Taisyklės, kurias būtina žinoti susiruošus tverti tvorą

Nors savame kieme tvarkomės patys sau, tačiau šalia gyvenantiems žmonėms mūsų veikla gali daryti įtaką. Fizinė veikla dažniausiai būna ar bent jau turėtų būti susitarimo reikalas – kaimynai gali skųstis dėl per dažno mėsos kepimo ar per įkyriai dūkstančių vaikų, tačiau dažnai pasirenkame tai ignoruoti, motyvuodami, kad turime tam teisę. Tuo tarpu fiziniai objektai yra konkretesni ir palieka mažiau laisvės. Vienas iš tokių objektų – kaimyninius sklypus skirianti tvora. Kad nekiltų nesklandumų ir nesutarimų su kaimynais, geriausia išsiaiškinti, kaip legaliai ir jiems netrukdant pasistatyti tvorą, kokie reikalavimai jai taikomi. Juk gera kaimynystė vėliau atsiperka keliariopai.
Taisyklės, kurias būtina žinoti susiruošus tverti tvorą
© Shutterstock nuotr.

Pagal Statybos techninį reglamentą tvoros yra priskiriamos nesudėtingų statinių kategorijai. Tai reiškia, kad sudėtingų leidimų iš institucijų neprireiks, vis dėlto gali tekti su popieriaus lapu ir tušinuku aplankyti kaimynystėje gyvenantį žmogų.

Jei statote tvorą ant sklypo ribos, būtina gauti rašytinį besiribojančio sklypo savininko sutikimą. Jei tvoros konstrukcija sklypo ribos neperžengia, tačiau yra iki 1 m nuo ribos), 1-2 metrų aukščio tvorai galioja tokie reikalavimai:

1) statytojo sklypo šiaurinėje pusėje (tarp 315° ir 45º) reikėtų statyti ažūrinę tvorą, kurios kiaurymių plotas didesnis už 50% bendro tvoros ploto. Į šį plotą reikėtų įskaičiuoti ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, jeigu ji meta šešėlį į gretimą sklypą, plotą;

2) rytinėje (tarp 45° ir 135°) ir vakarinėje (tarp 225° ir 315°) jūsų sklypo pusėse
ažūrinės tvoros kiaurymių plotas turėtų būti didesnis nei 25%;

3) Pietinėje pusėje (tarp 135° ir 225°) tvoros tipui reikalavimų nėra.

Kita vertus, šių sąlygų galima nesilaikyti, jeigu tam neprieštarauja kaimynai. Tokiu atveju vistiek reikia susirinkti rašytinius jų leidimus.

Atkreipkite dėmesį, kad jeigu 1–2 m aukščio tvorą norėsite statyti kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar valstybinėje žemėje be kitų reikalavimų (dėl kiaurymių ploto) prireiks rašytinio pritarimo iš savivaldybės supaprastintam statybos projektui.
2–5 metrų aukščio tvora priklauso antrai nesudėtingų statinių kategorijai. Galima pajuokauti, kad aukštesnei tvorai, aukštesni ir reikalavimai. Statant tokią tvorą mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje, taip pat teks kreiptis į vietinę savivaldybę ir gauti rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui. Tokios tvoros kiaurymėms taikomi ir didesni reikalavimai – aukštesnės nei 2 m tvoros akytumas turėtų siekti bent 80 %. Prisiminkite, kad cokolis visais atvejais įsiskaičiuoja į tvoros aukštį.

Taip pat svarbi ir tvoros konstrukcija. Jos pagrindas negali trukdyti nutekėti paviršiniam vandeniui iš gretimo sklypo – taip pakenkiate savo kaimynui. Reikėtų ieškoti sprendimo kartu, pavyzdžiui, įrengti nutekėjimą, vandenį nukreipiant į lietaus vandens nuotakyną ar tiesiog pasirūpinti drenažu.

Ketindami atsitverti nuo kiemą nuo važiuojamosios dalies (gatvės), vandens telkinio ar panašiai būtinai pasitikrinkite konkrečius bendruosius planus – juose nurodomos apsauginės zonos, kuriuose statyti ar įrengti tvoras ir kitus statinius yra draudžiama. Apsaugos zonos prie vandens telkinių nustatomos atsižvelgiant į daug kriterijų – vandens telkinio vietą, plotą ar ilgį (jei tai upė) bei kranto nuolydį, todėl būtina pasitikrinti kiekvieną konkretų atvejį.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Kodėl tarakonai išlenda naktį?

Tarakonai – kenkėjai, dažniausiai pastebimi po vidurnakčio. Pasak, kenkėjų kontrolės ekspertų, dauguma rūšių tarakonų dieną neaktyvūs, o naktį, paprastai praėjus keturioms valandoms po sutemimo, ima ieškoti maisto. Ūsuotieji slepiasi šalia radiatorių, kriauklių, elektros lizduose, po spintelėmis, sienų plyšiuose, ventiliacijos angose. Tarakonai gali ėsti maisto likučius, ant stalo paliktus vaisius, daržoves, net pelėsius, negyvus gentainius ir išmatas – jie puikiai prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų.

