Kaip atnaujinti seną veją?
1 variantas
Norint atnaujinti veją, pirmiausiai (geriau rudenį) reikia suarti, ar sukasti (jei plotas nedidelis), išakėti, išlyginti. Reikėtų palaukti, kol vėl pradės augti daugiametės piktžolės (varputis, pienės). Kai piktžolės užauga iki 10-15 cm aukščio, jas nudeginkite herbicidų mišiniu.
Po 10-15 dienų, nudegintos žolės nugrėbstomos. Įterpkite kreidos ir trąšų. Geriausiai imti sudėtinės trąšas su mikroelementais (50-100g/kv.m.).
Grumsteliai susimulkinami, išrenkami akmenys. Po to žemė suvoluojama, kad būtų matomi jos paviršiaus nelygumai. Juos išlyginus, užpilama papildomai žemės. Vėl sugrėbstoma, privoluojama, sėjama kryžmai ir vėl privoluojama.
2 variantas
Šis būdas paprastesnis, reikalauja mažiau darbo, tačiau gal dideliam plotui ir netinkamas, nes reikia atsivežti daug žemės. Tačiau nedideliems plotams – tai neblogas variantas.
Pievos paviršius nupurškiamas rundapu. Praėjus 10 dienų, atsivežti geros, purios žemės ir paskleisti 5-10 cm storio sluoksniu. Viską išlyginti, išgrėbstyti, patręšti, suvoluoti ir tik tada galima sėti.
Svarbus tinkamas drenažas
Drenažas reikalingas tam, kad veja nebūtų šlapia ir greitai neišsimindytų. Norint įsitikinti, ar dirvą būtina sausinti, reikia iškasti vieną, ar kelias 0,7 m gylio ir 0,4-0,4 m pločio duobes ir pripildyti vandens. Jei jis susigers trumpiau nei per 20 min., tuomet drenažas nereikalingas, 20-30 min. gal pakaks ant podirvio užpilti 8-10 cm smėlio, šlako, ar žvyro mišinio sluoksnį. Jei vanduo susigeria per ilgesnį nei 30 min. laiką, tuomet drenažas būtinas. Dekoratyvinėms vejoms drenos klojamos 6m atstumais 0,9-1,2m gylyje su 0,5% nuolydžiu. Geriausia eglutės tipo drenažo sistema. Drėnos gali būti plastmasinės ar degto molio. Sausintuvų skersmuo 7,5 cm, rinktuvų 10-15 cm.
Tinkamas dirvos paruošimas žolės sėjimui
Žolė geriau auga laidžioje drėgmei, lengvoje, derlingoje ir puveningoje dirvoje. Jei ji per sunki ir molinga, įmaišykite smėlio, o jei per lengva ir smėlinga-mėšlo, kompostinių durpių arba žievės komposto. Labai rūgščioje dirvoje pabarstomą kreidos, kalkių ar dolomitmilčių. Dirvožemio struktūrą bei savybes pagerina ir biohumusas, kurio sudėtis bei poveikis panašus į mėšlo. 0,5 kg užtenka kv.m. Visus priedus perkąsti su dirva 10-15 cm gylyje. Derėtų patręšti mineralinėmis trąšomis.
Jei nenustatyta, kiek dirvoje yra kalio ir fosforo, rekomenduojamos vidutinės trąšų normos. Išbėrus dvigubą normą fosforo, vejos nereikės tręšti 2-3 metu. Amonio salietros norma – 15-30g/kv.m. Gesintuvų kalkių norma sunkesnei dirvai – 45 kg/100 kv.m., lengvesnei – šiek tiek mažiau. Azoto trąšos beriamos į dirvą prieš pat sėją. Tiek mineralines trąšas, tiek kalkes į dirvą įterpti 15 cm gylyje.
Dirvos lyginimas ir slėgimas
Įrengę drenažą bei laistymo sistemą, įterpę organinių, bei mineralinių trąšų, nuo dirvos reikia nurinkti akmenis, ją išpurenti grėbliu, akėčiomis ar kultivatoriumi. Paviršių gerai išlyginti specialiu lygintuvu. Vietoj jo galima naudoti sunkų metalinį strypą ar kopėčias, kuriomis keliolika kartų įvairiomis kryptimis perbraukti per dirvą. Reikia atsiminti, kad lyginti ir purenti reikia nešlapią dirvą, kitaip nebus jokios naudos. Išlygintą dirvą 2-3 kartus, suvoluoti.
Atsiradusias įdubas ir kauburėlius rūpestingai išlyginti ir suvoluoti – vaikštant po dirvą pėdos negali būti gilesnės kaip pusė centimetro. Kai dirva suvoluota ir jau susigulėjusi, ją lengvai supurenti ir tik tada galima sėti.
Kada geriausia sėti vejos sėklas?
Paprastai viskas sėjama pavasarį, vejos taip pat. Tačiau skubant sėti vos tik atšilus orams, prastai paruošiama dirva, ji nesusiguli, todėl vėliau vejoje atsiranda įdubimų, dygsta neišnaikintos piktžolės, nustelbdamos tokias ilgai dygstančias žoles, kaip pievinės miglės. Sausą pavasarį žolės nedygs tol, kol neužlis sodresnis lietus. Per tą laiką gali suvešėti piktžolės.
