Augalai jūsų kūdroje - rekomenduoja specialistai

Augalai, kurie auga prie namų ar laukuose yra "aiškesni" - juos dažnai matome, o galbūt ir patys sodiname. Tuo tarpu kūdrų augalai daugeliui atrodo miglotai - paprašyti įvardintume vandens lelijas, nendres ar ajerus, tačiau jeigu nesate gamtos vaikas, sąrašas tuo ir pasibaigs. Vis dėlto, žinios apie vandens augalus praverčia, kai įsirenginėjate savo kūdrą. Pasidomėjome populiariausių vandens augalų įvairove.
tvenkinys
© Fotolia nuotr.

Augalų funkcijos. Augalai aprūpina telkinį deguonimi, suriša vandenyje ištirpusias medžiagas, kas lemia lėtesnį kūdros dumblėjimą, sukuria pilnavertį kūdros vaizdą bei yra neatsiejama ekosistemos dalis. Vandens paukščiams, taip pat kitoms vandens telkinio gyvybės rūšims augalai yra maistas. Žiediniai vandens augalai taip pat konkuruoja su dumbliais dėl maisto medžiagų – jeigu vandens augalų yra pakankamai, vanduo mažiau linkęs „žydėti“.

„Augalai sugeria gyvūnų išskirtą anglies dioksidą, teikia žaliavą kai kurioms ūkio šakoms, jais gali būti tręšiami laukai. Kai kurie augalai, pavyzdžiui, paprastoji nendrė, akumuliuoja į vandens telkinius patenkančius organinės kilmės teršalus. Augalų sąžalynuose neršia žuvys, randa prieglobstį jų jaunikliai ir įvairi kita vandens fauna. Vandens augalija silpnina ardomąją bangų veiklą. Augalai gali būti geri biologiniai vandens būklės indikatoriai. Vandens augalų poveikis gali būti ir neigiamas. Jais užželia ežerai, tvenkiniai, melioracijos grioviai, kiti drenažo sistemos įrengimai. Irstant nunykusioms augalų dalims, naudojama daug deguonies ir dėl deguonies stygiaus gali pradėti dusti žuvys. Kai kurie vandens augalų irimo produktai gali būti nuodingi gyvūnams ir žmonėms“, – pasakoja biologijos mokslų daktarė Jūratė Tupčiauskaitė.

Tipai. Augalų rūšimis ir savybėmis geriausia būtų pasidomėti dar prieš vandens telkinio kasimą – žinodami mėgstamų augalų sodinimo ir augimo gylius, galėsite geriau parinkti savo kūdros ar tvenkinio dugno reljefą – ten vėliau bus galima pasodinti įvairesnių augalų. Populiariausiais vandens telkinių augalai vis dar išlieka vandens lelijos, ajerai, meldai paprastosios lūgnės, vandeniniai hiacintai (Eichornia) ir kiti. Nors egzistuoja įvairių vandens telkinių augalų skirstymų, beveik visi jie apima pagrindines grupes.

1. Pakrančių augalai
2. Plūdurlapiai augalai.
3. Panertalapiai augalai (augantys po vandeniu) augalai.
4. Plūduriuojantieji augalai.

Pakrančių augalai. Šioje zonoje galima išskirti tris smulkesnes juostas: priekrančių, sekliųjų vandenų augalų juosta bei nendrių ir meldų juosta.

Priekrančių (kartais vadinami pelkių augalais) augalai vandens augalai, tačiau jie natūraliai auga ir auginami visiškai prie pat vandens telkinių, mat mėgsta įmirkusią, drėgną žemę. Kasant naują vandens telkinį, tokia juosta sukuriama specialiai. 

Laukinis kanapinis kemeras
Laukinis kanapinis kemeras
© Shutterstock nuotr.

