Augalų funkcijos. Augalai aprūpina telkinį deguonimi, suriša vandenyje ištirpusias medžiagas, kas lemia lėtesnį kūdros dumblėjimą, sukuria pilnavertį kūdros vaizdą bei yra neatsiejama ekosistemos dalis. Vandens paukščiams, taip pat kitoms vandens telkinio gyvybės rūšims augalai yra maistas. Žiediniai vandens augalai taip pat konkuruoja su dumbliais dėl maisto medžiagų – jeigu vandens augalų yra pakankamai, vanduo mažiau linkęs „žydėti“.
„Augalai sugeria gyvūnų išskirtą anglies dioksidą, teikia žaliavą kai kurioms ūkio šakoms, jais gali būti tręšiami laukai. Kai kurie augalai, pavyzdžiui, paprastoji nendrė, akumuliuoja į vandens telkinius patenkančius organinės kilmės teršalus. Augalų sąžalynuose neršia žuvys, randa prieglobstį jų jaunikliai ir įvairi kita vandens fauna. Vandens augalija silpnina ardomąją bangų veiklą. Augalai gali būti geri biologiniai vandens būklės indikatoriai. Vandens augalų poveikis gali būti ir neigiamas. Jais užželia ežerai, tvenkiniai, melioracijos grioviai, kiti drenažo sistemos įrengimai. Irstant nunykusioms augalų dalims, naudojama daug deguonies ir dėl deguonies stygiaus gali pradėti dusti žuvys. Kai kurie vandens augalų irimo produktai gali būti nuodingi gyvūnams ir žmonėms“, – pasakoja biologijos mokslų daktarė Jūratė Tupčiauskaitė.
Tipai. Augalų rūšimis ir savybėmis geriausia būtų pasidomėti dar prieš vandens telkinio kasimą – žinodami mėgstamų augalų sodinimo ir augimo gylius, galėsite geriau parinkti savo kūdros ar tvenkinio dugno reljefą – ten vėliau bus galima pasodinti įvairesnių augalų. Populiariausiais vandens telkinių augalai vis dar išlieka vandens lelijos, ajerai, meldai paprastosios lūgnės, vandeniniai hiacintai (Eichornia) ir kiti. Nors egzistuoja įvairių vandens telkinių augalų skirstymų, beveik visi jie apima pagrindines grupes.
1. Pakrančių augalai
2. Plūdurlapiai augalai.
3. Panertalapiai augalai (augantys po vandeniu) augalai.
4. Plūduriuojantieji augalai.
Pakrančių augalai. Šioje zonoje galima išskirti tris smulkesnes juostas: priekrančių, sekliųjų vandenų augalų juosta bei nendrių ir meldų juosta.
Priekrančių (kartais vadinami pelkių augalais) augalai vandens augalai, tačiau jie natūraliai auga ir auginami visiškai prie pat vandens telkinių, mat mėgsta įmirkusią, drėgną žemę. Kasant naują vandens telkinį, tokia juosta sukuriama specialiai.
Žinomiausi šios juostos augalai: kartenė (Cardamine), kemeras (Eupatorum), vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis), paprastoji gyvatžolė (Bistorta major). Nemaža dalis pelkėtų vietų augalų – naudingos vaistažolės. Lietuvoje savaime neaugantys, tačiau kaip dekoratyviniai augalai auginami arunkas (Aruncus), astilbė (Astilbe).
Pakrančių augalai kontaktuoja tiek su oru, tiek su vandeniu, tiek su dirvožemiu. Jie auga ant vandens telkinio krašto ir sodinant naudojami vizualiai sušvelninti kranto ir vandens liniją. Sekliųjų vandenų augalai sodinami mažiausiame gylyje. Žinomiausi šios juostos augalai: viksva (Carex), purienos (pvz. Caltha), vilkdalgis, (Iris), pupalaiškis (Menyanthes), puikūnas (Mimulus), šiurpis (Sparganium), ajeras (acorus), laukine kalija vadinamas pelkinis žinginys (Calla palustris). Šioje juostoje gali augti ir įvairūs duoniai (Eleocharis), auksasaplviais žiedais paprastoji šilingė (Lysimachia vulgaris) ir puokštinė poraistė (Naumburgia thyrsiflora), stambus savitos formos augalas gulsčiais sumedėjančiais stiebais ir kylančiomis šakomis su tamsiai rausvais žiedais jų viršūnėse pelkinis sūdras (Comarum palustre).
Nendrių ir meldų juostos augalų šaknys sustiprina kūdros šlaitą, tad vanduo mažiau ardo krantą. Patartina tokius augalus sodinti gilesnių tvenkinių pakraščiuose, antraip jie gali po truputį persikelti į seklaus tvenkinio centrą, o jiems įsišaknijus, tokius augalus išrauti gali būti sunku. Žinomiausi šios juostos augalai: švendrai (Typha), nendrės (Phragmites), meldai (Schoenoplectus). Natūraliomis sąlygomis, nendrės dažniausiai plinta tuomet, kai dirvožemyje vyrauja smėlis ar žvyras, meldai ir švendrai – jei dumblingas. Šios juostos augalai paprastai auga iki 1,5–2 m gylio.
Plūdurlapiai augalai. Jie įsišaknija dugne, o jų lapai ir žiedai plūduriuoja vandens paviršiuje. Šiems augalams priklauso ir visiems gerai žinomos vandens lelijos. Pasirinkę juos sodinti savo vandens telkinyje, galėsite ne tik grožėtis žiedais, tačiau augalai savo dideliais lapais taip pat dengs vandens paviršių, palaikydami žemesnę vandens temperatūrą. Tai lemia, kad vandenyje padidės ištirpusio deguonies kiekis, o vanduo bus skaidrus, nedrumstas.
Žinomiausi šios juostos augalai: vandens lelijos (Nymphaea), lūgnės (Nuphar), gana plačiais lapais ir neryškiais žalsvais žiedynais pasižyminti plūduriuojančioji plūdė (Potamogeton natans).
Panertalapiai augalai. Augalai, panirę po vandeniu, nors ir beveik nematomi, yra ypač vertingi – jie gamina daug deguonies, valo vandenį, neleidžia vešėti dumbliams ir gali tapti saugia slėptuve kai kurioms jūsų tvenkinio gyvybės rūšims. Didžioji augalo dalis vegetacijos periodu būna po vandeniu, o žiedai pasirodo vandens paviršiuje. Žinomiausi šios juostos augalai: paprastoji nertis (Ceratophyllum demersum), plunksnalapės (Myriophhyllum), įvairios plačialapės ir siauralapės plūdės (Potamogeton), griovenė (Hottonia). „Labai gražūs vandens telkinių panertalapiai augalai yra kurklės (Batrachium), jos virš vandens žydi baltais žiedais, iš jų gali susidaryti balti gražūs kilimai. Kai kurių rūšių kurklės auga labai švariuose vandenyse, ir tokių augalų gausa gali būti geras vandens švarumo indikatorius“, – pasakoja J. Tupčiauskaitė.
Tačiau yra ir tokių panertalapių vandens augalų, kurie niekuomet nepasirodo vandnes paviršiuje. Vieni dažniausių – tai sporiniai vandens augalai, dažniausiai vandens samanos nertvės (Fontinalis), stambūs dumbliai maurabragiai (Chara). Šiems augalams priklauso ir pas mus paprastai nežydinti svetimžemė kanadinė elodėja (Elodea canadensis). Augdami skaidriame vandenyje tokie augalai gali sudaryti patrauklias „povandenines pievas“.
Laisvai plaukiojantys (plūduriuojantys) augalai. Šie augalai neįsišaknija į vandens telkinio dugną, o nuolatos juda vandenyje, Jie naudingi vandens skaidrumui padidinti, kadangi filtruoja vandenį. Vis dėlto, labai svarbu jų neužauginti per daug, kadangi jie gali pradėti dengti visą tvenkinio plotą. Tai ne tik neatrodys estetiškai, tačiau dar ir blokuos saulės šviesą povandeniniams augalams bei žuvims.
Žinomiausi šios juostos augalai: plūdenos (Lemna), plūduriuojantysis vandenplūkis (Hydrocharis morsus-ranae), alavijinis (alijošinis) aštrys (Stratiotes aloides), skendeniai (Utricularia). Pastarieji augalai įdomūs tuo, kad prie povandenių lapų skiltelių esančiais maišeliais gaudo vabzdžius, o žydi virš vandens iškylančiose kekėse sudėtais gražiais geltonais žiedais. Dekoratyvinės rūšys – azolė (Azolla), plaukiojantysis agaras (Trapa natans).
Sodinimas. Pasirinkus mėgstamiausias rūšis, gali kilti kitas klausimas – kiek reikėtų pasirinkti augalų, kad jų nebūtų nei per daug, nei per mažai? Įmonės „Florinta“ kraštovaizdžio architektė Vilma Pečiulytė teigia, kad tai priklauso nuo tvenkinio dydžio ir paskirties, jo įrėminimo (tvoros, sienos, aukšti medžiai ir t.t.) bei stiliaus tam tikroje aplinkoje. Taip pat reikia atsižvelgti ir į tai, kokia bus vandens telkinio paskirtis – ar jis bus naudojamas žuvų auginimui, ar veisti vandens augalus, ar tiesiog kaip dekoratyvinis elementas jūsų aplinkoje. „Nuo seno dailininkai ir meno kritikai idealia ir harmoninga laikė tokią kompoziciją, t.y. auksinio pjūvio taisyklę, kurioje kūrinio elementai išdėstyti pagal tam tikrą principą. Laikantis trečdalio linijų taisyklės, svarbu, kad nebūtų pažeistas vaizdo pusiausvyros principas. Tokiu atveju pagrindinio objekto komponavimas centro pakraštyje turi būti simetriškai atkurtas "sunkesne" spalvą, šviesa dėme arba neužpildyta erdve žvilgsnio ar judėjimo kryptimi ir panašiai. Taigi, tai kiekvienam indvidualiai suvokiamas augalų žaismas su pačio vandens telkinio dydžiu, jo paskirtimi bei esama erdve aplink“, – pataria pašnekovė.
Renkantis augalus, būtina atkreipti dėmesį, kaip juos sodinsite. „Sodinti augalus į gruntą, patartina tik giliose tvenkinio vietose, kur vanduo žiemą nesušąla ir gali peržiemoti. Šalčiui jautresnius ir smarkiai kerojančius augalus patartina sodinti krepšeliuose, išklotuose neausta medžiaga. Jei vandens telkinio krantai statūs ir norite juos apželdinti augalais, galima sukurti kišenes iš medžiagos, skirtos tvenkinio kraštams sutvirtinti, o jose susodinti augalus, gerai juos pritvirtinant. Augalus, kurie neįsišaknija gyvendami po vandeniu, tik keroja, galima įmesti į vandenį juos pritvirtinus prie akmens – taip jie negalės dreifuoti ir augs tik jiems skirtoje vietoje“, – pasakoja V. Pečiulytė.
Nebūtina numatyto plotą užsodinti iškart, nes daugelį augalų dauginti nesudėtinga ir patiems. Taip sutaupysite lėšų ir matysite augimo bei dauginimosi procesą, o tai žinoma, teikia malonumą. V.Pečiulytė teigia, kad vandens telkinyje galima įkurdinti ir dekoratyvinių vandens augalų, tik reikėtų atkreiptu dėmesį į jų lepumą ir prisitaikymą mūsų sąlygomis. Jei naujai įrengiate tvenkinį ir planuojate jame laikyti žuvų, rekomenduojama jas įleisti maždaug po mėnesio, kai augalai sutvirtėja.
Priežiūra. Kraštovaizdžio architektė V. Pečiulytė išskiria tris pagrindinius telkinio augalų priežiūros darbus:
Tręšimas. Tai daryti reiktų pavasarį. Patartina naudoti trąšų lazdeles, jas įterpiant į substratą kuriame auga augalas;
Retinimas. Pavasarį ir rudenį smarkiai suvešėjusius augalus reikėtų praretinti. Tiesiog peiliu nupjaukite per gausiai išsikerojusias šaknis;
Žiemojimas. Šalčiui neatsparius augalus ištraukite, o atsparius – paskandinkite, kad neįšaltų.
