Vynmedžių auginimo liepą ir rugpjūtį gudrybės

 (3)
Jei pavyko be nuostolių pažadinti žiemojusius vynmedžius, stebėti sprogstančius pumpurus, besitiesiančius ūglius, žydėjimą ir užsimezgančias uogas pagrįstai galime tikėtis derliaus. Ir laukti liko ne tiek ir daug. Tiesa, dar yra dalykų, kuriais turėtumėme pasirūpinti antroje vasaros pusėje.
© Fotolia nuotr.

Laistymas. Visi žinome lietuviškas vasaras – jos gerokai skiriasi nuo šiltųjų kraštų vasarų. Tai lemia ne tik uogų kokybę, tačiau ir drėgmės kiekį. Gali nutikti ir taip, kad jums vynmedžių nereikės laistyti nė karto – visu reikalingu vandeniu pasirūpins gamta. Verta prisiminti, kad net ir esant sausesniems orams svarbiausia taisyklė yra vynmedžių neperlaistyti ir lieti juos natūraliai sušilusiu vandeniu.

Ligos. Vasaromis, ypač lietingesnėmis, padidėja grybinių ligų. Dažniausios iš vynmedžius puolančių grybelinių ligų yra tikroji ir netikroji miltligė bei kekerinis puvinys. Gera ventiliacija vynuogyne iš dalies padeda nuo jų apsisaugoti. Esant ligų pavojui galite pašalinti apatinius lapus ir praretinti vynmedžius.

Abu miltligės tipai paveikia lapus. Netikrosios miltligės atveju ant jų atsiranda dėmės, o apatinė lapo pusė pasidengia baltais milteliais. Pažeisti lapai vysta ir nukrenta, užkratas gali persimesti ir ant uogų. Dažniausiai plinta šiltais drėgnais orais. Miltligės atveju balti milteliai padengia abi lapo puses. Ši liga yra retesnė, tačiau tokia pat pavojinga. Nuo netikrosios miltligės padeda Bordo (< 3 proc.) tirpalas. Šis preparatas gali užkirsti kelią ir miltligei. Taip pat nuo miltligės padeda ir „mėlynasis akmenėlis“ (vario sulfatas). Svarbu surinkti ir sunaikinti visus pažeistus ir nukritusius lapus.

Kekerinis puvinys apima uogas ir gali persimesti ne tik nuo vienos uogos prie kitos, tačiau ir nuo kekės ant kekės. Puvinio paveiktos uogos, traukiasi, džiūsta, pasidengia pelėsiu. Radę puvinio pėdsakų ar pažeistų uogų, nuskabykite jas. Prevencijai galioja tie patys metodai kaip ir miltligei.

Tręšimas. Tręšti vynmedžius galima ir vasarą. Efektyviausias būdas – skystos trąšos. Ypatingai tinka paukščių mėšlas, tačiau jį reikia gerokai atskiesti, ypač tręšiant antroje vasaros pusėje, prieš vynuogėms sunokstant (bent 1:10 ar dar mažesniu santykiu). Galima tręšti ir pirktinėmis trąšomis, tačiau vynuogėms sirpstant geriau atsisakyti azoto – jis skatina augalo augimą ir pristabdo medėjimą, dėl ko vynmedis gali tinkamai nepasiruošti žiemai. Kalis – atvirkščiai, tokiu laikotarpiu gali duoti daug naudos.

Trūkstant tam tikrų mineralinių medžiagų, vynmedžius gali užklupti chlorozė. Pagrindinis šios ligos požymis – augalo lapai pradeda šviesėti, džiūti. Tai ženklas, kad vynmedis negali pasisavinti geležies. Tokiu atveju vynmedį naudinga per lapus patręšti trąšomis, kuriose yra geležies ar nupurkšti geležies sulfatu (< 1 proc).

Ūgliai. Vasarą, žinoma, auga ne tik uogos, tačiau visą vasarą stiebiasi ir ūgliai. Atsižvelgiant į augimą jie nuolatos tvirtinami prie atitinkamo aukščio tarp kuolelių ištemptų vielų (vadinamieji špaleriai).

Rekomenduojama nuolat trumpinti tų ūglių viršūnes, kurių lapai dar nepradėję vystytis, kad augalas neeikvotų medžiagų nereikalingam augimui, o vietoje to skirtų jas uogoms ir medėjimo procesams. Tai leidžia vynmedžiams geriau ištverti šaltąjį metų laiką. Pažastiniai ūgliai sutrumpinami iki 12-15 cm. Po nužydėjimo jau galite matyti, kurie iš jų augalui reikalingi. Kai kuriems sodininkams gal labiau patiktų vynmedis su itin tankia lapija, tačiau pačiam medeliui iš to naudos nedaug.

Rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje jau galėsite raškyti ankstyviausiųjų veislių uogas. Tokiu metu reikėtų reguliariai apeiti jūsų vynmedžius – vienos uogos gali pradėti net ir pūti, kas lems, kad puvinys gali persimesti ant kitų uogų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Terasa: medžiagų pasirinkimo įvairovė

Šylant orams itin smagu džiaugtis terasos, įrengtos šalia individualaus namo ar sodybos, teikiamais malonumais. Tokios konstrukcijos įsirengimas nėra itin sudėtingas procesas, tačiau labai svarbu nesuklysti renkantis medžiagas. Jeigu ieškote medžiagų naujai terasai, reikia įvertinti kiekvienos iš jų pliusus bei minusus.

Užbėkime problemai už akių: kaip panaikinti samanas vejoje?

Nors kai kurie kraštovaizdžio dizaineriai teigia, kad minkšta samanų paklodė nuosavam kiemui gali priduoti vizualinio šarmo, bet iš tiesų šis minkštas žemės paklotas yra ženklas, kad augavietės sąlygos yra nepalankios vejos žolei augti. Tad kaip užkirsti kelią samanų atsiradimui?

Kodėl tarakonai išlenda naktį? (1)

Tarakonai – kenkėjai, dažniausiai pastebimi po vidurnakčio. Pasak, kenkėjų kontrolės ekspertų, dauguma rūšių tarakonų dieną neaktyvūs, o naktį, paprastai praėjus keturioms valandoms po sutemimo, ima ieškoti maisto. Ūsuotieji slepiasi šalia radiatorių, kriauklių, elektros lizduose, po spintelėmis, sienų plyšiuose, ventiliacijos angose. Tarakonai gali ėsti maisto likučius, ant stalo paliktus vaisius, daržoves, net pelėsius, negyvus gentainius ir išmatas – jie puikiai prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų.

Kuo barstyti takelius žiemą, kad nebūtų slidu?

Nors permainingi žiemos orai šiais metais per daug nepuošia aplinkos balto ir puraus sniego sluoksniu, tačiau keliai ir pėsčiųjų takeliai dėl oro temperatūros svyravimų ir kritulių kiekio yra gan slidūs. Jeigu kiemą ir jame esančius takelius padengė ledo sluoksnis, pateikiame keletą būdų, kaip galima nuo jo išsivaduoti.

Sniego kasimas: kaip išsirinkti tinkamą įrankį

Kai už lango pagaliau tikra žiema, malonu pasigrožėti balta spalva padengtu žiemišku peizažu. Tačiau iškritęs puraus sniego sluoksnis asocijuojasi ne tik su sniego gniūžtėmis ir rogėmis, bet ir su sniego kasimu, kuriuo tenka užsiimti, kai reikia važiuoti į darbą ar kur kitur. Pateikiame kelis patarimus, į ką atsižvelgti renkantis sniego kastuvą.

Ką uodai veikia žiemą, arba įdomiausi faktai apie kenkėjus

Anot kenkėjų kontrolės specialistų UAB „Dezinfa“ atstovų, kova su nepageidaujamais įnamiais pažįstama dažnam, tačiau vargu ar kiekvienas iš tiesų žino, su kokiais gyviais susiduria. Štai keletas įdomesnių faktų apie dažniausiai pasitaikančius kenkėjus mūsų namuose.

Kaip persodinti eglutę šventėms pasibaigus?

Šventinis maratonas įsibėgėjo, o tai reiškia, kad greitai reikės susimąstyti, kur dėti kalėdinę eglutę. Tie, kurie pasirinko vazoninę eglutę, turi galimybe ją persodinti savo kieme ar kitame plote ir džiaugtis jos grožiu ištisus metus. Pateikiame kelis patarimus, kaip tinkamai persodinti šį kalėdinį medelį.

Specialistų patarimai, kaip tinkamai paruošti kalėdinę eglutę šventiniam laikotarpiui

Kambaryje pastatyta kalėdinė eglutė puošia namus viso šventinio laikotarpio metu. Paprastai ji namuose stovi apie tris savaites, tad rinkdamiesi ir puošdami šį kalėdinį medelį norime, kad jis gražiai atrodytų kuo ilgiau. To pasiekti galima tinkamai eglutę prižiūrint bei puošiant.

Kaip išsirinkti eglutę, kurią vėliau galima būtų persodinti? (1)

Gyva kalėdinė eglutė – žalias ir kvapnus Kalėdų simbolis, kuris puošia namus ir kuria juose šventišką nuotaiką. Renkantis gyvą kalėdinį medelį, galimas dvejopas pasirinkimas: kirstinė arba vazoninė eglė. Pateikiame kelis ekspertų patarimus, tiems, kurie nusprendė įsigyti vazoninę eglutę ir ketina ją persodinti.

Ekspertų patarimai, kaip prižiūrėti kalėdinę eglutę

Šventėms po truputi artėjant, pradedame galvoti apie kalėdines dovanas, papuošimus ir žinoma kalėdinė eglutę. Eglutė – neatsiejama šventinio laikotarpio dalis. Įsigijus šią žalią namų puošmeną, norime, kad ji sveika ir graži išliktų kuo ilgiau. Paklausėme ekspertų, kaip prižiūrėti kalėdinę eglutę, kad ši džiugintų visą šventinį sezoną.