Tradicinės pirties statymas: vidaus įsirengimas 3 dalis

Tradicinės pirties vidaus įrengimas turi nusistovėjusias taisykles, pagal kurias vyksta jos paruošimas. Visgi šiuolaikinė technika ir medžiagos praplečia galimybes, tad įsirengti pirtį tampa dar lengviau nei bet kada anksčiau. Nebereikia gaišti laiko, pavyzdžiui, patiems ruošiant ir obliuojant medieną gultams.
Tradicinės pirties statymas: vidaus įsirengimas <strong><sup><span style="color: #ff0000;">3 dalis</span></sup></strong>
© Shutterstock nuotr.

Ką reikia žinoti ir kuo reikia pasirūpinti pateikiame trečioje tradicinės pirties statymo praktinių patarimų dalyje. Pirtims.lt specialistas Juozas Valaitis dalijasi patarimais nuo ko reikėtų pradėti, norint įsirengti savąją pirtį tinkamai.

Gultų įrengimas

Tradicinėje pirtyje būna įrengiamas tik vienas gultas, bet dabar dažnai norima įsirengti ir kelių aukštų gultus. Jų dydis ir kiekis priklausys nuo pirties ir krosnies dydžio. Viršutinis gultas turi būti ne mažesnis nei 120 cm pločio ir ne aukštesnis kaip 120 cm nuo grindų. Kitų gultų plotis priklauso ar ant jų bus tik sėdima ar ir gulima, tad jų dydis gali būti 30-70 cm. Žemiausio gulto aukštis turi būti neaukštai (20-30 cm). Atstumas nuo krosnies turi būti ne mažesnis 15-30 cm. Iš lietuviškos medienos geriausia rinktis liepą, juodalksnį, drebulę. Geriausiai tinka mažiausiai kaistanti mediena, minkštesnė ir poringesnė – liepos mediena. Svarbu, kad mediena nebūtų smalinga. Greičiau išdžiūsta, jei naudojamos plonesnės lentelės (22 mm storio) su tašų rėmeliais. Storesnės lentos pasirenkamos, kai reikia naudoti ilgesnes – iki 1,8 m ilgio. Pasak specialisto Juozo Valaičio, gultų negalima dažyti. Juos reikia nulakuoti specialiais parafino aliejais. Padengti užtenka vienu sluoksniu, vieną kartą.

Jei pirtis yra nedidelė – kartais vietoj gultų galima naudoti paprastą medinį suolą. Jis irgi turėtų būti nedažytas, iš liepos, juodalksnio ar kitos tinkamos medienos.

Galima įsigyti jau paruoštus arba patiems susikalti gultus, tik svarbu, kad mediena būtų gerai nušlifuota, kad nesužeistų sėdintys ar gulintys ant jų.

Durų pasirinkimas

Viduje reiktų pasirinkti mažesnes duris, kurių aukštis gali būti 180 cm, bet galima įsirengti ir įprasto dydžio – 190-200 cm. Taip pat labai svarbu, kad būtų slenkstis – 15-30 cm, kad atidarius duris į pirtį iškart nepakliūtų šaltas oras. Durys turi būti nepraleidžiančios oro, jose galima įrengti bent nedidelį langelį dėl saugumo. storis – 40-50 mm. J. Valaitis siūlo rinktis stiklines duris – jos turi būti iš grūdinto stiklo. Visos durys turi atsidaryti į išorę.

Durų rankenos negali būti metalinės – geriausiai tinka medinės. Jos gali būti įvairių formų, bet durys pirtyje turi būti lengvai išstumiamos ir atidaromos iš vidaus. Šiose duryse negalima naudoti ir užraktų, kabliukų. Pasijautus blogai – bus lengviau išeiti iš pirties.
Lauko durims galima naudoti įprastas duris, bet jei pirtis yra tradicinė iš rąstų – reiktų ir duris pasirinkti medines, galima ir su dekoratyviniu langeliu jose.

Langai

Langai turi būti grūdinto stiklo su mediniais rėmais. Įprasta dėl šilumos išsaugojimo įsirengti ir langus su dvigubais stiklais. Juose neturi būti plastmasinių detalių. Langai gali būti: 30-60 cm ilgio, 40-80 cm pločio. Jie būna įrengiami ant gulto sėdinčio žmogaus galvos aukštyje. Juos galima įrengti atsidarančius iš vidaus. Jie turėtų derėti prie pirties stiliaus.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Tradicinės pirties įrengimas: pamatai, sienos ir stogas (1 dalis)
Tradicinės pirties įrengimas: krosnies įrengimas (2 dalis)

Ventiliacija

Ventiliacija yra būtina, norint išvengti drėgmės ar nemalonaus kvapo. Specialistas teigia, kad ventiliacija priklauso nuo krosnies tipo. Jei kūrenama malkomis, tuomet naudojama natūrali ventiliacija – daromas oro padavimas po krosnimi. Ištraukimą geriausia daryti virš viršutinio gulto – kuo toliau nuo krosnies. Ištraukimo angos dydis 150 mm x150mm. O jei įrengiama elektrinė krosnelė – galima naudoti panašų principą. Jei norima įsirengti ne savaiminio, o priverstinio ventiliavimo sistemą – įrenginėjamas oro padavimas virš krosnelės, o ištraukimas apačioje, tolimiausiame krašte po gultais. Jei pirtis yra iš rąstų, be apšiltinimo ir dailylenčių – oro ištraukimą galima įrengti kuo toliau nuo krosnelės lubose.

