Kaip sodinti, formuoti ir prižiūrėti gyvatvores. 2 dalis

Pateikiame kraštovaizdžio specialistų patarimus, padėsiančius geriau prižiūrėti savo gyvatvores.

Gyvatvorės sodinimas. Pirmiausiai reikia ištempti virvutę būsimos gyvatvorės kontūru ir pagal ją iškasti griovį. Žemai gyvatvorei – 40 cm gylio ir 40 cm pločio, vidutinio aukščio gyvatvorei – 40 – 50 cm gylio ir 40 cm pločio, aukštai – 50 cm gylio ir 40 cm pločio. Kasant griovį, nederlingas dirvožemis turėtų būti išvežamas. Jeigu žemė sodinimo vietoje nederlinga, pavyzdžiui, vyrauja smėlis, priesmėlis, tada grovį reikia kasti gilesnį ir platesnį, kad būsimas augalo šaknis galėtumėte užpilti turima ar atsivežta derlinga žeme.

Pasak „Eglės Stiliaus“ specialistų, iškasus griovį ir prieš sodinant sodinukus, reikia juos apžiūrėti, paruošti sodinimui. Sodinukų prigijimui ypač svarbios yra smulkios šakelės. Jeigu yra per ilgų, storų, sodinimui trukdančių šaknų, patrumpinkite jas aštriu sekatoriumi. Augalų prigijimui ir tolimesniam jų augimui, taip pat svarbu, kaip medelyne jie buvo iškasti, kaip buvo gabenti ir laikyti iki sodinimo. Iškastu, su kuo mažiau pažeistu šaknų grumstu, augalus tuoj pat reikia supakuoti į polietileninius maišelius ir gabenti į sodinimo vietą. Jeigu augalų iš karto nesodinsite, galite juos laikinai įkasti į žemę ir gausiai palieti.

Jeigu sodinate iš karto, tada griovio dugną išpurenkite kastuvu ir užpilkite derlingu dirvožemiu. Ant jo dėkite augalą, tvarkingai paskleisdami šaknis taip, kad augalo šaknies kaklelis būtų su žemės paviršiumi. Tada šaknys užpilamos likusiomis žemėmis. Supylus žemes aplink augalą reikia jas suminti ir suformuoti nedidelius žemės pylimus, kurie neleis nubėgti laistymo vandeniui.

Pasodinta tiek spygliuočių, tiek lapuočių gyvatvorė šiek tiek paformuojama, pagal ištemptą virvutę. Gyvatvorių karpymo žirklėmis sulyginkite augalų viršūnes ir šonus. Daug kas bijo genėti manydami, kad negenint augalas augs greičiau, mat kerpant prarandama kažkokia dalis augalo. Tačiau yra priešingai. Genėjimas skatina miegančių pumpurų augimą ir gyvatvorės tankėjimą. Taip pat daug kas mano, kad gyvatvorę reikia genėti tik tada, kai ji jau pasiekia reikiamą aukštį. Tačiau iš tikrųjų, augalai formuojami nuo pat pasodinimo dienos iki pat vėlyvo rudens, vėliau – ankstyvo pavasario metu. Taip nuo pirmų dienų formuojama dekoratyvi gyvatvorė. Pradedant genėti tik tada, kai pasiekiamas norimas aukštis, gali subręsti daug storų, neišvaizdžių, senų šakų, dėl kurių vėliau pradėti genėti krūmai nebus tokie dekoratyvūs arba tam dekoratyvumui pasiekti reikės daug laiko

Formavimas. Paprastai gyvatvorė karpoma du kartus per metus – anksti pavasarį, kovo mėnesį, prieš pumpurų sprogimą ir antroje vasaros pusėje, kai pasibaigia intensyvus augimas. Tačiau, jeigu pasodinote sparčiai augančius lapuočius, (kaukazinė slyva, blizgantysis kaulenis, paprastasis ligustras, švelnioji gudobelė), tada per sezoną genėti reikės mažiausiai 3 kartus.

Kaskart genint gyvatvorę palikite ją 1-3 cm aukštesnę ir platesnę, negu buvo prieš tai, iki tol, kol pasieksite norimą aukštį. Antraisiais augimo metais, pasirinkite pageidaujamą gyvatvorės formą. Žemoms ir vidutinio aukščio gyvatvorėms dažniausiai suteikiama stačiakampio, aukštesnėms – trapecijos forma. Tokia forma ypač svarbi tada, kai gyvatvorė formuojama iš šviesai reiklių augalų, tokių kaip: paprastojo kadagio, lapuočių spalvingų formų, baltosios eglės ir pan.). Toks karpymas užtikrina geresnį gyvatvorės apatinės dalies apšvietimą.

Laisvai augančios gyvatvorės paprasta formuojamos iš puošniai žydinčių krūmų, bet yra ir išimčių, pvz. visžaliai augalai (buksmedis). Priklausomai nuo gyvatvorės žydėjimo specifikos ir laiko, vienos jų formuojamos iš karto po žydėjimo, kitos – anksti pavasarį. Pavyzdžiui, alyvas reikės karpyti po žydėjimo, o jazminus, erškėčius – pavasarį. Visžalių ir laisvai augančių gyvatvorių karpymo laikas didesnės reikšmės neturi.

Tręšimas. Pirmaisiais metais po pasodinimo, gyvatvorės paprastai netręšiamos. Geriau prieš sodinant į griovį įmeskite gerai perpuvusio mėšlo arba kompleksinių mineralinių trąšų. Vėliau kiekvieną pavasarį patręškite greitai tirpstančiomis, daug azoto turinčiomis kompleksinėmis mineralinėmis, o rudenį – kalio ir fosforo trąšomis. Laisvai augančias žydinčias ir spygliuočių gyvatvores kartais reikėtų patręšti specialiomis jų trąšomis su mikroelementais (kiekvieno gamintojo ir kiekvienos rūšies trąšų norma nurodoma ant pakuotės).

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis