Trumpas vejos žodynas: kas yra fuzariozė, rūdys ir skarifikavimas?

 (1)
"Vejapjovė", "žolė" ir "laistymas" neturėtų būti vieninteliai su veja susiję žodžiai, kurios žino jos savininkas. Norint turėti sveiką veją reikia žinoti kur kas daugiau. Jei iki šiol į veją žiūrėjote tik kaip į žalią plotą, tačiau norite, kad ji augtų gražesnė, turite ne tik pasiryžti rasti laiko ir kantrybės jai prižiūrėti, bet ir papildyti savo žinias. Kodėl nepradėjus nuo keleto elementarių sąvokų?
Trumpas vejos žodynas: kas yra fuzariozė, rūdys ir skarifikavimas?
© Shutterstock nuotr.

Aeravimas - procesas, kurio metu suvarpomas dirvožemis, suformuojant siauras, bet pakankamai gilias (iki 8 cm) duobutes.  Tai daroma tam, kad veja lengviau gautų augimui reikalingų komponentų - vandens, trąšų, deguonies ir mikroelementų. Efektyviausiai aeravimas atliekamas specialiu prietaisu aeratoriumi, tačiau galima tai atlikti ir kitais, buityje įprastesniais įrankiais (pvz, šakėmis ar kitu duobutę padaryti galinčiu įrankiu). Egzistuoja netgi vejos aeravimui skirti specialūs padai, kuriuos pritvirtinę prie avalynės, galėsite aeruoti veją tiesiog vaikščiodami ant jos. Daugiausiai naudos duoda pavasarinis aeravimas, nors tai atlikti galite iki rudens.

Dėmėtligė. Grybinė vejos liga. Ant stiebų atsiranda gelsvai rudos apie 0,5-1,5 cm dydžio dėmelės. Dažniausiai dėmėtligė plinta esant karštiems orams. Su liga kovojama purškiant fungicidus, skarifikuojant ir smėliuojant veją, taip pat patartina veją aeruoti.

Dirvos PH. Rodiklis, nurodantis dirvos rūgštingumą. Tinkamas dirvos rūgštingumas žolei augti turėtų būti - 5,5-6, tačiau ne mažesnis nei 5. Apskritai sodininkystei tinkamos dirvos rūgštingumas turėtų būti 5,6-7,2 (silpnai rūgšti arba neutrali). Tikslus dirvos rūgštingumas gali būti nustatomas specialiais matuokliais, apytikslį galite nustatyti iš dirvoje augančių augalų - rūgštinę terpę labiau mėgsta samanos, našlaitės. Žolė prasčiau dygsta tiek esant per rūgščiai dirvai, tiek per daug kalkėtai.

Trumpas vejos žodynas: kas yra fuzariozė, rūdys ir skarifikavimas?
© fotolia.com

Dirvos nukalkinimas (vejos nukalkinimas). Tai dirvos paveikimas šarmu, sumažinant jos rūgštingumą. Nukalkinimą, jei matome, kad reikalinga (dirva per rūgšti), reikėtų atlikti dar prieš sėjant, tačiau net ir esant tinkamam PH, nedirbama ar kitaip nejudinama, pavėsyje, drėgnose ir labiau suplūktose vietose esanti dirva  yra linkusi rūgštėti. Tad verta kas 2-3 metus patikrinti dirvos rūgštingumą ir prireikus ją nukalkinti, pavyzdžiui, granuliuotomis kalkėmis.

Fuzariozė (kitaip - sniego pelėsis). Grybinė vėjos liga, kai vejapasidengia balta ar sidabrine spalva, susiformuoja veltinis. Ši liga paprastai atsiranda pavasarį, kai tirpsta sniegas, yra vėsu, drėgna ir tokie orai laikosi ilgą laiką. Per didelis sniego sluoksnis ant vejos tik paskatina šį procesą. Aptikus sniego pelėsį reikia imtis priemonių - pirmiausia veją skarifikuoti, kad pašalintumėte kuo daugiau veltinio, aeruoti ir patręšti.

Miltligė. Dar viena grybinė liga pažįstama, gerai pažįstama daržininkams. Dažniausiai miltligė plinta nusistovėjus karštiems ir sausiems orams. Jos požymis yra ant stiebų atsiradusi balkšva miltus primenanti medžiaga. Radus miltligės židinį, patariama pažeistus stiebus išpjauti ar iškasti, nupurkšti fungicidais ar tręšiant normuoti azoto kiekį.

NPK. Šia santrumpa žymimas augalų augimo "trejybė" - azotas, fosforas ir kalis. Kaip ir kitiems augalams, taip ir žolei neturėtų pritrūkti šių maistinių medžiagų, jei norite, kad ji būtų sveikos spalvos - tamsiai žalia.  Jei vejoje pradeda trūkti maistinių medžiagų, ji pradeda apaugti
dobiliukais, piktžolėmis, samanomis, užpuola grybelinės ligos. Šių medžiagų veja daugiausiai gauna per trąšas.

Rūdys, liga kai ant lapelių atsiranda gelsvos, kartais net oranžinės pūslelės. Dažniausiai puola nusilpusią veją, taip pat plinta vyraujant karštiems ir sausiems orams. Geriausia prevencija ir gydymas  – pilnai aprūpinti veją reikiamomis maistinėmis medžiagomis: kaliu, azotu, fosforu.

