Tvenkinio ir kūdros apželdinimui būtini augalų tipai

 (1)
Jūsų tvenkinys ar kūdra yra atskira ekosistema ir jai būtina įvairovė. Galbūt kartais bus netgi paprasčiau apie ją galvoti kaip apie galvosūkį ar prietaiso surinkimą – sudėję tris ketvirtadalius visų detalių dar negalite sakyti, kad baigėte, ar ne? Specialistai išskiria bent keturis vandens augalų tipus, kurie sukurs kūdroje pilnatvę bent jau augaline prasme. O jeigu ten sugalvosite įleisti ir žuvų, toks vandens telkinys taps tik dar natūralesnis.
Tvenkinio ir kūdros apželdinimui būtini augalų tipai
© Shutterstock nuotr.

Estetinė augalų funkcija yra labiausiai matomas, tačiau tik vienas iš daugelio jų darbų. Iš biologijos pamokų visi pamename, kad augalai gamina deguonį tvenkinyje ar kūdroje , tampa maistu įvairiems juose gyvenantiems gyviams, tampa slėptuve neršiančios žuvims. Nematomas ar mažai žinomas augalų darbas susideda iš vandenyje ištirpusių medžiagų kaupimo (lėtesnis dumblėjimas), kai kurie kaupia ir išorinius teršalus, konkuruoja su dumbliais (mažesnė vandens žydėjimo tikimybė). Galų gale kūdroje esanti augalija sutvirtina krantą ir kiek sulėtina vandens eroziją bei leidžia įtarti, kada jūsų kūdroje trūksta maistinių medžiagų, o kada jame jų perteklius.

Tipai. Mokslininkai vandens augalus skirsto kone kiekvienas savaip, tiesa, dažniausiai skiriasi pavadinimai, kadangi vietos ir funkcijos išlieka tokios pačios. Augalų tipai atstumo nuo kranto tvarka:

1.Pakrančių/sekliųjų vandenų augalai
2. Plūdurlapiai augalai.
3. Panertalapiai augalai (augantys po vandeniu) augalai.
4. Plūduriuojantieji augalai.

Pakrančių/sekliųjų vandenų augalai. Ši zona gali būti dalijama į tris dalis: priekrantė, nendrių bei meldų juosta ir seklieji vandenys. Šių juostų augalai turi kontaktą tiek su oru, tiek su vandeniu, tiek su gruntu. Vizualiai tokie augalai švelnina liniją tarp kranto ir vandens.

Priekrančių augalai kartais vadinami pelkių augalais. Jie yra priskiriami vandens augalams, tačiau daugelis natūraliai auga šalia vandens telkinių įmirkusioje žemėje. Populiariausi augalai: kartenė (Cardamine), kemeras (Eupatorum), vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis), paprastoji gyvatžolė (Bistorta major), arunkas (Aruncus), astilbė (Astilbe).

Tvenkinio ir kūdros apželdinimui būtini augalų tipai
© Shutterstock nuotr.

Astilbės

Nendrių ir meldų juostoje auga nendrės (Phragmites), meldai (Schoenoplectus), švendrai (Typha). Jų šaknys stiprina krantą, taip apsaugodamos jį nuo ardomojo vandens poveikio.

Tvenkinio ir kūdros apželdinimui būtini augalų tipai
© Fotolia nuotr.

Nendrės

Sekliųjų vandenų augalai yra šie viksva (Carex), purienos (pvz. Caltha), vilkdalgis, (Iris), pupalaiškis (Menyanthes), puikūnas (Mimulus), šiurpis (Sparganium), ajeras (acorus), pelkinis žinginys (Calla palustris), duoniai (Eleocharis), paprastoji šilingė (Lysimachia vulgaris) ir puokštinė poraistė (Naumburgia thyrsiflora), pelkinis sūdras (Comarum palustre).

Tvenkinio ir kūdros apželdinimui būtini augalų tipai
© Fotolia nuotr.

Žinginys

Plūdurlapiai augalai.

Šiems augalams būdingi dideli lapai, kurie dengia vandens paviršių, palaikydami žemesnę vandens temperatūrą, taip padidindami vandenyje ištirpusio deguonies kiekį. Vanduo tokiu atveju išlieka skaidrus. Augalai: vandens lelijos (Nymphaea), lūgnės (Nuphar), plūduriuojančioji plūdė (Potamogeton natans).

Tvenkinio ir kūdros apželdinimui būtini augalų tipai
© Shutterstock nuotr.

Panertalapiai augalai. Šie augalai praktiškai visą laiką panirę po vandeniu, tačiau žydėjimo metu paviršiuje gali pasirodyti jų žiedai. Skaidriame vandenyje galite matyti tokių iš tokių augalų susiformavusią kūdrą dengiančią pievą. Nepaisant to, kad tokius augalus matysite retai, jie yra labai naudingi. Panertalapiai augalai pasižymi gaminamo deguonies gausa, vandens filtravimu, konkuruoja su dumbliais, bei tarnauja kaip slėptuvė. Augalai: paprastoji nertis (Ceratophyllum demersum), plunksnalapės (Myriophhyllum), plūdės (Potamogeton), griovenė (Hottonia), vandens samanos - nertvės (Fontinalis), stambūs dumbliai maurabragiai (Chara), kanadinė elodėja (Elodea canadensis).

