Viskas, ką turite žinoti apie malkas

 (24)
Namo ar vasarnamio neįsivaizduojame be malkų rietuvės – ypač šaltuoju metų laiku. Net jeigu namas šildomas dujomis ar elektra, paprastai jame yra jaukus židinys ir pirtis, skirta sveikatai gerinti ir maloniai leisti laisvalaikį. Šiems malonumams malkos tiesiog būtinos, rašo 7dach.ru.
© Shutterstock nuotr.

Kaip žinome, malkų būna įvairių – tai nereiškia, kad vienos yra geresnės, o kitos – blogesnės (nors kiekviena rūšis turi savų privalumų ir trūkumų), jos tiesiog skirtingos.

Tradicinės malkos – beržinės

Daugelis žmonių beržines malkas laiko geriausiu pasirinkimu tiek pirčiai, tiek krosniai ir židiniui. Tokia nuomonė gan pagrįsta: sausos beržinės malkos lengvai įsikuria, labai ilgai dega, ugnis graži ir tolygi, beveik nėra žiežirbų. Jos išskiria daug karščio ir pasižymi savybe dezinfekuoti orą, kuris prisipildo malonaus lengvo aromato. Dėl šių savybių beržinės malkos itin vertinamos, be to, degdamos jos išskiria mažai smalkių. Žinoma, tai nereiškia, kad reikia pamiršti apie saugumą.

Tik be „šaukšto deguto“ ir šį kartą neapsieisime. Beje, paties tikriausio deguto – beržo deguto. Dėl jo dūmtraukyje ir ant krosnies sienelių susidaro neplonas suodžių sluoksnis. Šis sluoksnis lemia, kad sumažėja kamino trauka ir išauga gaisro tikimybė. Taigi, jeigu renkatės beržines malkas, iš anksto pasiruoškite tam, kad retkarčiais teks padirbėti kaminkrėčiu.

Viskas, ką turite žinoti apie malkas
© Shutterstock nuotr.

Spygliuočių – pušies, eglės, maumedžio – malkos

Židinyje kūrenamos spygliuočių malkos maloniai pleška, skleidžia į visas puses lankstančias žiežirbas. Kaip ir beržinės, spygliuočių malkos išskiria daug kaitros, tik sudega gerokai greičiau. Vien dėl nepakartojamo sakų kvapo, pasklindančio kūrenant pušines ir eglines malkas, joms galima atleisti daugybę trūkumų. Svarbu nepamiršti, kad reikės daug atidžiau prižiūrėti ugniakurą, nes iššovusi žiežirba gali pridaryti daug bėdos.

Tiesa, eglinės malkos ne tokios kaitrios kaip pušinės, o maumedžio malkos pas mus naudojamos pakankamai retai. Tačiau jeigu aptiksite tokių pliauskų, prisiminkite, kad degdamos jos išskiria daug anglies monoksido, todėl jokiu būdu neskubėkite uždaryti sklendžių ir pasirūpinkite gera ventiliacija. Beje, spygliuočių malkos palieka ne mažiau suodžių nei beržinės.

Alksninės malkos – didikams

Jeigu pavyktų iš kur nors gauti alksnio malkų, žinokite, kad jums pasisekė. Jos dega kaitriai, praktiškai neišskiria dūmų ir suodžių, užtat skleidžia nepakartojamą gydomosiomis savybėmis pasižyminti aromatą. Manoma, kad alksninėmis malkomis iškūrenta pirtis puikiai saugo nuo peršalimo ligų. Kalbama, kad senovėje būtent alksniais būdavo kūrenamos didikų ir turtuolių krosnys. Alksnines malkas vertina ir namuose rūkomų produktų mėgėjai. Dar viena įdomybė – šviežiai nupjautos alksnio šakos yra raudonai oranžinės spalvos, todėl malkų krūva atrodys ryškiai ir neįprastai.

Beje, alksnio medis turi vieną puikią savybę, apie kurią pirkdami paruoštas malkas galite ir nesužinoti. Išvardytomis gerosiomis savybėmis pasižymi tik tos alksninės malkos, kurios paruoštos iš sausumoje augusių alksnių. Drėgnose vietose augęs alksnis gali ir rūkti, ir apsunkinti pirties orą.

Ąžuolinės malkos – tvirtos

Ąžuolo mediena yra patvari, tanki, todėl ąžuolinės malkos dega ilgai ir kaitriai. Jų aromatas labai malonus, sodrus, tačiau malkoms tinka ne kiekvienas medis. Jaunas ąžuoliukas nenudžiugins kaitrumu, o senas ąžuolas orą pavers sunkiu ir ne kiekvienas pirties lankytojas galės jį ištverti.

Gerai įsidega ir malonią šilumą skleidžia tik sausos „vidutinio amžiaus“ ąžuolo malkos. Tačiau tokių tenka paieškoti: ąžuolas yra ilgaamžis, lėtai augantis medis, o jo mediena kurui šiais laikais naudojama retai.

Viskas, ką turite žinoti apie malkas
© Shutterstock nuotr.

