Kaip integruoti namą į aplinką: pataria architektė

 (1)
Trumpai betrukę laikai, kai žmogus norėjo parodyti savo išskirtinumą gamtoje pamažu, bet užtikrintai blėsta. Kyla nauja, ekologijos banga, skelbianti, kad žmogus yra ne gamtos išsišokėlis, o integrali ir atsakomybę nešanti jos dalis. Tokią filosofiją perima ir architektūra. Apie būsto ir aplinkos integraciją pasakoja architektė Rasa Urbonaitė.
Kaip integruoti namą į aplinką: pataria architektė
© Gethouse.lt nuotr.

Kaip integruoti namą į aplinką: pataria architektė
© Gethouse.lt nuotr.


Kaip integruoti namą į aplinką: pataria architektė
© Gethouse.lt nuotr.

Pastatų integracija naudojant vietines žaliavas

Pastatų integracija į aplinką, neretai nesąmoningai, vystoma naudojant vietines žaliavas. Rąstiniai ar medžio karkaso namai, stogai dengti šiaudais ar mūro gaminiai pagaminti iš vietinio molio – puikūs statinių integracijos pavyzdžiai. Nemažiau svarbūs ir eksterjero sprendimai – natūralaus akmens ar medžio dekoro elementai. Skalda – prieigų takams, šilokų kilimas – ekstensyviam žaliam stogui. Vietinės natūralios medžiagos yra vienas iš pagrindinių aspektų, kuriančių jausminę vienovę su aplinką tiek individuliame statinyje, tiek kvartalo mastu.

Kaip integruoti namą į aplinką: pataria architektė
© Gethouse.lt nuotr.

Spalvinis koloritas

Ne paslaptis, kad natūralios, žemės spalvos darniai žiūrisi gamtos aplinkoje. Jos viena kitą sugeria, papildo taip sukurdamos visumos vientisumą. Naudojant tokius atspalvius nerizikuojama nepritapti prie aplinkos, joje esančių mažosios architektūros elementų, statinių. Svarbi ir praktinė nauda, mat ant šio kolorito gaminių mažiau pastebimas natūralus nusidėvėjimas. Nuovargio ar akies erzinimo faktorius sumažinamas iki minimalaus. Tačiau, nemažiau geras ir priešingas sprendimas – kai spalvinė gama parenkama kontrasto principu. Šiuo atveju vieni statinio elementai labiau traukia dėmesį už kitus, o aplinka sudaro tik bendrąjį toną. Tokiu atveju, lieka pasikliauti savo jausmine būsena, o sprendinio sėkmės ir kokybės klausimas priklausys tik nuo architekto išjautimo ir profesionalumo lygio. Bet kuriuo atveju architektūrinis sprendinys neturi būti svetimkūnis aplinkoje, o tik jos papildančioji dalis.

Kaip integruoti namą į aplinką: pataria architektė
© Gethouse.lt nuotr.

Architektūra (forma), papildanti išeities sąlygas

Nepriklausomai nuo išeities sąlygų jokia naujai kuriama architektūrinė forma ar jos išraiška neturi naikinti esamos erdvės, susiformavusios gamtinės ar urbanistinės struktūros. Naujai kuriami architektūriniai dariniai turi būti integruojami, ar kuriami taip, kad tiktų prie esamos natūralios situacijos. Galimos įvairios variacijos:

Kaip integruoti namą į aplinką: pataria architektė
© Gethouse.lt nuotr.

- įliejimas į šlaitą, jei esama situacija kalvos papėdėje;
- kalno tąsa pastato architektūrine forma, jei nagrinėjama vieta – kalno viršūnė;
- aukšti gruntiniai vandenys/apsėmimo galimybė - namo gyvenamjų patalpų pakėlimas virš žemės lygio;
- gamtos elementų atkartojimas architektūroje (miškas – konkorėžių danga fasade, beržynėlis – kolonos, ir kt.).

Kaip integruoti namą į aplinką: pataria architektė
© Gethouse.lt nuotr.

Vis dažniau projektavimo stadijoje prabylama apie psichologiją ir sociologiją, gamtai daromą žalą. Tvirtai priimami architektūriniai sprendimai vadovaujantis klimatinėmis ir geografinėmis sąlygomis bei kultūrine aplinka. Taip, laikui bėgant, vadovaujantis šiomis nuostatomis gims vertinga architektūra, o kaimynai bendruomenėje vieni prieš kitus puikuosis, kurio namas sukurtas remiantis teisingais principais.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kraštovaizdžio dizainas

Patarimai, į ką atkreipti dėmesį sodinant spygliuočius (1)

Spygliuočiai – augalai, kurie savo žalumu džiugina visais metų laikais. Ankstyvas ruduo yra itin tinkamas metas jų sodinimui, tik svarbu nesusivėlinti (geriausia tai daryti rugsėjį arba spalio pradžioje), nes augalo šaknys turi suspėti įsišaknyti iki žiemos. Pateikiame keletą patarimų, į ką vertą atkreipti dėmesį sodinant spygliuočius.