Žinomiausi šios juostos augalai: kartenė (Cardamine), kemeras (Eupatorum), vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis), paprastoji gyvatžolė (Bistorta major). Nemaža dalis pelkėtų vietų augalų – naudingos vaistažolės. Lietuvoje savaime neaugantys, tačiau kaip dekoratyviniai augalai auginami arunkas (Aruncus), astilbė (Astilbe).

Astilbės
Astilbės
© Shutterstock nuotr.

Pakrančių augalai kontaktuoja tiek su oru, tiek su vandeniu, tiek su dirvožemiu. Jie auga ant vandens telkinio krašto ir sodinant naudojami vizualiai sušvelninti kranto ir vandens liniją. Sekliųjų vandenų augalai sodinami mažiausiame gylyje. Žinomiausi šios juostos augalai: viksva (Carex), purienos (pvz. Caltha), vilkdalgis, (Iris), pupalaiškis (Menyanthes), puikūnas (Mimulus), šiurpis (Sparganium), ajeras (acorus), laukine kalija vadinamas pelkinis žinginys (Calla palustris). Šioje juostoje gali augti ir įvairūs duoniai (Eleocharis), auksasaplviais žiedais paprastoji šilingė (Lysimachia vulgaris) ir puokštinė poraistė (Naumburgia thyrsiflora), stambus savitos formos augalas gulsčiais sumedėjančiais stiebais ir kylančiomis šakomis su tamsiai rausvais žiedais jų viršūnėse pelkinis sūdras (Comarum palustre).

Pievinė kartenė
Pievinė kartenė
© Shutterstock nuotr.

Nendrių ir meldų juostos augalų šaknys sustiprina kūdros šlaitą, tad vanduo mažiau ardo krantą. Patartina tokius augalus sodinti gilesnių tvenkinių pakraščiuose, antraip jie gali po truputį persikelti į seklaus tvenkinio centrą, o jiems įsišaknijus, tokius augalus išrauti gali būti sunku. Žinomiausi šios juostos augalai: švendrai (Typha), nendrės (Phragmites), meldai (Schoenoplectus). Natūraliomis sąlygomis, nendrės dažniausiai plinta tuomet, kai dirvožemyje vyrauja smėlis ar žvyras, meldai ir švendrai – jei dumblingas. Šios juostos augalai paprastai auga iki 1,5–2 m gylio.

Švendrai
Švendrai
© Shutterstock nuotr.

Plūdurlapiai augalai. Jie įsišaknija dugne, o jų lapai ir žiedai plūduriuoja vandens paviršiuje. Šiems augalams priklauso ir visiems gerai žinomos vandens lelijos. Pasirinkę juos sodinti savo vandens telkinyje, galėsite ne tik grožėtis žiedais, tačiau augalai savo dideliais lapais taip pat dengs vandens paviršių, palaikydami žemesnę vandens temperatūrą. Tai lemia, kad vandenyje padidės ištirpusio deguonies kiekis, o vanduo bus skaidrus, nedrumstas.

Paprastoji lūgnė
Paprastoji lūgnė
© Shutterstock nuotr.

Žinomiausi šios juostos augalai: vandens lelijos (Nymphaea), lūgnės (Nuphar), gana plačiais lapais ir neryškiais žalsvais žiedynais pasižyminti plūduriuojančioji plūdė (Potamogeton natans).

Vandens lelija
Vandens lelija
© Shutterstock nuotr.

Panertalapiai augalai. Augalai, panirę po vandeniu, nors ir beveik nematomi, yra ypač vertingi – jie gamina daug deguonies, valo vandenį, neleidžia vešėti dumbliams ir gali tapti saugia slėptuve kai kurioms jūsų tvenkinio gyvybės rūšims. Didžioji augalo dalis vegetacijos periodu būna po vandeniu, o žiedai pasirodo vandens paviršiuje. Žinomiausi šios juostos augalai: paprastoji nertis (Ceratophyllum demersum), plunksnalapės (Myriophhyllum), įvairios plačialapės ir siauralapės plūdės (Potamogeton), griovenė (Hottonia). „Labai gražūs vandens telkinių panertalapiai augalai yra kurklės (Batrachium), jos virš vandens žydi baltais žiedais, iš jų gali susidaryti balti gražūs kilimai. Kai kurių rūšių kurklės auga labai švariuose vandenyse, ir tokių augalų gausa gali būti geras vandens švarumo indikatorius“, – pasakoja J. Tupčiauskaitė.

Tačiau yra ir tokių panertalapių vandens augalų, kurie niekuomet nepasirodo vandnes paviršiuje. Vieni dažniausių – tai sporiniai vandens augalai, dažniausiai vandens samanos nertvės (Fontinalis), stambūs dumbliai maurabragiai (Chara). Šiems augalams priklauso ir pas mus paprastai nežydinti svetimžemė kanadinė elodėja (Elodea canadensis). Augdami skaidriame vandenyje tokie augalai gali sudaryti patrauklias „povandenines pievas“.

Laisvai plaukiojantys (plūduriuojantys) augalai. Šie augalai neįsišaknija į vandens telkinio dugną, o nuolatos juda vandenyje, Jie naudingi vandens skaidrumui padidinti, kadangi filtruoja vandenį. Vis dėlto, labai svarbu jų neužauginti per daug, kadangi jie gali pradėti dengti visą tvenkinio plotą. Tai ne tik neatrodys estetiškai, tačiau dar ir blokuos saulės šviesą povandeniniams augalams bei žuvims. 

Plaukiojantysis agaras
Plaukiojantysis agaras
© Shutterstock nuotr.

Žinomiausi šios juostos augalai: plūdenos (Lemna), plūduriuojantysis vandenplūkis (Hydrocharis morsus-ranae), alavijinis (alijošinis) aštrys (Stratiotes aloides), skendeniai (Utricularia). Pastarieji augalai įdomūs tuo, kad prie povandenių lapų skiltelių esančiais maišeliais gaudo vabzdžius, o žydi virš vandens iškylančiose kekėse sudėtais gražiais geltonais žiedais. Dekoratyvinės rūšys – azolė (Azolla), plaukiojantysis agaras (Trapa natans).

Sodinimas. Pasirinkus mėgstamiausias rūšis, gali kilti kitas klausimas – kiek reikėtų pasirinkti augalų, kad jų nebūtų nei per daug, nei per mažai? Įmonės „Florinta“ kraštovaizdžio architektė Vilma Pečiulytė teigia, kad tai priklauso nuo tvenkinio dydžio ir paskirties, jo įrėminimo (tvoros, sienos, aukšti medžiai ir t.t.) bei stiliaus tam tikroje aplinkoje. Taip pat reikia atsižvelgti ir į tai, kokia bus vandens telkinio paskirtis – ar jis bus naudojamas žuvų auginimui, ar veisti vandens augalus, ar tiesiog kaip dekoratyvinis elementas jūsų aplinkoje. „Nuo seno dailininkai ir meno kritikai idealia ir harmoninga laikė tokią kompoziciją, t.y. auksinio pjūvio taisyklę, kurioje kūrinio elementai išdėstyti pagal tam tikrą principą. Laikantis trečdalio linijų taisyklės, svarbu, kad nebūtų pažeistas vaizdo pusiausvyros principas. Tokiu atveju pagrindinio objekto komponavimas centro pakraštyje turi būti simetriškai atkurtas "sunkesne" spalvą, šviesa dėme arba neužpildyta erdve žvilgsnio ar judėjimo kryptimi ir panašiai. Taigi, tai kiekvienam indvidualiai suvokiamas augalų žaismas su pačio vandens telkinio dydžiu, jo paskirtimi bei esama erdve aplink“, – pataria pašnekovė.

