Rūpinamės kūdra prieš žiemą: ką reikia žinoti apie augalus

 (2)
Natūraliai Lietuvoje augančių vandens augalų pasirinkimas yra ypač didelis, tačiau tvenkiniuose rastumėme ir įdomesnių bei retesnių augalų iš svetur. Daugelis augalų, ypač šiltėjant mūsų klimatui, natūraliai lieka žiemoti tvenkiniuose, kitiems, tuo tarpu, reikia šiek tiek padėti. Aiškinomės, kaip reikėtų elgtis, norint tvenkinio augalus tinkamai paruošti žiemai.
Rūpinamės kūdra prieš žiemą: ką reikia žinoti apie augalus
© Shutterstock nuotr.

Vieni vandens augalai auginami tiesiai grunte, kiti – krepšiuose. Svarbiausia užduotis yra pasirūpinti, kad augalams nepakenktų įšalas. „Augalus žiemojančius krepšiuose būtina nuleisti į pačią tvenkinio gilumą, giliau nei 1,5 m, kur žiemą vanduo nesušąla, o pavasariui atėjus grąžinti atgal. Būna taip, kad nepakanka gylio, arba tiesiog retesni augalai, pavyzdžiui kai kurių rūšių lelijos, negali žiemoti tokiame tvenkinyje, todėl jas tenka iškelti iš vandens nepažeidžiant šaknų ir patalpinus į indą su vandeniu iki kraštų laikyti vėsioje patalpoje. Tai padarysite, jeigu jas pasodinote į specialius indus-krepšius“, - pataria įmonės „Florinta“ kraštovaizdžio architektė Vilma Pečiulytė.

Perkant vandens augalus būtina atidžiai įsisavinti pateikiamą informaciją. Svarbiausias rodiklis – sodinimo gylis. „Jei sodinote natūraliame tvenkinyje ir laikėtės nurodyto sodinimo gylio, toks augalas žiemos be jokių problemų. Renkantis augalus dirbtiniams tvenkiniams, jų sodinimo gylis irgi yra nurodytas. Pavyzdžiui, lelijos turi žiemoti tokiame gylyje, kuriame nesiekia pašalas. Jeigu jūsų baseinėlis gilus, lelija pasodinta tinkamame gylyje gali jame žiemoti. Jei seklesnis, leliją ištraukiame, dedame į kibirą ir nešame į rūsį, tiesa, šiuolaikiniuose namuose dažnai rūsio nėra. Tai gali būti problema, kadangi rūsys – tinkama vieta augalo ramybei. Svarbu, kad jis nešaltų, nes lelijos labai bijo minusinės temperatūros, jų gumbai iškart ištyžta, jei tik truputį pašąla. Patalpoje neturėtų būti šalta, tačiau turi būti pakankamai žema temperatūra, mažiau dešimties laipsnių“, - pataria Edita Jokimčienė, įmonės „Žalia svaja“ vadovė.

Su kitais dekoratyviniais augalais, kuriems neužtenka vandens telkinio gylio, pašnekovė pataria pasielgti paprastai - su vazonėliais įkasti juos į daržą ar į gėlyną, kad jie žiemotų žemėje.

Tačiau telkiniuose veši ne tik įsišakniję, tačiau ir plūduriuojantys augalai, kurie tiesiog plaukioja vandens paviršiuje. Vienu žinomiausių šios augalų grupės pavyzdžiu galėtų būti dekoratyvinis plūduriuojantysis agaras, dar vadinamas vandens riešutu (Trapa natans). „Šis augalas žiemoja gilesniuose vandens sluoksniuose. Tačiau dažnai norima tų augalų, kurie plaukioja paviršiuje ir gerai valo vandenį, pavyzdžiui, vandens hiacintas (Eichornia crassipes) ar salotinė pistija (Pistia stratiotes). Tokie augalai į tvenkinius leidžiami todėl, kad su savo šaknelėm labai gerai išvalo vandenį, taip pat yra gražūs. Jie labai bijo šalčių ir yra tarsi vasarinės gėlės - perkamos vienam sezonui.“, - teigia E. Jokimčienė.