Kuo barstyti takelius žiemą, kad nebūtų slidu?

Nors permainingi žiemos orai šiais metais per daug nepuošia aplinkos balto ir puraus sniego sluoksniu, tačiau keliai ir pėsčiųjų takeliai dėl oro temperatūros svyravimų ir kritulių kiekio yra gan slidūs. Jeigu kiemą ir jame esančius takelius padengė ledo sluoksnis, pateikiame keletą būdų, kaip galima nuo jo išsivaduoti.

Sniego kasimas: kaip išsirinkti tinkamą įrankį

Kai už lango pagaliau tikra žiema, malonu pasigrožėti balta spalva padengtu žiemišku peizažu. Tačiau iškritęs puraus sniego sluoksnis asocijuojasi ne tik su sniego gniūžtėmis ir rogėmis, bet ir su sniego kasimu, kuriuo tenka užsiimti, kai reikia važiuoti į darbą ar kur kitur. Pateikiame kelis patarimus, į ką atsižvelgti renkantis sniego kastuvą.

Ką uodai veikia žiemą, arba įdomiausi faktai apie kenkėjus

Anot kenkėjų kontrolės specialistų UAB „Dezinfa“ atstovų, kova su nepageidaujamais įnamiais pažįstama dažnam, tačiau vargu ar kiekvienas iš tiesų žino, su kokiais gyviais susiduria. Štai keletas įdomesnių faktų apie dažniausiai pasitaikančius kenkėjus mūsų namuose.

Kaip persodinti eglutę šventėms pasibaigus?

Šventinis maratonas įsibėgėjo, o tai reiškia, kad greitai reikės susimąstyti, kur dėti kalėdinę eglutę. Tie, kurie pasirinko vazoninę eglutę, turi galimybe ją persodinti savo kieme ar kitame plote ir džiaugtis jos grožiu ištisus metus. Pateikiame kelis patarimus, kaip tinkamai persodinti šį kalėdinį medelį.

Specialistų patarimai, kaip tinkamai paruošti kalėdinę eglutę šventiniam laikotarpiui

Kambaryje pastatyta kalėdinė eglutė puošia namus viso šventinio laikotarpio metu. Paprastai ji namuose stovi apie tris savaites, tad rinkdamiesi ir puošdami šį kalėdinį medelį norime, kad jis gražiai atrodytų kuo ilgiau. To pasiekti galima tinkamai eglutę prižiūrint bei puošiant.

Kaip išsirinkti eglutę, kurią vėliau galima būtų persodinti? (1)

Gyva kalėdinė eglutė – žalias ir kvapnus Kalėdų simbolis, kuris puošia namus ir kuria juose šventišką nuotaiką. Renkantis gyvą kalėdinį medelį, galimas dvejopas pasirinkimas: kirstinė arba vazoninė eglė. Pateikiame kelis ekspertų patarimus, tiems, kurie nusprendė įsigyti vazoninę eglutę ir ketina ją persodinti.

Ekspertų patarimai, kaip prižiūrėti kalėdinę eglutę

Šventėms po truputi artėjant, pradedame galvoti apie kalėdines dovanas, papuošimus ir žinoma kalėdinė eglutę. Eglutė – neatsiejama šventinio laikotarpio dalis. Įsigijus šią žalią namų puošmeną, norime, kad ji sveika ir graži išliktų kuo ilgiau. Paklausėme ekspertų, kaip prižiūrėti kalėdinę eglutę, kad ši džiugintų visą šventinį sezoną.

Nelaukti įnamiai – kandys: kaip jų atsikratyti (5)

Koks pyktis suima, kai iš spintos ištraukus seniai nešiotą megztinį, pastebime, kad jis skylėtas. Arba koks nemalonus jausmas apima iš spintelės paėmus indelį su kruopomis ir staiga jame pastebėjus lervas. Abu šie neigiami jausmai yra susiję su viena problema – kandimis. Kandys – itin nelaukiami namų parazitai. Pristatome kelis patarimus, kaip jomis atsikratyti.

Kaip prižiūrėti medinį karšto vandens kubilą?

Karšto vandens kubilai – pramoga, kuria galima džiaugtis visais metų laikais. O atvėsus orams, ypatingai žiemą, kai oras neviršija -15 ºC, maudynės karštame kubilo vandenyje yra ne tik itin malonu, bet ir sveika. Mediniuose kubiluose ypač gera maudytis, dėl medienos skleidžiamo natūralumo ir jaukumo, tačiau tokie kubilai reikalauja papildomos priežiūros.