Vaismedžių malkos – ypač kvapnios

Nugenėjus obelis, vyšnias ir kitus vaismedžius lieka nemažai šakų ir šakelių. Kai kurie jas sumeta į laužą, tačiau praktiškesni žmonės nedvejodami viską sukapoja ir supjausto, o paskui sudeda į krūvą. Juk pirtyje tokios malkos yra tikras stebuklas: jos paskleidžia daug kaitros, dega tolygiai, išskiria lengvą garą ir malonų švelnų aromatą. Keletą tokių pliauskų patartina įmesti ir į židinį. Ypač vertinama obels mediena – ji ir kaitresnė, ir dūmų praktiškai neskleidžia.

Žinoma, tai veikiau egzotiškas malonumas nei kasdienė praktika: juk niekas neaugina vaismedžių malkoms ruošti.

Taip pat turite atsižvelgti į tai, kad jeigu medis buvo labai senas, o mediena viduje supuvusi, pirčiai jos geriau nenaudoti. Beje, namų krosnyje supuvusi mediena taip pat neduos daug naudos.

Liepų malkos – kaitrios ir kvapnios

Šios malkos taip pat gana retai naudojamos. Nors liepos auga daugelyje miestų, liepinių malkų reikėtų ilgokai ieškoti. Jų galima rasti nebent per kasmetinį pavasario genėjimą. Gaila, nes tai vienos geriausių malkų: pasižymi stipria ir pastovia kaitra, medaus aromatu ir gydomosiomis savybėmis. Liepų malkomis iškūrenta pirtis teigiamai veikia odos būklę, padeda sloguojant, sergant plaučių ligomis.

Jeigu jums vis dėlto pasisekė, žinokite, kad įkurti krosnį tokiomis malkomis gali būti sunku, tačiau jos degs tolygiai.

Drebulės malkos – valančios

Drebulinių malkų reikėtų visąlaik turėti atsargoje, nes jos pasižymi vertinga savybe: nerūksta pačios ir gali padėti išvalyti degimo proceso metu susidariusias nuosėdas. Tiesa, vargu, ar drebulių pliauskos gerai sušildys – degdamos jos išskiria kur kas mažiau kaitros nei pušinės ar beržinės malkos.

Senovėje drebulė buvo laikoma „prasčiokų mediena“. Vis dėlto, tikrai vertėtų baigiant kūrenti įmesti kelias drebulines malkas: ilgi jų liepsnos liežuviai apsaugos krosnį nuo suodžių ir kitų nešvarumų.

Viskas, ką turite žinoti apie malkas
© Shutterstock nuotr.

Gluosninės malkos pasižymi lengvumu

Šių malkų nevertėtų atsisakyti, nes jos dega tolygiai, kaitriai ir nerūksta. Tiesa, ir sudega jos pernelyg greitai. Užtat nesunku jų gauti. Miestų ir gyvenviečių želdintojai reguliariai genėja senus gluosnius, pjauna jų šakas, taigi, nesnauskite.

Svarbios smulkmenos

1. Malkos turi „galiojimo laiką“

Žinoma, degs ir tos pliauskos, kurios buvo laikomos ilgiau nei reikėtų (jeigu jos sausos, nesupuvo ir nesupelėjo), tačiau daugumos medienos rūšių aromatas išlieka vos dvejus metus (alksninės ir drebulinės malkos savybių nepraranda iki trejų metų).

2. Viskas savu laiku

Žiemą medžių kamienuose drėgmės mažiausiai, todėl geriausia malkas ruošti būtent šiuo metų laiku. Malkos išdžiūna maždaug per metus (žinoma, tai priklauso nuo medžio rūšies, paruošimo terminų, saugojimo sąlygų ir kitų panašių niuansų).

3. Optimalus dydis

Geriausios yra 40–50 centimetrų ilgio ir 8–10 centimetrų pločio malkos. Tokias patogu įdėti į bet kurį židinį ar krosnį.

4. Neimkite supuvusios medienos!

Jeigu malkos ilgai guli ant žemės, jose kaupiasi toksinai, kurie degimo metu išskiriami į aplinką. Todėl planuodami kurui naudoti nugenėtas medžių šakas ar statybinių medžiagų atliekas, iš anksto pasirūpinkite, kur ir kaip jas laikysite. O jeigu malkas ruošiate iš išvartų, venkite seniai nuvirtusių kamienų ir šakų.

5. Laikykite taisyklingai

Malkų negalima laikyti bet kaip. Pavyzdžiui, malkinėje pliauskas reikėtų dėti žieve į viršų – tai apsaugos nuo atsitiktinai patekusios drėgmės, kuri iš žievės išgaruoja greičiau.

Su malkomis susiję prietarai

Tikėti ar ne – jūsų reikalas, tačiau kalbama, kad...

  • malkas pirčiai geriau ruošti per delčią;
  • kuo plonesnis pusmėnulis jas ruošiant, tuo stipresnę gydomąją galią jos turi;
  • senovėje buvo tikima, kad klevas kadaise buvęs žmogumi (jo lapai primena išskėstą delną, o šakos – į dangų iškeltas rankas), todėl niekada nenaudokite klevo malkų.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Užbėkime problemai už akių: kaip panaikinti samanas vejoje?