Žolę pasėjus gegužės mėn. pabaigoje, nemalonumų gali pridaryti pasitaikančios stiprios liūtys. Jei yra įrengta laistymo sistema, veją galima sėti bet kuriuo vasaros metu, o jei ne – geriausias laikas – nuo liepos mėn. pabaigos iki rugsėjo. Šiuo metu lėčiau auga piktžolės, didesnė lietaus tikimybė. Be to, jei spėjama įdirbti žemę ji geriau susiguli. Sėklai sėti turi būti nevėjuota diena. Berti iš lėto, 2 kartus – vieną skersai, kitą išilgai – rankomis ar specialiosiomis sėjamosiomis. Vejos kraštus uždenkite polietilenu – juos apsėsite lygiau. Jei plotas nedidelis, jį reikia padalinti maždaug po 5 kv.m. žemės gabaliuką apsėti paeiliui. Pakraščius apsėti šiek tiek tankiau.
Dirvos volavimas
Paprastai dirvos paviršiuje lieka 5-10% neįterptų sėklų, todėl plotą reikia privoluoti 110-120 kg sveriančiu volu. Dirva turi būti nei per drėgna, nei per daug sausa. Suvolavus per drėgna, susidaro pluta, kuri nepraleidžia drėgmės, pablogėja aeracija. Suvolavus perdžiūvusią dirvą, jos struktūra suyra, viršutiniame sluoksnyje susidaro nestruktūringas dirvožemis. Palaisčius tokią žemę ar po lietaus paviršiuje susidaro pluta. Voluoti reikia 3 kartus: po sėjos, pasirodžius daigams, po pirmos žiemos.
Vejos laistymas po sėjos
Pasėjus mišinį ir suvolavus dirvą, veją palaistyti. Drėgmė ir šiluma reikalinga, kad žolės gerai ir greitai dygtų. Geriausia temperatūra 16-21 laipsnių. Nors dygti pradeda ir kai yra 6°C. Nors temperatūros reguliuoti negalima, tačiau dienos drėgnumą – galima. Geriausia, kad viršutinis dirvos sluoksnis visada būtų drėgnas. Saulėtą ir šiltą dieną laistyti kelis kartus mažais vandens kiekiais, nestipria srove, kad neišplauti sėklų. Laistymo sistemos nepalikti be priežiūros: vandens perteklius susitelks balutėje ir iškels sėkla į paviršių. Tuomet ji sudygs nevienodai.
Mulčiavimas ir žolės dygimas
Pasėtą ir suvoluota plotą patartina mulčiuoti. Mulčias sumažina drėgmės garavimą iš dirvos, apsaugo sėklas nuo vandens ir vėjo, naudingas dirvose su nuolydžiu. Jis turi būti purus, laidus. Geriausiai tinka susmulkinti nepiktžolėti šiaudai. Neblogai ir smulkus, perpuvęs mėšlas, kompostas, net durpės. Jei apsėjamas nedidelis vejos plotas, kad paukščiai nesulestų sėklų, patartina į žemę įsmeigti atramas, ant jų užmauti vazonėlius ir plotą uždengti lengvu tinkleliu, o jo kraštus prispausti akmenimis. Jei užėjus liūčiai vietomis sėklos išplautos, tuos plotus reikia atsėti ir apibarstyti žemėmis.
Įvairios žolės sudygsta skirtingu metu. Jei sėjote mišinį, galbūt pirmųjų ir paskutiniųjų augalų sudygimi laikas skiriasi iki 20 dienų, todėl svarbu nesuvėlinti pirmosios pjūties.
Žolių sėklų dygimo trukmė
Žolių rūšis/ Daigų pasirodymas trukmė(dienomis)/ Krūmijimosi pradžia
Daugiametės svidrės/ 5-11/ 20-29
Raudonieji eraičinai/ 8-14/ 25-37
Aviniai eraičinai/ 12-16/ 29-40
Nendriniai eraičinai/ 10-15/ 26-38
Pievinės miglės/ 9-20/ 39-50
Žemaūgiai motiejukai/ 10-12/ 25-36
Paprastosios smilgos/ 12-18/ 30-41
Baltosios smilgos/ 12-18/ 30-41
Ką reikia žinoti, norint kloti velėnos plokštes?
Prieš klojant velėnos plokštes, dirva paruošiama taip pat, kaip ir sėjamai vejai. Ji turi būti gerai įdirbta, lygi, patręšta, be piktžolių, žolių kuokštų, grumstų ir pan. Jei dirva per daug suslėgta, ją reikia supurenti. Kita vertus, ji neturi būti per daug puri, kad užklojus vejos rulonus, nesukristų ir neatsirastų nelygumų. Todėl labai svarbu dirvą privoluoti ir palaistyti.
Ruloninės vejos storis 2-3 cm. Geriausiai atsivežtus vejos rulonus kloti iš karto. Jei ne – juos sudėti pavėsyje ir dažnai laistyti, ypač saulėtą ir karštą dieną. Velėna klojama tik ant drėgnos žemės. Kai labai sausa, prie sodinimą dirva gausiai drėkinama apie 24 valandas. Drėgnas sluoksnis turi būti apie 15 cm.
Ant sausos dirvos paklota velėna neprigis, nes ją palaisčius bus drėgnas tik viršutinis sluoksnis ir žolių šaknys nesiskverbs ieškoti drėgmės.
Baigus kloti velėną, veją būtina nedelsiant, prieš pirmąjį drėkinimą, švelniai privoluoti. Taip pašalinami oro tarpai ir velėną geriau prisispaudžia prie dirvos. Paklota velėną apibarstoma žemėmis, kurias reikia sustumdyti į likusius tuščius tarpus. Po to visas plotas gausiai palaistomas.
Kol velėna prigis, svarbiausia yra veją laistyti. Nevažinėti ir nevaikščioti per ją 2-3 savaites – žolei reikia laiko įsitvirtinti.
