Kur galima kasti nuosavą vandens telkinį?

Jei jūsų žemės sklypas nėra valstybės saugomoje teritorijoje, norint išsikasti kūdrą leidimo nereikia – neribojamas nei jos gylis, nei plotas. Tiesa, apribojimų gali rastis, jei jums priklausanti sklypas yra karstiniame regione.
Krekenavos regioninio parko apylinkės
Krekenavos regioninio parko apylinkės

„Regioniniame parke yra tam tikrų apribojimų. Yra vietų, kur iš esmės draudžiama – užliejamos pievos, natūralios pievos. Jeigu kasama saugomoje teritorijoje, bet kokiu atveju tai reiktų suderinti su saugomos teritorijos direkcija. Gylio ribojimo nėra – tvenkinio bet kokiu atveju nepadarysi. 0,1 ha plotą užimančiai kūdrai projekto nereikia – draustinio teritorijoje didesnio telkinio žmogus išsikasti negalėtų. Kuo didesnis telkinys, tuo saugomoje teritorijoje didesnis poveikis aplinkai“, – naujai įsigaliojusią dirbtinių vandens telkinių įrengimo tvarką komentuoja Nemuno deltos regioninio parko direktorius Ramūnas Lydis.

Norintiems išsikati vandens telkinį Valstybinio parko teritorijoje parenkant vietą būtina gauti parko direkcijos sutikimą. Jei numatoma, kad vandens telkinio plotas bus didesnis nei 10 arų, gali tekti parengti ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą.

Kūdrą kasti melioruotoje žemėje, teks gauti savivaldybės leidimą.

Įsigaliojus naujajai tvarkai, vandens telkinius draudžiama kasti pelkių ir šaltinynų teritorijose, kurių plotas didesnis nei 0,5 ha, o durpių sluoksnio storis didesnis nei 1 m; nenaudojamuose naudingųjų iškasenų telkiniuose; potvynio metu užliejamose teritorijose; natūraliose pievose ir akmenynuose; miško žemėje, išskyrus atvejus, kai įrengiamas iki 0,1 ha ploto dirbtinis vandens telkinys, kurio įrengimas numatytas miškotvarkos projekte; gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, kai vandens telkinys nesusijęs su draustinio paskirtimi ir didesnis nei 0,1 ha.

Iškastą gruntą atiduoti kaimynui arba tiesiog parduoti draudžiama. Jis turi likti to paties žemės savininko valdose.

Kasantys vandens telkinį privalo užtikrinti, kad vykdant darbus nebus iškirsti saugotini medžiai, sunaikintos ar keičiamos saugomos reljefo formos, sunaikintos ar paveiktos saugomų augalų, gyvūnų ar grybų radavietės ar augavietės. Taip pat neturi būti pažeistos melioracijos sistemos. Įrengiamo vandens telkinio kranto linija negali būti arčiau kaip 3 m iki storesnių nei 30 cm skersmens saugotinų medžių kamienų.

Kita būtina sąlyga – nuo tvartų, mėšlidžių, mechanizacijos dirbtuvių ir kitų taršos objektų iki dirbtinio vandens telkinio atstumas turi būti ne mažesnis nei 10 metrų.

Iškastą gruntą atiduoti kaimynui arba tiesiog parduoti draudžiama. Jis turi likti to paties žemės savininko valdose. Jei gruntas nereikalingas tame sklype, kuriame atsirado kūdra, galima jį pervežti į kitą ūkininkui priklausančią teritoriją.

Ramūnas Lydis pastebi, kad Nemuno deltos regioniniame parke vandens telkiniai dažniausiai kasami siekiant neprasilenkti su priešgaisrinės saugos reikalavimais – „jei statai ūkinį pastatą, gaisrininkai paprašo vandens telkinuko, iš kurio būtų galima imti vandenį gaisro metu“.

Nemuno deltos regioninio parko direktoriaus teigimu, kūdrų kasimas bent jau iki šiol netapo masiniu reiškiniu.

„Tvarka iki aprašo įsigaliojimo nebuvo nustatyta. Jeigu buvo pasakyta, kad dirbtinius vandens telkinius buvo galima įrengti draustinyje, bet kaip jį įrengti ir su kuo derinti nebuvo pasakyta. Šiuo metu nustatytas pats mechanizmas, kaip žmogui tvenkinį pasidaryti“, – apie naujai įsigaliojusio dirbtinių vandens telkinių įrengimą reglamentuojantį aprašą kalbėjo R. Lydis.

Plačiau apie naująją dirbtinių vandens telkinių įrengimo tvarką rasite čia.

www.GRYNAS.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kraštovaizdžio dizainas

Patarimai, į ką atkreipti dėmesį sodinant spygliuočius (1)

Spygliuočiai – augalai, kurie savo žalumu džiugina visais metų laikais. Ankstyvas ruduo yra itin tinkamas metas jų sodinimui, tik svarbu nesusivėlinti (geriausia tai daryti rugsėjį arba spalio pradžioje), nes augalo šaknys turi suspėti įsišaknyti iki žiemos. Pateikiame keletą patarimų, į ką vertą atkreipti dėmesį sodinant spygliuočius.

Žiemos sodas: ko reikia šios žalios oazės įrengimui?

Žiemos sodas – visais metų laikais žaliuojanti oazė, kuri gali tapti puikia poilsio vieta. Toks stiklinis, į gyvenamąjį namą integruotas statinys, yra kupinas šviesos, todėl tai ne tik tinkama vieta augalams auginti, bet ir puiki vieta rytiniam kavos puodeliui ar popiečiui su knyga rankose. Tad ko reikia žiemos sodo įrengimui?

Ką verta žinoti apie tvenkinio augalus? (2)

Nuosavame sklype įrengtas tvenkinys, kuriame plaukioja žuvys ir žydi augalai – tikra asmeninė oazė. Tai vieta, kuri spinduliuoja grožį bei skleidžia ramybės jausmą. Kad toks vandens telkinys atrodytų darniai su aplinka ir taptų pasididžiavimą keliančia kraštovaizdžio dalimi, svarbu tinkamai jį apželdinti. Paklausėme Klaipėdos universiteto Botanikos sodas direktorės dr. Astos Klimienės, kokius esminius dalykus turėtumėte žinoti apie tvenkinio augalus.

3 dažnos tvenkinio problemos: kaip su jomis susidoroti?

Tvenkinys – akį traukiantis sodo akcentas, kurio vaizdu galima gėrėtis ilgas valandas. Kad toks vandens telkinys keltų tik malonius jausmus, būtina jį tinkamai prižiūrėti, nes neprižiūrimas jis praranda savo grožį. Tad kokios yra dažnos tvenkinio bėdos ir kaip su jomis susidoroti?

Lieptelių įvairovė: kaip išsirinkti? (5)

Lieptas tvenkinyje – jaukus ir funkcionalus kampelis, kuris palengvina priėjimą prie vandens. Nuo jo galima žvejoti, maitinti žuvis ir tiesiog lepintis saulės spinduliais. Paprastai liepteliai yra statomi žiemą, bet dėl didėjančios jų paklausos, vis dažniau šie statiniai įrenginėjami ir šiltuoju sezonu. Pristatome kelias populiarias šių konstrukcijų rūšis.

Vėžininkystė – ką verta žinoti prieš pradedant? (17)

Vėžiai – gėlo vandens mėgėjai, kurie gurmanų yra vertinami kaip delikatesas. Šie gyvūnai nėra reiklūs, todėl juos galima auginti švariame gruntiniame vandenyje. Tiems, kurie domisi vėžininkyste ir planuoja ja užsiimti ateityje, siūlome susipažinti su keliais vėžių auginimui svarbiais aspektais.

Rūpinamės kūdros augalais ir žuvimis prieš žiemą

Prieš žiemą žemės sklypo savininkai turi pasirūpinti ne vien dirva, šiltnamiu ir vaismedžiais, bet ir vandens telkiniu – nepriklausomai nuo to, ar tai didoka kūdra, ar dekoratyvinis tvenkinys. Tvenkinius dažniausiai puošia įvairūs vandens augalai, dalis jų būna įžuvinti, o žiemos įšalas tikrai gali pakenkti tiek florai, tiek faunai. Dar galite suskubti pasirūpinti kūdra ir jos gyventojais.

Kaip pasirūpinti vandens telkiniu ir jo gyventojais prieš žiemą?

Į kiemus jau senokai įžengė ruduo. Kai kurie gyventojai jau paruošė savo tvenkinius žiemai ir ramiai mėgaujasi jaukių namų šiluma, o kiti – dar tik ruošiasi tai daryti. Kaip tik antrajai grupei ir naudinga ši tinklalapyje 7dach.ru pateikiama informacija.

Žiema artėja: kaip paruošti dekoratyvinius augalus šaltajam laikotarpiui?

Dekoratyviniai medžiai ir krūmai žydi iki pat šalnų. Jei jūsų kieme jų dar nėra, žinokite, kad dabar pats laikas įsigyti ir pasisodinti. Įdomių formų ir spalvų, puošnių žiedų visžaliai augalai akis džiugina ištisus metus. Kad mūsų gan atšiauriame klimate jie sėkmingai peržiemotų, reikia atlikti keletą paruošiamųjų darbų.

Paverskite minusą pliusu – kūrybingi patarimai sklypui su sudėtingu reljefu

Jūsų vasarnamio ploto lygiu niekaip nepavadinsi? Tai ne bėda, o laimė. Sutikite – sklypų su sudėtingu reljefu gana daug, bet toli gražu ne visi savininkai džiaugiasi ir siekia pažaboti gamtą – dirba, stengiasi padaryti sklypą kuo lygesnį. O gal neverta to daryti? Juk jei reljefiškumas tikrai ryškus, kontrastai dideli, yra status šlaitas, sklypo lyginimui prireiks ne tik daug pastangų, bet ir nemažai finansinių išteklių. Ką daryti? Na, jei trūkumų neįmanoma nuslėpti, laikykite juos... privalumais. Bent jau todėl, kad nelygus reljefas sukuria sode trečią išmatavimą, vizualiai didina teritoriją.