Renkantis augalus, būtina atkreipti dėmesį, kaip juos sodinsite. „Sodinti augalus į gruntą, patartina tik giliose tvenkinio vietose, kur vanduo žiemą nesušąla ir gali peržiemoti. Šalčiui jautresnius ir smarkiai kerojančius augalus patartina sodinti krepšeliuose, išklotuose neausta medžiaga. Jei vandens telkinio krantai statūs ir norite juos apželdinti augalais, galima sukurti kišenes iš medžiagos, skirtos tvenkinio kraštams sutvirtinti, o jose susodinti augalus, gerai juos pritvirtinant. Augalus, kurie neįsišaknija gyvendami po vandeniu, tik keroja, galima įmesti į vandenį juos pritvirtinus prie akmens – taip jie negalės dreifuoti ir augs tik jiems skirtoje vietoje“, – pasakoja V. Pečiulytė.

Nebūtina numatyto plotą užsodinti iškart, nes daugelį augalų dauginti nesudėtinga ir patiems. Taip sutaupysite lėšų ir matysite augimo bei dauginimosi procesą, o tai žinoma, teikia malonumą. V.Pečiulytė teigia, kad vandens telkinyje galima įkurdinti ir dekoratyvinių vandens augalų, tik reikėtų atkreiptu dėmesį į jų lepumą ir prisitaikymą mūsų sąlygomis. Jei naujai įrengiate tvenkinį ir planuojate jame laikyti žuvų, rekomenduojama jas įleisti maždaug po mėnesio, kai augalai sutvirtėja.

Priežiūra. Kraštovaizdžio architektė V. Pečiulytė išskiria tris pagrindinius telkinio augalų priežiūros darbus:
Tręšimas. Tai daryti reiktų pavasarį. Patartina naudoti trąšų lazdeles, jas įterpiant į substratą kuriame auga augalas;
Retinimas. Pavasarį ir rudenį smarkiai suvešėjusius augalus reikėtų praretinti. Tiesiog peiliu nupjaukite per gausiai išsikerojusias šaknis;
Žiemojimas. Šalčiui neatsparius augalus ištraukite, o atsparius – paskandinkite, kad neįšaltų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kraštovaizdžio dizainas

Patarimai, į ką atkreipti dėmesį sodinant spygliuočius (1)

Spygliuočiai – augalai, kurie savo žalumu džiugina visais metų laikais. Ankstyvas ruduo yra itin tinkamas metas jų sodinimui, tik svarbu nesusivėlinti (geriausia tai daryti rugsėjį arba spalio pradžioje), nes augalo šaknys turi suspėti įsišaknyti iki žiemos. Pateikiame keletą patarimų, į ką vertą atkreipti dėmesį sodinant spygliuočius.

Žiemos sodas: ko reikia šios žalios oazės įrengimui?

Žiemos sodas – visais metų laikais žaliuojanti oazė, kuri gali tapti puikia poilsio vieta. Toks stiklinis, į gyvenamąjį namą integruotas statinys, yra kupinas šviesos, todėl tai ne tik tinkama vieta augalams auginti, bet ir puiki vieta rytiniam kavos puodeliui ar popiečiui su knyga rankose. Tad ko reikia žiemos sodo įrengimui?

Ką verta žinoti apie tvenkinio augalus? (2)

Nuosavame sklype įrengtas tvenkinys, kuriame plaukioja žuvys ir žydi augalai – tikra asmeninė oazė. Tai vieta, kuri spinduliuoja grožį bei skleidžia ramybės jausmą. Kad toks vandens telkinys atrodytų darniai su aplinka ir taptų pasididžiavimą keliančia kraštovaizdžio dalimi, svarbu tinkamai jį apželdinti. Paklausėme Klaipėdos universiteto Botanikos sodas direktorės dr. Astos Klimienės, kokius esminius dalykus turėtumėte žinoti apie tvenkinio augalus.

3 dažnos tvenkinio problemos: kaip su jomis susidoroti?

