Kaip išsikasti ir įrengti kūdrą?

Neabejotinai vienas iš didžiausių vasaros poilsio malonumų, toks paprastas, tačiau atpalaiduojantis – karštą dieną įlįsti į vandenį. Jei jūsų namas stovi ne ant ežero kranto, tikrai ne bėda – galite išsikasti nuosavą kūdrą. Taip galėsite mėgautis privatumu, jums nereikės kentėti nuo vis dar ne visuomet tvarkingai besielgiančių kitų poilsiautų, jų paliktų šiukšlių. Maža to, kūdros ekosistemos kūrimas yra labai įdomus procesas, leidžiantis telkinyje susikurti tokią gamtos įvairovę, kokios pats norite. Nuo ko pradėti ir kaip užbaigti pasakoja ekspertai.
Kaip išsikasti ir įrengti kūdrą?
© Fotolia nuotr.

Tvenkinys ir kūdra. Nebus didelės nuodėmės, jei įsispyrę į sandalus ir nešini rankšluosčiais garsiai pasakysite: „Eikime prie tvenkinio“. Tačiau skirtumas tikrai bus, jeigu atėję samdyti žmonių vandens telkinio įrengimui, tarsite: „Noriu įsirengti tvenkinį“. Nors kasdienėje kalboje kūdros vadinamos apibendrinančiu žodžiu „tvenkinys“, techniškai tai nėra tas pats. Tvenkinys susidaro patvenkus vandens tėkmę, jame visuomet yra ir prietaka, ir nuotėkis. Tuo tarpu kūdra yra iškastas gruntiniu ar kritulių vandeniu užsipildęs duburys, taip pat nepralaidžia danga išklotas ir gręžinio vandeniu užpildytas duburys. Įrengiant kūdrą, vandens tėkmė nėra užtvenkiama.

Leidimai. Kūdrų kasimo tvarka pastaraisiais metais dažnai keičiasi, tad prieš kasant verta pasidomėti naujausia tvarka. Nuo 2013 metų nesaugomose ir nemelioruotose teritorijose be specialaus leidimo galima kasti kūdrą iki 10 arų. Jei planuojama kasti didesnę kūdrą, reikia pateikti informaciją regioniniam aplinkos apsaugos departamentui. „Šis įstatymas yra labai liberalus. Jei teritorija niekuo neįpatinga, departamentas dažniausiai leidžia kasti be projekto, tiesiog pasižiūri jūsų pateiktą informaciją. Nors didelėms kūdroms, kurių plotas viršija pusę hektaro, jie paprašys pasirengti projektą. Šaltinynuose arba miškų ūkio žemės paskirties sklypuose, kūdros kasti negalima“, - pasakoja įmonės „Senasis ežerėlis“ vadovas dr. Aušrys Balevičius.

Plotas. Kūdros plotas skaičiuojamas ne nuo vandens ploto, o nuo duburio keteros viršaus. Nuožulniašlaitėje kūdroje gali būti, tarkime, 0,5-1 aro vandens, tačiau jeigu paties duburio plotas yra 3 arai, kūdra bus taip ir klasifikuojama.

Laikas kasimui. Nors populiaru teigti, kad geriausia kūdrą kasti žiemą ar rudenį, pašnekovo teigimu, kasimui nėra blogo laiko, pasitaiko tik blogų kasėjų. Reikia atsižvelgti į daugelį procesų – kūdros įrengimas - tai ne tik duburio iškasimas, o ir erozijos procesų stabilizavimas, apsodinimas augalais, gerą vandens kokybę palaikančios ekosistemos sukūrimas. „Kasant žiemą, privalumų galima gauti tik kasant šlapynes, durpynus, kitas šlapias vietas – ledo sukaustytose balose mažiau klimpsta technika. Kitas pliusas - per pavasario polaidį tokios kūdros užsipildo vandeniu. 