Nors kai kurie kraštovaizdžio dizaineriai teigia, kad minkšta samanų paklodė nuosavam kiemui gali priduoti vizualinio šarmo, bet iš tiesų šis minkštas žemės paklotas yra ženklas, kad augavietės sąlygos yra nepalankios vejos žolei augti. Tad kaip užkirsti kelią samanų atsiradimui?

Kodėl tarakonai išlenda naktį? (1)

Tarakonai – kenkėjai, dažniausiai pastebimi po vidurnakčio. Pasak, kenkėjų kontrolės ekspertų, dauguma rūšių tarakonų dieną neaktyvūs, o naktį, paprastai praėjus keturioms valandoms po sutemimo, ima ieškoti maisto. Ūsuotieji slepiasi šalia radiatorių, kriauklių, elektros lizduose, po spintelėmis, sienų plyšiuose, ventiliacijos angose. Tarakonai gali ėsti maisto likučius, ant stalo paliktus vaisius, daržoves, net pelėsius, negyvus gentainius ir išmatas – jie puikiai prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų.

Kuo barstyti takelius žiemą, kad nebūtų slidu?

Nors permainingi žiemos orai šiais metais per daug nepuošia aplinkos balto ir puraus sniego sluoksniu, tačiau keliai ir pėsčiųjų takeliai dėl oro temperatūros svyravimų ir kritulių kiekio yra gan slidūs. Jeigu kiemą ir jame esančius takelius padengė ledo sluoksnis, pateikiame keletą būdų, kaip galima nuo jo išsivaduoti.

Sniego kasimas: kaip išsirinkti tinkamą įrankį

Kai už lango pagaliau tikra žiema, malonu pasigrožėti balta spalva padengtu žiemišku peizažu. Tačiau iškritęs puraus sniego sluoksnis asocijuojasi ne tik su sniego gniūžtėmis ir rogėmis, bet ir su sniego kasimu, kuriuo tenka užsiimti, kai reikia važiuoti į darbą ar kur kitur. Pateikiame kelis patarimus, į ką atsižvelgti renkantis sniego kastuvą.

Ką uodai veikia žiemą, arba įdomiausi faktai apie kenkėjus

Anot kenkėjų kontrolės specialistų UAB „Dezinfa“ atstovų, kova su nepageidaujamais įnamiais pažįstama dažnam, tačiau vargu ar kiekvienas iš tiesų žino, su kokiais gyviais susiduria. Štai keletas įdomesnių faktų apie dažniausiai pasitaikančius kenkėjus mūsų namuose.

Kaip persodinti eglutę šventėms pasibaigus?

Šventinis maratonas įsibėgėjo, o tai reiškia, kad greitai reikės susimąstyti, kur dėti kalėdinę eglutę. Tie, kurie pasirinko vazoninę eglutę, turi galimybe ją persodinti savo kieme ar kitame plote ir džiaugtis jos grožiu ištisus metus. Pateikiame kelis patarimus, kaip tinkamai persodinti šį kalėdinį medelį.

Specialistų patarimai, kaip tinkamai paruošti kalėdinę eglutę šventiniam laikotarpiui

Kambaryje pastatyta kalėdinė eglutė puošia namus viso šventinio laikotarpio metu. Paprastai ji namuose stovi apie tris savaites, tad rinkdamiesi ir puošdami šį kalėdinį medelį norime, kad jis gražiai atrodytų kuo ilgiau. To pasiekti galima tinkamai eglutę prižiūrint bei puošiant.

Kaip išsirinkti eglutę, kurią vėliau galima būtų persodinti? (1)

Gyva kalėdinė eglutė – žalias ir kvapnus Kalėdų simbolis, kuris puošia namus ir kuria juose šventišką nuotaiką. Renkantis gyvą kalėdinį medelį, galimas dvejopas pasirinkimas: kirstinė arba vazoninė eglė. Pateikiame kelis ekspertų patarimus, tiems, kurie nusprendė įsigyti vazoninę eglutę ir ketina ją persodinti.

Ekspertų patarimai, kaip prižiūrėti kalėdinę eglutę

Šventėms po truputi artėjant, pradedame galvoti apie kalėdines dovanas, papuošimus ir žinoma kalėdinė eglutę. Eglutė – neatsiejama šventinio laikotarpio dalis. Įsigijus šią žalią namų puošmeną, norime, kad ji sveika ir graži išliktų kuo ilgiau. Paklausėme ekspertų, kaip prižiūrėti kalėdinę eglutę, kad ši džiugintų visą šventinį sezoną.

Nelaukti įnamiai – kandys: kaip jų atsikratyti (5)

Koks pyktis suima, kai iš spintos ištraukus seniai nešiotą megztinį, pastebime, kad jis skylėtas. Arba koks nemalonus jausmas apima iš spintelės paėmus indelį su kruopomis ir staiga jame pastebėjus lervas. Abu šie neigiami jausmai yra susiję su viena problema – kandimis. Kandys – itin nelaukiami namų parazitai. Pristatome kelis patarimus, kaip jomis atsikratyti.