Tvenkinio žuvys ir jų ypatybės

Tvenkinys ar kūdra šalia namų yra ne tik puiki kraštovaizdžio detalė, tačiau ir poilsio vieta. Vieni renkasi ją maudynėms, kiti sodina joje augalus, treti eina dar toliau ir patys kuria ne tik savo tvenkinio augaliją, tačiau įleidžia ir keletą žuvų rūšių. Malonu ne tik žinoti, kad tvenkinys gyvas, tačiau ir pačiam, radus laisvo laiko, jame užmesti meškerę.

Įžuvinant tvenkinį, reikėtų atsižvelgti ar tvenkinys skirtas rekreacijai, ar vistik naudosite jį žvejybai. Antruoju atveju geras pasirinkimas bus karpiai. Šios žuvys šalies tvenkinuose yra gana populiarios, kadangi jie gana sparčiai augina masę. Tiesa, karpiai drumsčia vandenį, nes ieško maisto tvenkinio dugne esančio dumblo sluoksnyje. Pirmamečių karpių į arą reikėtų suleisti ne daugiau 10, jei įžuvinate antramečiais – ne daugiau 5. Tiesa, jeigu žuvis šersite papildomai, jų viename are gali būti ir daugiau.

Amūrai, kaip žinia,gerai ėda įvairius augalus – taip gerai, kad net gamtosaugos institucijos šias žuvis naudoja kai kuriems vandens telkiniams valyti. Tad jei jūsų tvenkinys itin apaugęs, jam išvalyti galite rinktis amūrus. Geresnį efektą sukelia didesni amūrai, kadangi jaunos žuvys skabys tik smulkius augalus. Vis dėlto, didelis jų trūkumas yra tai, kad jie nėra išrankūs, tad reikėtų riboti jų kiekį. Daug amūrų viename tvenkinyje gali išbalansuoti telkinio augaliją, taip pablogindami vandens kokybę ar netgi sudarydami sąlygas žydėjimui. Jei auginate minkštuosius makrofitus, vandens lelijas, dekoratyvinius augalus, geriau amūrų nesirinkti – juos šios žuvys nuės pirmiausia.

Plačiakakčiai jūsų kūdrą ar tvenkinį valo nuo fitoplanktono, sukeliančio labai nepageidautiną vandens žydėjimą. Taip pat jie užtikrina, kad vanduo būtų skaidrus. Jie dažnai laikomi geresniu pasirinkimu nei amūrai, be to, plačiakakčių užtenka labai nedaug - apie 1 kg vienam tvenkinio arui.

Plėšriosios žuvys – lydekos, šamai arba starkiai padės sureguliuoti pernelyg didelį tvenkinio žuvų kiekį. Šios žuvys išgaudys mažąjį mailių, o tai leis augti stambesnėms žuvims. Tiesa, lydekos dažnai bando suėsti net ir savo dydžio žuvis, o pasiekusios apie 3 kg per daug nesirenka, ką ėsti. Tvenkinyje karaliaujant stambesnėms lydekoms, visos naujos įžuvinimo pastangos taps bevaisėmis. Geresnis variantas būtų sterkai – jie užauga mažesni (tačiau ir jų nereikia užsiauginti pernelyg didelių), yra išrankesni maistui, tačiau efektyviai sugaudo mažesnes žuvis.

Tvenkinys kuriame auga lynai ir karosai yra tvenkinys žmogaus, kuris tiesiog nori turėti žuvų, tačiau nori jomis rūpintis minimaliai. Šios dvi žuvų rūšys yra nelepios, tiesa, karosai itin greitai dauginasi ir ilgainiui gali tapti vienintele tvenkinio rūšimi. Lynas,šiuo atveju, yra draugiškesnis pasirinkimas ekosistemai, nors pastarasis irgi yra vislus.

Rekreaciniame tvenkinyje galite mėginti auginti išrankiąsias peledes, taip pat gana ir vieną kitą eršketą, tiesa, reikėtų pasirūpinti, kad kitų žuvų populiacija nebūtų per didelė ir nesudarytų konkurencijos dėl maisto.

Kartais jūsų tvenkinyje, ypač jeigu jis didesnis ir lankomas vandens paukščių, gali atsirasti ir rūšių, kurių niekada į jį neįleidote. Nuo savo įrengimo tvenkinys ar kūdra pradeda gyventi ir savaiminį gyvenimą, tad vandens paukščiai gali kartais pernešti ir tam tikros rūšies žuvų ikrų. Radę tinkamą terpę, jie tuo pasinaudoja.

Optimalus mėgėjiškas tvenkinys turėtų siekti apie penkis arus. Žuvų kiekis jame priklauso nuo tvenkinio dydžio, gylio bei pasirinktos žuvies dydžio, nes šiaip ar taip reikia užtikrinti, kad žuvys gaus pakankamai maisto medžiagų ir deguonies. Šeriant per didelį kiekį žuvies, blogės vandens kokybė.

Įžuvinimas paprastai pradedamas kovo-balandžio mėnesiais, kai vandens temperatūra yra pakankama (10-12 laipsnių), tačiau ne per aukšta. Papildomas įžuvinimas galimas ir vėliau, tarkime, gegužę įleistas lydekos mailius gali neblogai prisitaikyti prie sąlygų. Papildomi įžuvinimo darbai galimi ir birželio mėnesį, kai po žiemos nusistovi stabilesnė ekosistema, tačiau tuo laiku jau galite susidurti su gana praktiška problema – tiekėjai iki to laiko greičiausiai bus realizavę daugumą ar net visą produkciją.

Pašaras. Auginant karpius puikiai tiks įvairių rūšių grūdai - kviečiai, miežiai, rugiai, saldieji lubinai. Netinka ankštinės kultūros. Pastebėta, jog grūdų kartais neatsisako ir amūrai, kurių pagrindinis maisto šaltinis yra augalai, o štai plačiakakčiai papildomai kito maisto neėda. Žuvims tiks ir specialus kombinuotas pašaras.

Šeriant žuvis reikėtų nustatyti keletą pastovių šėrimų vietų ir atlikti tai reguliariai tuo pačiu paros metu. Nors šiais laikais yra įvairių šėrimo būdų (specialios plūdrios šėryklos ar pačių pasigaminti „staleliai“), neatsitiks nieko blogo, jei maistą pilsite tiesiog ant tvenkinio dugno, tiesa, geriau, kad tose vietose gruntas būtų kietesnis.

Maisto normą reikėtų didinti esant šiltesniems orams. Nepamirškime, kad šyla ne tik oras, tačiau ir vanduo – žuvys tampa aktyvesnės. Jeigu šėrimo vietose vanduo itin sudrumstas, tai tai pat gali būti ženklas padidinti pašaro kiekį, kadangi tai signalizuoja, kad žuvys ant dugno ieško papildomo maisto.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis