Klausia skaitytojas: kas leidžiama turint sodybą prie ežero?

Sulaukėme skaitytojo klausimo: "Paveldėjau sodybą, šalia vandens telkinio, planuoju šiek tiek aptvarkyti pakrantės ruožą, kad būtų patogu prieiti ir pabūti. Kokie teisiškai yra mano santykiai su kitais gyventojais - ar man reikia juos leisti prieiti prie vandens telkinio ar yra išimčių? Kokie reikalavimai tvorai - kiek minimaliai metrų nuo ežero ją galėčiau pasistatyti?"

Į klausimą sutiko atsakyti Eduardas Vaitkevičius Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento
Kraštovaizdžio skyriaus vyriausiasis specialistas.

Dėl santykio su poilsiautojais:

Žemės įstatymo 21 straipsnio 10) punkte nustatyta, jog „žemės savininkai ir kiti naudotojai: <...> privalo leisti kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis, lankyti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus bei objektus.“

Atsakant į klausimo dalį dėl piliečio teisinių santykių su kitais piliečiais, norinčiais patekti prie vandens telkinio ir dėl to neišvengiamai patenkantiems į privatų žemės sklypą, informuojame, kad Aplinkos ministerija yra Vyriausybei bei Seimui pateikusi Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimų projektą, kuriame, vienu iš pakeitimų, siūloma redaguoti 20 straipsnio nuostatas, aiškiau ir detaliau apibrėžiant ne tik prie vandens telkinių prieinančių žemės sklypų savininkų, bet ir asmenų, būnančių apsaugos juostoje prie vandens, teises ir pareigas, t. y. paežerėse, paupiuose, kitų vandens telkinių pakrantėse nuosekliau reglamentuojant savininkų ir lankytojų atsakomybę. Tikimės, kad Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimai bus svarstomi Lietuvos Respublikos Seime dar šiais metais ir, juos priėmus, padėtis vandens telkinių pakrantėse iš esmės pagerės.

Norint, kad įvyktų esminis lūžis dažnai įtemptuose santykiuose tarp pakrančių lankytojų ir jų savininkų būtina abiem pusėms suvokti atsakomybę už, iš vienos pusės, vandens telkinių išsaugojimą ir tinkamą elgesį su juo, iš kitos pusės, piliečio - savininko, suprantančio visuomenės viešojo intereso svarbą, ir iš trečios pusės - lankytojo – gerbiančio kito piliečio privačią nuosavybę. Pirmiausia, reikia žinoti ir vykdyti pilietines pareigas, bendrąsias elgesio normas ir tik visa tai įvertinus – rasti tinkamą vietą tiek piliečio – savininko tiek ir piliečio - lankytojo asmeninėms teisėms realizuoti.

Dėl statybų prie ežero:

Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, tvora nuo vandens telkinio turi būti nutolusi ne mažesniu atstumu, nei toje vietoje yra nustatyta pakrantės apsaugos juosta, t.y. tvoros joje negali būti.

Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos reglamentuojamos Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXIX skyriuje. Dokumente nustatyta, kad apsaugos zonos dalyje prie vandens telkinio nustatoma apsaugos juosta, kurioje draudžiama tverti tvoras, išskyrus aplinkos ministro patvirtintuose saugomų rūšių veiksmų planuose numatytų teritorijų, atskirųjų želdynų valstybinėje ir savivaldybių žemėje, botanikos, zoologijos sodų, dendrologinių kolekcijų, paveldo objektų aptvėrimą ir kitus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo.

Apsaugos juostoje taip pat draudžiama naudoti trąšas, pesticidus ir kitus chemikalus, dirbti žemę, ardyti velėną, išskyrus kultūrinių pievų atsėjimą, arčiau kaip 2 metrai nuo kranto ganyti gyvulius. Statyti autotransporto priemones galima ne mažesniu kaip 25 metrų atstumu nuo vandens telkinio kranto.

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas reglamentuoja paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo principus: pakrantės apsaugos juostų pločiai svyruoja nuo 2,5 iki 75 metrų, priklausomai nuo atitinkamų vandens telkinių ir jų pakrančių pobūdžio. Lemti skirtumą gali daugybė veiksnių - upės ilgis, ežero plotas, pakrantės žemės paviršiaus polinkio kampas, buvimas ar nebuvimas atitinkamoje saugomoje teritorijoje ir kita.

Saugomų teritorijų įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad paviršinio vandens telkinio apsaugos zona yra viena iš ekologinės apsaugos zonos rūšių; apsaugos zonos nustatomos atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentuose.

Atkreipiame dėmesį, kad kiekvieno privačios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, besiribojančio su valstybei priklausančiais vandens telkiniais, dokumentuose turi būti įrašyti minėtų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų apribojimai. Pavyzdžiui, pakrantės apsaugos juostoje Žemės įstatymo ir kitų aktų nustatyta tvarka nustatomas savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, skirtas užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, visuomenės reikmėms skirtų vandens telkinių, tinkamą naudojimą – priėjimą prie vandens telkinio ir panašiai.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis