip pat padidina pelėsio atsiradimo grėsmę. Tad kaip galima naudingai panaudoti nukritusius lapus?