Plūduriuojantieji (laisvai plaukiojantys) augalai. Šių augalų nereikia sodinti, nes jie neįsišaknija, o juda vandenyje. Jie naudingi, tačiau šioje vietoje reikėtų atkreipti dėmesį į grožį – kad vandens paviršiuje plaukiojantys augalai neatrodytų kaip atsitiktinės šiukšlės, be to, kad jų neužaugtų per daug. Tokie augalai filtruoja vandenį, tačiau esant dideliam jų kiekiui, blokuoja šviesą plūdurlapiams ir panertlapiams. Augalai: plūdenos (Lemna), plūduriuojantysis vandenplūkis (Hydrocharis morsus-ranae), alavijinis (alijošinis) aštrys (Stratiotes aloides), skendeniai (Utricularia), azolė (Azolla), plaukiojantysis agaras (Trapa natans).

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Priemonės, kurios padės apsiginti nuo uodų

Atėjus vasarai, vis daugiau laiko stengiamės praleisti gryname ore. Tačiau pasibuvimą miške, prie ežero ar net nuosavame sode gali sugadinti įkyrieji uodai. Kad netektų nuo uodų slėptis namų viduje, yra keletas priemonių, kurios gali padėti juos atbaidyti.

Vejos laistymo ir priežiūros ypatumai per karščius

Kad vasarą galima būtų džiaugtis sveika ir žalia vejos žole, reikia rimtai pasidarbuoti. Karštuoju metų laiku vejos priežiūra sudeda iš trijų svarbių dalių: pjovimo, laistymo bei tręšimo. Šiame tekste plačiau apžvelgsime jas visas.

Terasa: medžiagų pasirinkimo įvairovė

Šylant orams itin smagu džiaugtis terasos, įrengtos šalia individualaus namo ar sodybos, teikiamais malonumais. Tokios konstrukcijos įsirengimas nėra itin sudėtingas procesas, tačiau labai svarbu nesuklysti renkantis medžiagas. Jeigu ieškote medžiagų naujai terasai, reikia įvertinti kiekvienos iš jų pliusus bei minusus.

Užbėkime problemai už akių: kaip panaikinti samanas vejoje?

Nors kai kurie kraštovaizdžio dizaineriai teigia, kad minkšta samanų paklodė nuosavam kiemui gali priduoti vizualinio šarmo, bet iš tiesų šis minkštas žemės paklotas yra ženklas, kad augavietės sąlygos yra nepalankios vejos žolei augti. Tad kaip užkirsti kelią samanų atsiradimui?

Kodėl tarakonai išlenda naktį? (1)

Tarakonai – kenkėjai, dažniausiai pastebimi po vidurnakčio. Pasak, kenkėjų kontrolės ekspertų, dauguma rūšių tarakonų dieną neaktyvūs, o naktį, paprastai praėjus keturioms valandoms po sutemimo, ima ieškoti maisto. Ūsuotieji slepiasi šalia radiatorių, kriauklių, elektros lizduose, po spintelėmis, sienų plyšiuose, ventiliacijos angose. Tarakonai gali ėsti maisto likučius, ant stalo paliktus vaisius, daržoves, net pelėsius, negyvus gentainius ir išmatas – jie puikiai prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų.

Kuo barstyti takelius žiemą, kad nebūtų slidu?

Nors permainingi žiemos orai šiais metais per daug nepuošia aplinkos balto ir puraus sniego sluoksniu, tačiau keliai ir pėsčiųjų takeliai dėl oro temperatūros svyravimų ir kritulių kiekio yra gan slidūs. Jeigu kiemą ir jame esančius takelius padengė ledo sluoksnis, pateikiame keletą būdų, kaip galima nuo jo išsivaduoti.

Sniego kasimas: kaip išsirinkti tinkamą įrankį

Kai už lango pagaliau tikra žiema, malonu pasigrožėti balta spalva padengtu žiemišku peizažu. Tačiau iškritęs puraus sniego sluoksnis asocijuojasi ne tik su sniego gniūžtėmis ir rogėmis, bet ir su sniego kasimu, kuriuo tenka užsiimti, kai reikia važiuoti į darbą ar kur kitur. Pateikiame kelis patarimus, į ką atsižvelgti renkantis sniego kastuvą.

Ką uodai veikia žiemą, arba įdomiausi faktai apie kenkėjus

Anot kenkėjų kontrolės specialistų UAB „Dezinfa“ atstovų, kova su nepageidaujamais įnamiais pažįstama dažnam, tačiau vargu ar kiekvienas iš tiesų žino, su kokiais gyviais susiduria. Štai keletas įdomesnių faktų apie dažniausiai pasitaikančius kenkėjus mūsų namuose.

Kaip persodinti eglutę šventėms pasibaigus?

Šventinis maratonas įsibėgėjo, o tai reiškia, kad greitai reikės susimąstyti, kur dėti kalėdinę eglutę. Tie, kurie pasirinko vazoninę eglutę, turi galimybe ją persodinti savo kieme ar kitame plote ir džiaugtis jos grožiu ištisus metus. Pateikiame kelis patarimus, kaip tinkamai persodinti šį kalėdinį medelį.

Specialistų patarimai, kaip tinkamai paruošti kalėdinę eglutę šventiniam laikotarpiui

Kambaryje pastatyta kalėdinė eglutė puošia namus viso šventinio laikotarpio metu. Paprastai ji namuose stovi apie tris savaites, tad rinkdamiesi ir puošdami šį kalėdinį medelį norime, kad jis gražiai atrodytų kuo ilgiau. To pasiekti galima tinkamai eglutę prižiūrint bei puošiant.