Plaukiojantysis agaras
Plaukiojantysis agaras
© Shutterstock nuotr.

Valymas. Pasak V. Pečiulytės, ruduo pats tinkamiausias metas tvenkinio ar kūdros priežiūrai laukiant pavasario. „Labai svarbu saugoti vandens telkinį nuo medžių lapų ir sunykusių vandens augalų, todėl rudenį nupjaunami nudžiūvę ir nužydėję augalai. Plačiai išsikeroję – atitveriami arba apkerpami. Jeigu yra prikritusių lapų – jie ištraukiami arba išgrėbiami. Galima palikti nendrių ir švendrių lapus bei dekoratyvinių žolių lapus, paspaudus šaltukui ir apsitraukus šerkšnu sukuriama užburianti aplinka“, - teigia kraštovaizdžio architektė.

Ji primena, kad prikritę lapai ar nudžiūvę augalai pūva, susidaro daug nešvarumų, atsiranda blogas vandens kvapas, vandenyje kaupiasi dumbliai. „Taip pat reikia nepamiršti, kad laikui bėgant vanduo uždumblėja, augalai perauga ir pasensta, todėl kartas nuo karto reikia vandenį nuleisti, susikaupusį dumblą išvalyti, augalus atnaujinti ar pakeisti naujais“, - pataria V. Pečiulytė.

Prie tvenkinių dumblėjimo labai prisideda jame gyvenančios žuvys, tačiau šis procesas daugiau vyksta šiltuoju metų laiku. Žiemą tvenkiniuose auginamų žuvų maitinasi labai saikingai arba visai nesimaitina. „Tvenkinių žuvys nedaro jokios įtakos, nes žiemos periodu žuvų aktyvumas yra minimalus. Be to jei jos buvo šiltuoju periodu tinkamai prižiūrimos, maitinamos, žuvys nekenks augalams“, - teigia V. Pečiulytė.

Daugiau apie tvenkinio žuvų priežiūrą skaitykite čia:

Rūpinamės kūdra prieš žiemą: ką reikia žinoti apie žuvis

Pavasaris. Kitur žiemojusius augalus atgal į tvenkinį „leisti“ galima pradėti jau tada, kai nebėra rizikos, kad vandens telkinys užsitrauks ledu. „Kai nuo mūsų baseinėlio nutirpsta ledas ir nėra požymių, kad jis vėl užšals, lepesnes lelijas jau galima ištraukti iš rūsio ir aptvarkyti. Naktimis tokiu metu būna apie -2 – 0o C, bet jau ledas nebedengia baseinėlio. Tiesa, dažnai šie darbai sutampa su pavasarinio tvarkymosi laiku – žmonės augalus palaiko ilgėliau ir ištraukę pirma sutvarko mažąjį dekoratyvinį baseinėlį, tada suleidžia vandens augalus“, - pastebi E. Jokimčienė.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Priemonės, kurios padės apsiginti nuo uodų

Atėjus vasarai, vis daugiau laiko stengiamės praleisti gryname ore. Tačiau pasibuvimą miške, prie ežero ar net nuosavame sode gali sugadinti įkyrieji uodai. Kad netektų nuo uodų slėptis namų viduje, yra keletas priemonių, kurios gali padėti juos atbaidyti.

Vejos laistymo ir priežiūros ypatumai per karščius

Kad vasarą galima būtų džiaugtis sveika ir žalia vejos žole, reikia rimtai pasidarbuoti. Karštuoju metų laiku vejos priežiūra sudeda iš trijų svarbių dalių: pjovimo, laistymo bei tręšimo. Šiame tekste plačiau apžvelgsime jas visas.