Žiemos sodas: ko reikia šios žalios oazės įrengimui?

Žiemos sodas – visais metų laikais žaliuojanti oazė, kuri gali tapti puikia poilsio vieta. Toks stiklinis, į gyvenamąjį namą integruotas statinys, yra kupinas šviesos, todėl tai ne tik tinkama vieta augalams auginti, bet ir puiki vieta rytiniam kavos puodeliui ar popiečiui su knyga rankose. Tad ko reikia žiemos sodo įrengimui?

Ką verta žinoti apie tvenkinio augalus? (2)

Nuosavame sklype įrengtas tvenkinys, kuriame plaukioja žuvys ir žydi augalai – tikra asmeninė oazė. Tai vieta, kuri spinduliuoja grožį bei skleidžia ramybės jausmą. Kad toks vandens telkinys atrodytų darniai su aplinka ir taptų pasididžiavimą keliančia kraštovaizdžio dalimi, svarbu tinkamai jį apželdinti. Paklausėme Klaipėdos universiteto Botanikos sodas direktorės dr. Astos Klimienės, kokius esminius dalykus turėtumėte žinoti apie tvenkinio augalus.

3 dažnos tvenkinio problemos: kaip su jomis susidoroti?

Tvenkinys – akį traukiantis sodo akcentas, kurio vaizdu galima gėrėtis ilgas valandas. Kad toks vandens telkinys keltų tik malonius jausmus, būtina jį tinkamai prižiūrėti, nes neprižiūrimas jis praranda savo grožį. Tad kokios yra dažnos tvenkinio bėdos ir kaip su jomis susidoroti?

Lieptelių įvairovė: kaip išsirinkti? (5)

Lieptas tvenkinyje – jaukus ir funkcionalus kampelis, kuris palengvina priėjimą prie vandens. Nuo jo galima žvejoti, maitinti žuvis ir tiesiog lepintis saulės spinduliais. Paprastai liepteliai yra statomi žiemą, bet dėl didėjančios jų paklausos, vis dažniau šie statiniai įrenginėjami ir šiltuoju sezonu. Pristatome kelias populiarias šių konstrukcijų rūšis.

Vėžininkystė – ką verta žinoti prieš pradedant? (17)

Vėžiai – gėlo vandens mėgėjai, kurie gurmanų yra vertinami kaip delikatesas. Šie gyvūnai nėra reiklūs, todėl juos galima auginti švariame gruntiniame vandenyje. Tiems, kurie domisi vėžininkyste ir planuoja ja užsiimti ateityje, siūlome susipažinti su keliais vėžių auginimui svarbiais aspektais.

Rūpinamės kūdros augalais ir žuvimis prieš žiemą

Prieš žiemą žemės sklypo savininkai turi pasirūpinti ne vien dirva, šiltnamiu ir vaismedžiais, bet ir vandens telkiniu – nepriklausomai nuo to, ar tai didoka kūdra, ar dekoratyvinis tvenkinys. Tvenkinius dažniausiai puošia įvairūs vandens augalai, dalis jų būna įžuvinti, o žiemos įšalas tikrai gali pakenkti tiek florai, tiek faunai. Dar galite suskubti pasirūpinti kūdra ir jos gyventojais.

Kaip pasirūpinti vandens telkiniu ir jo gyventojais prieš žiemą?

Į kiemus jau senokai įžengė ruduo. Kai kurie gyventojai jau paruošė savo tvenkinius žiemai ir ramiai mėgaujasi jaukių namų šiluma, o kiti – dar tik ruošiasi tai daryti. Kaip tik antrajai grupei ir naudinga ši tinklalapyje 7dach.ru pateikiama informacija.

Žiema artėja: kaip paruošti dekoratyvinius augalus šaltajam laikotarpiui?

Dekoratyviniai medžiai ir krūmai žydi iki pat šalnų. Jei jūsų kieme jų dar nėra, žinokite, kad dabar pats laikas įsigyti ir pasisodinti. Įdomių formų ir spalvų, puošnių žiedų visžaliai augalai akis džiugina ištisus metus. Kad mūsų gan atšiauriame klimate jie sėkmingai peržiemotų, reikia atlikti keletą paruošiamųjų darbų.

Paverskite minusą pliusu – kūrybingi patarimai sklypui su sudėtingu reljefu

Jūsų vasarnamio ploto lygiu niekaip nepavadinsi? Tai ne bėda, o laimė. Sutikite – sklypų su sudėtingu reljefu gana daug, bet toli gražu ne visi savininkai džiaugiasi ir siekia pažaboti gamtą – dirba, stengiasi padaryti sklypą kuo lygesnį. O gal neverta to daryti? Juk jei reljefiškumas tikrai ryškus, kontrastai dideli, yra status šlaitas, sklypo lyginimui prireiks ne tik daug pastangų, bet ir nemažai finansinių išteklių. Ką daryti? Na, jei trūkumų neįmanoma nuslėpti, laikykite juos... privalumais. Bent jau todėl, kad nelygus reljefas sukuria sode trečią išmatavimą, vizualiai didina teritoriją.