Vanduo pirtyje

Pirtyje reikia turėti ir šalto, ir šilto vandens. Vandenį reiktų laikyti mediniuose induose, kubiluose. Nuo besikaitinančių žmonių kiekio pirtyje – reiktų pasiruošti reikiamą kiekį vandens. Vienam žmogui reikės 1-3 kibirų vandens (36 litrų). Vanduo šildomas elektriniu vandens šildytuvu arba krosnimi. Prausykloje galima įsirengti ir vonią, bet pakanka ir dušo, kad būtų galima nusiprausti. Vandeniui pasemti tinka tik medinis samtis ar dubenėlis su rankena.

Vanduo su muilu nėra pavojingas ar nuodingas, tad nedidelėje pirtyje gali būti išliejamas po ja, nors geriau turėti nutiestus vamzdžius iki kanalizacijos šulinio.

Elektros ir apšvietimo įrengimas

Pirtyje labai svarbi elektros saugi instaliacija, nes ten būna drėgna ir aukšta temperatūra. J. Valaitis pabrėžia, kad laidai turi būti silikoniniai, atsparūs karščiui (jie atsparūs iki 180 laipsnių karščiui) arba padengti apsauginiu vandens nepraleidžiančiu apvalkalu, izoliacija. Reikia įrengti pirties prietaisų įžeminimą, o esant galimybei – vengti elektrinių prietaisų, kurie nėra būtini šioje patalpoje.

Pirties kaitinimosi patalpoje negalima įrenginėti rozečių ar jungiklių. Jie turi būti priešpirtyje. Apšvietimas pirtyje turi būti specialūs hermetiški, o ne plastmasiniai šviestuvai. Tinkamiausi iš metalo ir stiklo. Juos galima apdengti medinėmis grotelėmis. Šviesa neturi būti ryški. Seniau pirtyse nebūdavo apšvietimo ar apšvietimas būdavo ne pirties patalpoje – šviesa pakliūdavo per durų iš priešpirčio ar sienoje esantį langą.

Pirties vanta

Tradicinė pirtis neatsiejama nuo vantos naudojimo jose. Vantų yra ne viena rūšis, tad siūloma išbandyti bent keletą jų. Parduotuvėse galima surasti beveik visokių rūšių. Dažniausiai naudojamos beržinės ir ąžuolinės vantos. Patiems beržines geriausia rišti nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio. Reiktų pasirinkti plonas, ilgas ir tankias šakas. Jose turi būti daug lapų. Nusvirusių šakų lapai laikosi tvirtai.

Ąžuolines vantas reikia rišti rugpjūčio mėnesį. Galima naudoti ir klevo, riešutmedžio, lauro, uosio lapus. Egzotiškesnė eukaliptų vanta yra populiari dėl savo turimų eterinių aliejų lapuose, bet su ja pertis sunkiau. Galima ir naudoti kelių medžių šakeles pavyzdžiui, beržines, ąžuolines ir kelias eukalipto šakeles sujungti į vieną vantą.

Dilgėlių vanta būna nedidelė, iš 5-7 šakelių. Ją reikia prieš naudojant palaikyti karštame, o paskui ir kelias minutes šaltame vandenyje.

Keli praktiniai patarimai:

Priepirtyje reikėtų turėti suolą, drabužių kabyklą;
Būtina turėti pirties kepurę ir jei ilgai sėdima – reikia šiek tiek sušlapinti šaltu vandeniu kepurę. Kepurė turi būti lengva, tanki (iš vilnos) ir nespaudžianti galvos;
Pirtyje reikia turėti termometrą ir hidrometrą;
Naudinga turėti smėlio laikrodį;
Vaistinėlė turi būti padėta lengvai matomoje ir pasiekiamoje vietoje;
Prieš pirtį ir po pirties reikia gerti arbatą;
Visuomet turėti geriamo mineralinio vandens.

Shutterstock nuotr.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Terasa: medžiagų pasirinkimo įvairovė

Šylant orams itin smagu džiaugtis terasos, įrengtos šalia individualaus namo ar sodybos, teikiamais malonumais. Tokios konstrukcijos įsirengimas nėra itin sudėtingas procesas, tačiau labai svarbu nesuklysti renkantis medžiagas. Jeigu ieškote medžiagų naujai terasai, reikia įvertinti kiekvienos iš jų pliusus bei minusus.

Užbėkime problemai už akių: kaip panaikinti samanas vejoje?

Nors kai kurie kraštovaizdžio dizaineriai teigia, kad minkšta samanų paklodė nuosavam kiemui gali priduoti vizualinio šarmo, bet iš tiesų šis minkštas žemės paklotas yra ženklas, kad augavietės sąlygos yra nepalankios vejos žolei augti. Tad kaip užkirsti kelią samanų atsiradimui?

Kodėl tarakonai išlenda naktį? (1)

Tarakonai – kenkėjai, dažniausiai pastebimi po vidurnakčio. Pasak, kenkėjų kontrolės ekspertų, dauguma rūšių tarakonų dieną neaktyvūs, o naktį, paprastai praėjus keturioms valandoms po sutemimo, ima ieškoti maisto. Ūsuotieji slepiasi šalia radiatorių, kriauklių, elektros lizduose, po spintelėmis, sienų plyšiuose, ventiliacijos angose. Tarakonai gali ėsti maisto likučius, ant stalo paliktus vaisius, daržoves, net pelėsius, negyvus gentainius ir išmatas – jie puikiai prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų.

Kuo barstyti takelius žiemą, kad nebūtų slidu?

Nors permainingi žiemos orai šiais metais per daug nepuošia aplinkos balto ir puraus sniego sluoksniu, tačiau keliai ir pėsčiųjų takeliai dėl oro temperatūros svyravimų ir kritulių kiekio yra gan slidūs. Jeigu kiemą ir jame esančius takelius padengė ledo sluoksnis, pateikiame keletą būdų, kaip galima nuo jo išsivaduoti.

Sniego kasimas: kaip išsirinkti tinkamą įrankį

Kai už lango pagaliau tikra žiema, malonu pasigrožėti balta spalva padengtu žiemišku peizažu. Tačiau iškritęs puraus sniego sluoksnis asocijuojasi ne tik su sniego gniūžtėmis ir rogėmis, bet ir su sniego kasimu, kuriuo tenka užsiimti, kai reikia važiuoti į darbą ar kur kitur. Pateikiame kelis patarimus, į ką atsižvelgti renkantis sniego kastuvą.

Ką uodai veikia žiemą, arba įdomiausi faktai apie kenkėjus

Anot kenkėjų kontrolės specialistų UAB „Dezinfa“ atstovų, kova su nepageidaujamais įnamiais pažįstama dažnam, tačiau vargu ar kiekvienas iš tiesų žino, su kokiais gyviais susiduria. Štai keletas įdomesnių faktų apie dažniausiai pasitaikančius kenkėjus mūsų namuose.

Kaip persodinti eglutę šventėms pasibaigus?

Šventinis maratonas įsibėgėjo, o tai reiškia, kad greitai reikės susimąstyti, kur dėti kalėdinę eglutę. Tie, kurie pasirinko vazoninę eglutę, turi galimybe ją persodinti savo kieme ar kitame plote ir džiaugtis jos grožiu ištisus metus. Pateikiame kelis patarimus, kaip tinkamai persodinti šį kalėdinį medelį.

Specialistų patarimai, kaip tinkamai paruošti kalėdinę eglutę šventiniam laikotarpiui

Kambaryje pastatyta kalėdinė eglutė puošia namus viso šventinio laikotarpio metu. Paprastai ji namuose stovi apie tris savaites, tad rinkdamiesi ir puošdami šį kalėdinį medelį norime, kad jis gražiai atrodytų kuo ilgiau. To pasiekti galima tinkamai eglutę prižiūrint bei puošiant.

Kaip išsirinkti eglutę, kurią vėliau galima būtų persodinti? (1)

Gyva kalėdinė eglutė – žalias ir kvapnus Kalėdų simbolis, kuris puošia namus ir kuria juose šventišką nuotaiką. Renkantis gyvą kalėdinį medelį, galimas dvejopas pasirinkimas: kirstinė arba vazoninė eglė. Pateikiame kelis ekspertų patarimus, tiems, kurie nusprendė įsigyti vazoninę eglutę ir ketina ją persodinti.

Ekspertų patarimai, kaip prižiūrėti kalėdinę eglutę

Šventėms po truputi artėjant, pradedame galvoti apie kalėdines dovanas, papuošimus ir žinoma kalėdinė eglutę. Eglutė – neatsiejama šventinio laikotarpio dalis. Įsigijus šią žalią namų puošmeną, norime, kad ji sveika ir graži išliktų kuo ilgiau. Paklausėme ekspertų, kaip prižiūrėti kalėdinę eglutę, kad ši džiugintų visą šventinį sezoną.