Terasa: medžiagų pasirinkimo įvairovė

Šylant orams itin smagu džiaugtis terasos, įrengtos šalia individualaus namo ar sodybos, teikiamais malonumais. Tokios konstrukcijos įsirengimas nėra itin sudėtingas procesas, tačiau labai svarbu nesuklysti renkantis medžiagas. Jeigu ieškote medžiagų naujai terasai, reikia įvertinti kiekvienos iš jų pliusus bei minusus.

Užbėkime problemai už akių: kaip panaikinti samanas vejoje?

Nors kai kurie kraštovaizdžio dizaineriai teigia, kad minkšta samanų paklodė nuosavam kiemui gali priduoti vizualinio šarmo, bet iš tiesų šis minkštas žemės paklotas yra ženklas, kad augavietės sąlygos yra nepalankios vejos žolei augti. Tad kaip užkirsti kelią samanų atsiradimui?

Kodėl tarakonai išlenda naktį? (1)

Tarakonai – kenkėjai, dažniausiai pastebimi po vidurnakčio. Pasak, kenkėjų kontrolės ekspertų, dauguma rūšių tarakonų dieną neaktyvūs, o naktį, paprastai praėjus keturioms valandoms po sutemimo, ima ieškoti maisto. Ūsuotieji slepiasi šalia radiatorių, kriauklių, elektros lizduose, po spintelėmis, sienų plyšiuose, ventiliacijos angose. Tarakonai gali ėsti maisto likučius, ant stalo paliktus vaisius, daržoves, net pelėsius, negyvus gentainius ir išmatas – jie puikiai prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų.

Kuo barstyti takelius žiemą, kad nebūtų slidu?

Nors permainingi žiemos orai šiais metais per daug nepuošia aplinkos balto ir puraus sniego sluoksniu, tačiau keliai ir pėsčiųjų takeliai dėl oro temperatūros svyravimų ir kritulių kiekio yra gan slidūs. Jeigu kiemą ir jame esančius takelius padengė ledo sluoksnis, pateikiame keletą būdų, kaip galima nuo jo išsivaduoti.

Sniego kasimas: kaip išsirinkti tinkamą įrankį

Kai už lango pagaliau tikra žiema, malonu pasigrožėti balta spalva padengtu žiemišku peizažu. Tačiau iškritęs puraus sniego sluoksnis asocijuojasi ne tik su sniego gniūžtėmis ir rogėmis, bet ir su sniego kasimu, kuriuo tenka užsiimti, kai reikia važiuoti į darbą ar kur kitur. Pateikiame kelis patarimus, į ką atsižvelgti renkantis sniego kastuvą.

Ką uodai veikia žiemą, arba įdomiausi faktai apie kenkėjus

Anot kenkėjų kontrolės specialistų UAB „Dezinfa“ atstovų, kova su nepageidaujamais įnamiais pažįstama dažnam, tačiau vargu ar kiekvienas iš tiesų žino, su kokiais gyviais susiduria. Štai keletas įdomesnių faktų apie dažniausiai pasitaikančius kenkėjus mūsų namuose.

Kaip persodinti eglutę šventėms pasibaigus?

Šventinis maratonas įsibėgėjo, o tai reiškia, kad greitai reikės susimąstyti, kur dėti kalėdinę eglutę. Tie, kurie pasirinko vazoninę eglutę, turi galimybe ją persodinti savo kieme ar kitame plote ir džiaugtis jos grožiu ištisus metus. Pateikiame kelis patarimus, kaip tinkamai persodinti šį kalėdinį medelį.

Specialistų patarimai, kaip tinkamai paruošti kalėdinę eglutę šventiniam laikotarpiui

Kambaryje pastatyta kalėdinė eglutė puošia namus viso šventinio laikotarpio metu. Paprastai ji namuose stovi apie tris savaites, tad rinkdamiesi ir puošdami šį kalėdinį medelį norime, kad jis gražiai atrodytų kuo ilgiau. To pasiekti galima tinkamai eglutę prižiūrint bei puošiant.