Dauguma mano, kad išsikasti tvenkinį ar kūdrą yra juokų darbas ir viskas priklauso nuo pinigų kiekio bei samdomos technikos našumo. Tuo tarpu, pasak specialistės, geriausia tai daryti su profesionalų pagalba, kad netektų vėliau išlaidauti klaidų taisymui. Už lango – žiema, kad ir lietuviška, tad yra laiko pagalvoti apie tai, kokio vandens telkinio jūs norėtumėte savo sklype.
Plačiausiai paplitę dekoratyviniai vandens telkiniai skirstomi į du tipus:
* Statiniai (dekoratyvinė pelkė, dekoratyvinis vandens telkinys – kūdra, baseinas). Juose nėra sumontuota jokių vandens judėjimą ir čiurlenimą sukeliančių įrenginių, čia karaliauja tyla. Dekoratyvinė pelkė – tai nedidelis vandens telkinys, kurio didžiąją dalį užima augalai. Kūdra – labiausiai paplitęs vandens telkinys. Jų būna įvairiausių formų ir stilių. Maudymuisi skirti baseinai. Šiuo metu stipriai išpopuliarėjo biobaseinai – plaukiojimui pritaikyti vandens telkiniai.
* Dinaminiai (upeliai, kriokliai, kaskados, fontanai). Jie papildo statinius vandens telkinius. Taip pat reikia neužmiršti, kad planuojant įrengti didesnį kaip 0,1 ha ploto dirbtinį vandens telkinį arba kito dydžio telkinį karstiniame regione, privaloma raštu pateikti informaciją Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos geologijos tarnybai.
Jei planuojamas vandens telkinys ne didesnė nei 10 arų, projekto ir leidimo kasybos darbams nereikia. Tačiau praktikai pataria geriau juo pasirūpinti. Jeigu norite kasti kūdrą sklype, kuris yra saugomoje teritorijoje (nesvarbu, kokiu lygiu), patariama apie savo ketinimus pranešti Aplinkos apsaugos departamentui ar regiono agentūrai ir darbus derinti su jų specialistais.
Dažniausiai užsakovas iš statomodirbtinio vandens telkinio tikisi tik malonių pojūčių, o ne papildomų rūpesčių. Deja, būna visaip. „Dažnai dirbtinis vandens telkinys įrengiamas ne per vienerius metus, jis gerokai kilsteli sklypo vertę ir, be abejo, yra įspūdingiausias landšafto elementas“, – pastebi Kristina Čerbauskienė.
Pasak, kraštovaizdžio specialistės, reikėtų atkreipti dėmesį į techninius vandens telkinio įrengimo klausimus. Į juos atsakius jau galima spręsti ir būsimus krantų tvirtinimo klausimus, vandens nusekimo ir kitas problemas, susijusias su netinkamų techninių sprendimų priėmimu.
Tačiau vien šito neužtenka, reikia numatyti visų būsimų inžinerinių vandens telkinio sistemų darbą, funkcinių dalių veikimą ir ekosistemos palaikymą. Dažnai neįmanoma naudoti standartinių sprendimų kiekvienam projektui, kaip paprastai elgiasi statybos įmonės. Šiandienos rinkoje vandens telkinių įrengimas yra stipriai standartizuotas, orientuojantis į vandens rezervuaro iškasimą pagal projekte numatytas formas, pritaikant standartinę įrangą. Paprasčiau tariant – duobė su vandeniu pagal projektą. Kiekvieno vandens telkinio įrengimas reikalauja individualių sprendimų, be to, jie turi nesikirsti su finansinėmis užsakovo galimybėmis. Geriausia, kai projektą parengia, įgyvendina ir vėliau vandens telkinį prižiūri ta pati įmonė, kuri parenka vandens telkiniui vietą sklype, sutvarko reikalingas inžinerines sistemas, apskaičiuoja vandens balanso parametrus ir parenka reikalingą įrangą.
Taip pat būtina parinkti elementus bendrajai ekosistemai: augalus, žuvis, ir sutvarkyti rekreacijos zonas aplink tvenkinį. Kai vandens telkinys įrengiamas, jį būtina prižiūrėti: valyti, kovoti su dumbliais, ir pan.
Apibendrinant pateikiame keletą pagrindinių patarimų, tiems, kas savo sklype jau ieško vietos vandens telkiniui:
* Apsispręskite, kokiam tikslui bus skirtas tvenkinys: dekoratyvinis, skirtas maudymuisi ar žuvims laikyti. Ir paskaičiuokite, ar pasirinktas vandens telkinio variantas tinkamas sklypo dydžiui. Jei kasamas vandens telkinys bus apie 1,5 m gylio ir gilesnis, reikės suformuoti šlaitus su maždaug 45–15 laipsnių nuolydžiu.
* Ištirkite su specialistais sklypo gruntą ir gruntinius vandenis. Jei gruntas yra priesmėlis, vanduo nesilaikys, giliau turėtų būti sunkesnio grunto sluoksnis, kuris vandenį sulaikytų. Jei gruntiniai vandenys gana aukštai, vandens turėtų būti. Verta padaryti keletą geologinių gręžinių būsimo telkinio vietoje. 6–8 arų telkiniui jų turėtų pakakti 3–4.
* Su kraštovaizdžio specialisto pagalba paruoškite detalų vandens telkinio įrengimo planą, pagalvokite, kaip telkinys bus įkomponuotas konkrečioje vietoje, ar jis derės prie bendro landšafto. Vėliau gali būti sunkoka sutvarkyti telkinio šlaitus ar apželdinti, jei jis bus netinkamoje sklypo vietoje.
* Tam, kad vandens telkinyje vanduo išliktų švarus, reikia neleisti į jį sutekėti paviršiniam vandeniui, būtina išvalyti sukritusius lapus, saugoti kad nepatektų trąšų, palaikyti švarų prietaką – iš jo pasipildo telkinio vanduo. Jei to padaryti neįmanoma, derėtų pagalvoti apie vandens nusodinimo šulinius, pastatyti valymo filtrus.
* Susidūrus su problemomis, didesniems vandens telkiniams galima užsakyti ichtiologinius, mikrobiologinius, cheminius tyrimus ir imtis individualių sprendimo būdų.
Kraštovaizdžio specialistės Kristinos teigimu, projektuojant vandens telkinį, geriau nuo pat pradžių tartis su savo srities specialistais.
„Iš praktikos galiu pasakyti, kad klaidos projektuojant, parenkant vietą ar įrengiant gali kainuoti labai brangiai. Dažniausiai pasitaiko, jog po poros metų pradeda griūti nesutvirtinti ir per statūs vandens telkinio krantai kartu su gražiai šeimininkų apsodinta augmenija. Pasitaikė tokių atvejų, kai vanduo neužpildydavo tvenkinio, dėl neištirto vietos grunto arba tiesiog nusekdavo jei didinant tvenkinį būdavo užkabinamas smėlio klodas“, – patirtimi dalinosi Kristina Čerbauskienė.
Šaltinis: žurnalas "Vandens telkiniai"