Rudeninis ar žieminis kasimas, paspaudus šaltukui, sukelia problemų pačiam kasėjui. Daugelis kasėjų šalčiui artėjant link -20 laipsnių nedirba, nes technikoje pradeda užšalinėti dyzelinas, hidraulinės sistemos. Taip pat per didelius šalčius gali nukentėti darbo kokybė – greitai užšąla šlapias iškastas gruntas, negalima suformuoti norimo sklypo reljefo, pavasarį jį reikia tvarkyti iš naujo. Jei vėlų rudenį iškasta kūdra paliekama neuždengtais šlaitais, ir suintensyvėja eroziniai procesai, o pavasarį ar vasarą iškastoje kūdroje šlaitus galima apželdinti ir sustabdyti jų eroziją“, - pasakoja pašnekovas.

Kaip parinkti vietą. Svarbiausias klausimas planuojant būsimą kūdrą - ar joje bus vandens, koks bus jo lygis, ar jis išsilaikys ir per vasaros sausrą. Kad tai sužinotumėte, A. Balevičius rekomenduoja atlikti geologinius tyrimus. „Jie kainuoja. Būna, kad žmogus nepagaili pinigų tyrimams bei projektavimui, bet ne visi nori tą daryti. Jei žmogui labai gaila pinigų rimtiems tyrimams, jis galėtų bent išsikasti 4 m gylio duobę. Susižymėti, kokiame gylyje slūgso kokie gruntai, kokiame gylyje pasirodo gruntinis vanduo. Duobę reikia aptverti ar apkasti, kad būtų saugu ir stebėti keletą mėnesių, svarbiausia vasaros sausros mėnesiais, pasižymėti, koks bus žemiausias būsimosios kūdros vandens lygis. Galima iškasti ir keletą kontrolinių duobių, jei sklypo geologija marga“, - teigia pašnekovas.

Kūdrą galima įrengti net ir sausame sklype su vandeniui laidžiu gruntu, tačiau tai kainuos daugiau. Tokiu atveju, reikės tiesti specialią plėvelę, iškloti kūdros duburio paviršių molio sluoksniu ar rasti kitų sprendimų.

Pasirinkimai. Kūdros formai taisyklių nėra, nors A. Balevičius teigia, kad įrengiant kūdrą vertėtų atkartoti gamtos formas – juk tai tarsi nedidelis privatus ežeras. „Agituoju formą kurti kuo natūralesnę, „įpaišyti“ į esamą kraštovaizdį. Reikėtų vengti lygių geometriškų formų (pvz., ekskavatorininkų dėl paprasto iškasto ploto išmatavimo taip mėgstamo stačiakampio), geriau lašo, inskto forma. Nereiktų persistengti ir dirbtinai kuriant intensyviai vingiuotą krantą: tai gali būti labai sunku eskavatorininkui, ypač nepatyrusiam, neteisingai įrengtame šlaite gali suintensyvėti erozijos procesai. Geriausia, kai mažiausios kūdros kasamos kuo apvalesnės formos, jeigu tai leidžia pats sklypas. Tuomet centre galima pasiekti didesnį vandens gylį, o kuris giliausioje padorios kūdros vietoje turėtų būti bent jau 3 -3,5 metro.

Pasirinkus formą, reikia sugalvoti šlaitų nuolydžius, apgalvoti kūdros funkcijas – rekreacinė, įžuvinimo ar dekoratyvinė, parinkti batimetriją (skirtingus gylius). Jei turite mažų vaikų, galbūt tikslinga jiems įrengti atskirą pliažą, su nedideliu nuolydžiu ir aptverti plūdurais. Žaidžiant viršvandeninių ir povandeninių šlaitų nuolydžiais, kūdros ekosistemoje galima sukurti didesnę biotopų įvairovę“, - teigia pašnekovas.

Kasėjai. Pasiruošus kūdros kasimui, reikėtų samdyti tą darbą mokančius atlikti žmones. Tai – ekskavatorininkai. „Jų būna trijų tipų – duobkasiai, grioviakasiai ir kūdrakasiai. Jums reikia trečiųjų. Jie žino specifiką, žino kaip suformuoti šlaitą, nepasimeta, jei iš šlaito prasiveržia šaltiniai, žino, kad jei prakasus 5 metrus molio, pasirodo dribsmėlis, kūdra gali būti be vandens. Tai specifika ir ši patirtis neateina per vieną-du objektus, ją kaupiant genda nervai ir technika, netgi skęsta ekskavatoriai“, - pataria jis.