Tvenkinys – akį traukiantis sodo akcentas, kurio vaizdu galima gėrėtis ilgas valandas. Kad toks vandens telkinys keltų tik malonius jausmus, būtina jį tinkamai prižiūrėti, nes neprižiūrimas jis praranda savo grožį. Tad kokios yra dažnos tvenkinio bėdos ir kaip su jomis susidoroti?

Lieptelių įvairovė: kaip išsirinkti? (5)

Lieptas tvenkinyje – jaukus ir funkcionalus kampelis, kuris palengvina priėjimą prie vandens. Nuo jo galima žvejoti, maitinti žuvis ir tiesiog lepintis saulės spinduliais. Paprastai liepteliai yra statomi žiemą, bet dėl didėjančios jų paklausos, vis dažniau šie statiniai įrenginėjami ir šiltuoju sezonu. Pristatome kelias populiarias šių konstrukcijų rūšis.

Vėžininkystė – ką verta žinoti prieš pradedant? (17)

Vėžiai – gėlo vandens mėgėjai, kurie gurmanų yra vertinami kaip delikatesas. Šie gyvūnai nėra reiklūs, todėl juos galima auginti švariame gruntiniame vandenyje. Tiems, kurie domisi vėžininkyste ir planuoja ja užsiimti ateityje, siūlome susipažinti su keliais vėžių auginimui svarbiais aspektais.

Rūpinamės kūdros augalais ir žuvimis prieš žiemą

Prieš žiemą žemės sklypo savininkai turi pasirūpinti ne vien dirva, šiltnamiu ir vaismedžiais, bet ir vandens telkiniu – nepriklausomai nuo to, ar tai didoka kūdra, ar dekoratyvinis tvenkinys. Tvenkinius dažniausiai puošia įvairūs vandens augalai, dalis jų būna įžuvinti, o žiemos įšalas tikrai gali pakenkti tiek florai, tiek faunai. Dar galite suskubti pasirūpinti kūdra ir jos gyventojais.

Kaip pasirūpinti vandens telkiniu ir jo gyventojais prieš žiemą?

Į kiemus jau senokai įžengė ruduo. Kai kurie gyventojai jau paruošė savo tvenkinius žiemai ir ramiai mėgaujasi jaukių namų šiluma, o kiti – dar tik ruošiasi tai daryti. Kaip tik antrajai grupei ir naudinga ši tinklalapyje 7dach.ru pateikiama informacija.

Žiema artėja: kaip paruošti dekoratyvinius augalus šaltajam laikotarpiui?

Dekoratyviniai medžiai ir krūmai žydi iki pat šalnų. Jei jūsų kieme jų dar nėra, žinokite, kad dabar pats laikas įsigyti ir pasisodinti. Įdomių formų ir spalvų, puošnių žiedų visžaliai augalai akis džiugina ištisus metus. Kad mūsų gan atšiauriame klimate jie sėkmingai peržiemotų, reikia atlikti keletą paruošiamųjų darbų.

Paverskite minusą pliusu – kūrybingi patarimai sklypui su sudėtingu reljefu

Jūsų vasarnamio ploto lygiu niekaip nepavadinsi? Tai ne bėda, o laimė. Sutikite – sklypų su sudėtingu reljefu gana daug, bet toli gražu ne visi savininkai džiaugiasi ir siekia pažaboti gamtą – dirba, stengiasi padaryti sklypą kuo lygesnį. O gal neverta to daryti? Juk jei reljefiškumas tikrai ryškus, kontrastai dideli, yra status šlaitas, sklypo lyginimui prireiks ne tik daug pastangų, bet ir nemažai finansinių išteklių. Ką daryti? Na, jei trūkumų neįmanoma nuslėpti, laikykite juos... privalumais. Bent jau todėl, kad nelygus reljefas sukuria sode trečią išmatavimą, vizualiai didina teritoriją.