Estetinė augalų funkcija yra labiausiai matomas, tačiau tik vienas iš daugelio jų darbų. Iš biologijos pamokų visi pamename, kad augalai gamina deguonį tvenkinyje ar kūdroje , tampa maistu įvairiems juose gyvenantiems gyviams, tampa slėptuve neršiančios žuvims. Nematomas ar mažai žinomas augalų darbas susideda iš vandenyje ištirpusių medžiagų kaupimo (lėtesnis dumblėjimas), kai kurie kaupia ir išorinius teršalus, konkuruoja su dumbliais (mažesnė vandens žydėjimo tikimybė). Galų gale kūdroje esanti augalija sutvirtina krantą ir kiek sulėtina vandens eroziją bei leidžia įtarti, kada jūsų kūdroje trūksta maistinių medžiagų, o kada jame jų perteklius.
Tipai. Mokslininkai vandens augalus skirsto kone kiekvienas savaip, tiesa, dažniausiai skiriasi pavadinimai, kadangi vietos ir funkcijos išlieka tokios pačios. Augalų tipai atstumo nuo kranto tvarka:
1.Pakrančių/sekliųjų vandenų augalai
2. Plūdurlapiai augalai.
3. Panertalapiai augalai (augantys po vandeniu) augalai.
4. Plūduriuojantieji augalai.
Pakrančių/sekliųjų vandenų augalai. Ši zona gali būti dalijama į tris dalis: priekrantė, nendrių bei meldų juosta ir seklieji vandenys. Šių juostų augalai turi kontaktą tiek su oru, tiek su vandeniu, tiek su gruntu. Vizualiai tokie augalai švelnina liniją tarp kranto ir vandens.
Priekrančių augalai kartais vadinami pelkių augalais. Jie yra priskiriami vandens augalams, tačiau daugelis natūraliai auga šalia vandens telkinių įmirkusioje žemėje. Populiariausi augalai: kartenė (Cardamine), kemeras (Eupatorum), vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis), paprastoji gyvatžolė (Bistorta major), arunkas (Aruncus), astilbė (Astilbe).
Astilbės
Nendrių ir meldų juostoje auga nendrės (Phragmites), meldai (Schoenoplectus), švendrai (Typha). Jų šaknys stiprina krantą, taip apsaugodamos jį nuo ardomojo vandens poveikio.
Nendrės
Sekliųjų vandenų augalai yra šie viksva (Carex), purienos (pvz. Caltha), vilkdalgis, (Iris), pupalaiškis (Menyanthes), puikūnas (Mimulus), šiurpis (Sparganium), ajeras (acorus), pelkinis žinginys (Calla palustris), duoniai (Eleocharis), paprastoji šilingė (Lysimachia vulgaris) ir puokštinė poraistė (Naumburgia thyrsiflora), pelkinis sūdras (Comarum palustre).
Žinginys
Plūdurlapiai augalai.
Šiems augalams būdingi dideli lapai, kurie dengia vandens paviršių, palaikydami žemesnę vandens temperatūrą, taip padidindami vandenyje ištirpusio deguonies kiekį. Vanduo tokiu atveju išlieka skaidrus. Augalai: vandens lelijos (Nymphaea), lūgnės (Nuphar), plūduriuojančioji plūdė (Potamogeton natans).
Panertalapiai augalai. Šie augalai praktiškai visą laiką panirę po vandeniu, tačiau žydėjimo metu paviršiuje gali pasirodyti jų žiedai. Skaidriame vandenyje galite matyti tokių iš tokių augalų susiformavusią kūdrą dengiančią pievą. Nepaisant to, kad tokius augalus matysite retai, jie yra labai naudingi. Panertalapiai augalai pasižymi gaminamo deguonies gausa, vandens filtravimu, konkuruoja su dumbliais, bei tarnauja kaip slėptuvė. Augalai: paprastoji nertis (Ceratophyllum demersum), plunksnalapės (Myriophhyllum), plūdės (Potamogeton), griovenė (Hottonia), vandens samanos - nertvės (Fontinalis), stambūs dumbliai maurabragiai (Chara), kanadinė elodėja (Elodea canadensis).
Plūduriuojantieji (laisvai plaukiojantys) augalai. Šių augalų nereikia sodinti, nes jie neįsišaknija, o juda vandenyje. Jie naudingi, tačiau šioje vietoje reikėtų atkreipti dėmesį į grožį – kad vandens paviršiuje plaukiojantys augalai neatrodytų kaip atsitiktinės šiukšlės, be to, kad jų neužaugtų per daug. Tokie augalai filtruoja vandenį, tačiau esant dideliam jų kiekiui, blokuoja šviesą plūdurlapiams ir panertlapiams. Augalai: plūdenos (Lemna), plūduriuojantysis vandenplūkis (Hydrocharis morsus-ranae), alavijinis (alijošinis) aštrys (Stratiotes aloides), skendeniai (Utricularia), azolė (Azolla), plaukiojantysis agaras (Trapa natans).