Renkantis kasėją, A.Balevičius taip pat pataria nežiūrėti vien į siūlomą kasimo kainą, o įvertinti naujausių kasėjo darbų kokybę. „Ne kastus prieš du metus, o pačius paskutinius. Kas žino galbūt ekskavatorininkas, iškasęs duburį, paliko duobę su iškasto grunto kalnais aplinkui, galbūt atsisakė atvažiuoti ištaisyti broką, ir galų gale užsakovui teko samdyti kitą rangovą, kuris objektą pabaigė. Kiti gali nurodyti ir net ne savo objektą, todėl labai svarbu pabendrauti su kasėjo parodytos kūdros savininkais. Jei jie kasėją rekomenduos, tai greičiausiai patikimas kasėjas, o jeigu turės nusiskundimų, galbūt verta pasieškoti kito“, - pasakoja jis.

Pašnekovas teigia, kad maža aro kasimo kaina kone visada yra su „kabliuku“. „Jei kaina yra įtartinai maža, gali būti, kad kasėjas tik iškas kūdros duburį, o iškastą gruntą paliks ant krantų. Tada jomis turėsite rūpintis patys arba kasėjui papildomai primokėti – pasirodo, ta „gera kaina“, dėl kurios jūs nusprendėte samdyti būtent tą kasėją buvo tik kūdros kasimo, o ne iškasto grunto sutvarkymo kaina... Be to svarbi ir technika. Kokybiškus kūdros šlaitus net ir patyręs kasėjas vargiai įrengs su dantytu statybiniu kaušu, tam reikia turėti lygiabriaunį kaušą su planiravimo mechanizmu“, - pataria jis.

Planuojant kasti bet kokio dydžio kūdrą melioruotame sklype, būtina parengti kūdros kasimo ir/ar drenažo sistemos rekonstrukcijos techninį projektą ir jį suderinti su už melioracines sistemas atsakingais savivaldybės specialistais. Savavališkai gadinti drenažą yra draudžiama. Nors praktikoje pasitaiko, kad žmonės kasdami kūdras nukerta plonuosius drenažo vamzdelius (sausintuvus) ir užsandarina jų nukirstus galus, kaip teigia A. Balevičius, džiugu, kad tik labai retas kas drįsta nelegaliai nukirsti magistralinius, daugiau nei 10 cm skersmens, vamzdžius. Siekiant išvengti problemų dėl drenažo, geriausia kreiptis į savivaldybės melioracijos skyrių, jie išduos vietovės drenažo sistemos schemas, pakonsultuos, kurioje vietoje galima įrengti kūdrą, o kur tai yra neįmanoma arba labai sudėtinga ir brangu.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kraštovaizdžio dizainas

Patarimai, į ką atkreipti dėmesį sodinant spygliuočius (1)

Spygliuočiai – augalai, kurie savo žalumu džiugina visais metų laikais. Ankstyvas ruduo yra itin tinkamas metas jų sodinimui, tik svarbu nesusivėlinti (geriausia tai daryti rugsėjį arba spalio pradžioje), nes augalo šaknys turi suspėti įsišaknyti iki žiemos. Pateikiame keletą patarimų, į ką vertą atkreipti dėmesį sodinant spygliuočius.

Žiemos sodas: ko reikia šios žalios oazės įrengimui?

Žiemos sodas – visais metų laikais žaliuojanti oazė, kuri gali tapti puikia poilsio vieta. Toks stiklinis, į gyvenamąjį namą integruotas statinys, yra kupinas šviesos, todėl tai ne tik tinkama vieta augalams auginti, bet ir puiki vieta rytiniam kavos puodeliui ar popiečiui su knyga rankose. Tad ko reikia žiemos sodo įrengimui?

Ką verta žinoti apie tvenkinio augalus? (2)

Nuosavame sklype įrengtas tvenkinys, kuriame plaukioja žuvys ir žydi augalai – tikra asmeninė oazė. Tai vieta, kuri spinduliuoja grožį bei skleidžia ramybės jausmą. Kad toks vandens telkinys atrodytų darniai su aplinka ir taptų pasididžiavimą keliančia kraštovaizdžio dalimi, svarbu tinkamai jį apželdinti. Paklausėme Klaipėdos universiteto Botanikos sodas direktorės dr. Astos Klimienės, kokius esminius dalykus turėtumėte žinoti apie tvenkinio augalus.