Trumpas vejos žodynas: kas yra fuzariozė, rūdys ir skarifikavimas?
© fotolia.com

Skarifikavimas. Procesas, kurio metu nuo vejos pašalinami pertekliniai augalai, jų liekanos, taip suteikiant vejai daugiau galimybių gauti šviesos ir deguonies. Skarifikuojama specialiu prietaisu skarifikatoriumi, specialiu grėbliu ar tiesiog grėbliu lapams.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Kodėl tarakonai išlenda naktį? (1)

Tarakonai – kenkėjai, dažniausiai pastebimi po vidurnakčio. Pasak, kenkėjų kontrolės ekspertų, dauguma rūšių tarakonų dieną neaktyvūs, o naktį, paprastai praėjus keturioms valandoms po sutemimo, ima ieškoti maisto. Ūsuotieji slepiasi šalia radiatorių, kriauklių, elektros lizduose, po spintelėmis, sienų plyšiuose, ventiliacijos angose. Tarakonai gali ėsti maisto likučius, ant stalo paliktus vaisius, daržoves, net pelėsius, negyvus gentainius ir išmatas – jie puikiai prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų.

Kuo barstyti takelius žiemą, kad nebūtų slidu?

Nors permainingi žiemos orai šiais metais per daug nepuošia aplinkos balto ir puraus sniego sluoksniu, tačiau keliai ir pėsčiųjų takeliai dėl oro temperatūros svyravimų ir kritulių kiekio yra gan slidūs. Jeigu kiemą ir jame esančius takelius padengė ledo sluoksnis, pateikiame keletą būdų, kaip galima nuo jo išsivaduoti.

Sniego kasimas: kaip išsirinkti tinkamą įrankį

Kai už lango pagaliau tikra žiema, malonu pasigrožėti balta spalva padengtu žiemišku peizažu. Tačiau iškritęs puraus sniego sluoksnis asocijuojasi ne tik su sniego gniūžtėmis ir rogėmis, bet ir su sniego kasimu, kuriuo tenka užsiimti, kai reikia važiuoti į darbą ar kur kitur. Pateikiame kelis patarimus, į ką atsižvelgti renkantis sniego kastuvą.

Ką uodai veikia žiemą, arba įdomiausi faktai apie kenkėjus

Anot kenkėjų kontrolės specialistų UAB „Dezinfa“ atstovų, kova su nepageidaujamais įnamiais pažįstama dažnam, tačiau vargu ar kiekvienas iš tiesų žino, su kokiais gyviais susiduria. Štai keletas įdomesnių faktų apie dažniausiai pasitaikančius kenkėjus mūsų namuose.

Kaip persodinti eglutę šventėms pasibaigus?

Šventinis maratonas įsibėgėjo, o tai reiškia, kad greitai reikės susimąstyti, kur dėti kalėdinę eglutę. Tie, kurie pasirinko vazoninę eglutę, turi galimybe ją persodinti savo kieme ar kitame plote ir džiaugtis jos grožiu ištisus metus. Pateikiame kelis patarimus, kaip tinkamai persodinti šį kalėdinį medelį.

Specialistų patarimai, kaip tinkamai paruošti kalėdinę eglutę šventiniam laikotarpiui

Kambaryje pastatyta kalėdinė eglutė puošia namus viso šventinio laikotarpio metu. Paprastai ji namuose stovi apie tris savaites, tad rinkdamiesi ir puošdami šį kalėdinį medelį norime, kad jis gražiai atrodytų kuo ilgiau. To pasiekti galima tinkamai eglutę prižiūrint bei puošiant.

Kaip išsirinkti eglutę, kurią vėliau galima būtų persodinti? (1)

Gyva kalėdinė eglutė – žalias ir kvapnus Kalėdų simbolis, kuris puošia namus ir kuria juose šventišką nuotaiką. Renkantis gyvą kalėdinį medelį, galimas dvejopas pasirinkimas: kirstinė arba vazoninė eglė. Pateikiame kelis ekspertų patarimus, tiems, kurie nusprendė įsigyti vazoninę eglutę ir ketina ją persodinti.

Ekspertų patarimai, kaip prižiūrėti kalėdinę eglutę

Šventėms po truputi artėjant, pradedame galvoti apie kalėdines dovanas, papuošimus ir žinoma kalėdinė eglutę. Eglutė – neatsiejama šventinio laikotarpio dalis. Įsigijus šią žalią namų puošmeną, norime, kad ji sveika ir graži išliktų kuo ilgiau. Paklausėme ekspertų, kaip prižiūrėti kalėdinę eglutę, kad ši džiugintų visą šventinį sezoną.

Nelaukti įnamiai – kandys: kaip jų atsikratyti (5)

Koks pyktis suima, kai iš spintos ištraukus seniai nešiotą megztinį, pastebime, kad jis skylėtas. Arba koks nemalonus jausmas apima iš spintelės paėmus indelį su kruopomis ir staiga jame pastebėjus lervas. Abu šie neigiami jausmai yra susiję su viena problema – kandimis. Kandys – itin nelaukiami namų parazitai. Pristatome kelis patarimus, kaip jomis atsikratyti.

Kaip prižiūrėti medinį karšto vandens kubilą?

Karšto vandens kubilai – pramoga, kuria galima džiaugtis visais metų laikais. O atvėsus orams, ypatingai žiemą, kai oras neviršija -15 ºC, maudynės karštame kubilo vandenyje yra ne tik itin malonu, bet ir sveika. Mediniuose kubiluose ypač gera maudytis, dėl medienos skleidžiamo natūralumo ir jaukumo, tačiau tokie kubilai reikalauja papildomos priežiūros.