3 dažnos tvenkinio problemos: kaip su jomis susidoroti?

Tvenkinys – akį traukiantis sodo akcentas, kurio vaizdu galima gėrėtis ilgas valandas. Kad toks vandens telkinys keltų tik malonius jausmus, būtina jį tinkamai prižiūrėti, nes neprižiūrimas jis praranda savo grožį. Tad kokios yra dažnos tvenkinio bėdos ir kaip su jomis susidoroti?

Lieptelių įvairovė: kaip išsirinkti? (5)

Lieptas tvenkinyje – jaukus ir funkcionalus kampelis, kuris palengvina priėjimą prie vandens. Nuo jo galima žvejoti, maitinti žuvis ir tiesiog lepintis saulės spinduliais. Paprastai liepteliai yra statomi žiemą, bet dėl didėjančios jų paklausos, vis dažniau šie statiniai įrenginėjami ir šiltuoju sezonu. Pristatome kelias populiarias šių konstrukcijų rūšis.

Vėžininkystė – ką verta žinoti prieš pradedant? (17)

Vėžiai – gėlo vandens mėgėjai, kurie gurmanų yra vertinami kaip delikatesas. Šie gyvūnai nėra reiklūs, todėl juos galima auginti švariame gruntiniame vandenyje. Tiems, kurie domisi vėžininkyste ir planuoja ja užsiimti ateityje, siūlome susipažinti su keliais vėžių auginimui svarbiais aspektais.

Rūpinamės kūdros augalais ir žuvimis prieš žiemą

Prieš žiemą žemės sklypo savininkai turi pasirūpinti ne vien dirva, šiltnamiu ir vaismedžiais, bet ir vandens telkiniu – nepriklausomai nuo to, ar tai didoka kūdra, ar dekoratyvinis tvenkinys. Tvenkinius dažniausiai puošia įvairūs vandens augalai, dalis jų būna įžuvinti, o žiemos įšalas tikrai gali pakenkti tiek florai, tiek faunai. Dar galite suskubti pasirūpinti kūdra ir jos gyventojais.

Kaip pasirūpinti vandens telkiniu ir jo gyventojais prieš žiemą?

Į kiemus jau senokai įžengė ruduo. Kai kurie gyventojai jau paruošė savo tvenkinius žiemai ir ramiai mėgaujasi jaukių namų šiluma, o kiti – dar tik ruošiasi tai daryti. Kaip tik antrajai grupei ir naudinga ši tinklalapyje 7dach.ru pateikiama informacija.

Žiema artėja: kaip paruošti dekoratyvinius augalus šaltajam laikotarpiui?

Dekoratyviniai medžiai ir krūmai žydi iki pat šalnų. Jei jūsų kieme jų dar nėra, žinokite, kad dabar pats laikas įsigyti ir pasisodinti. Įdomių formų ir spalvų, puošnių žiedų visžaliai augalai akis džiugina ištisus metus. Kad mūsų gan atšiauriame klimate jie sėkmingai peržiemotų, reikia atlikti keletą paruošiamųjų darbų.

Paverskite minusą pliusu – kūrybingi patarimai sklypui su sudėtingu reljefu

Jūsų vasarnamio ploto lygiu niekaip nepavadinsi? Tai ne bėda, o laimė. Sutikite – sklypų su sudėtingu reljefu gana daug, bet toli gražu ne visi savininkai džiaugiasi ir siekia pažaboti gamtą – dirba, stengiasi padaryti sklypą kuo lygesnį. O gal neverta to daryti? Juk jei reljefiškumas tikrai ryškus, kontrastai dideli, yra status šlaitas, sklypo lyginimui prireiks ne tik daug pastangų, bet ir nemažai finansinių išteklių. Ką daryti? Na, jei trūkumų neįmanoma nuslėpti, laikykite juos... privalumais. Bent jau todėl, kad nelygus reljefas sukuria sode trečią išmatavimą, vizualiai didina teritoriją.