Rąstinė ar karkasinė pirtis – ką rinktis?

 (10)
Laikiną pirtelę šiais laikais galima pasigaminti net ir iš savadarbės palapinės, ar tiesiog įsirengti bute. Tačiau jei turite lėšų ir žemės plotą greičiausiai susigundysite įrengti tradicinį atskirą pirties pastatą. Šioje vietoje turite du pasirinkimus - rąstinė ir karkasinė pirtis. Pirties malonumais bene lygiavertiškai galima mėgautis bet kuriame iš šių statinių, tačiau visgi pirma reikėtų išsiaiškinti, kokie gi yra praktiniai šių pirčių tipų skirtumai.
© Shutterstock nuotr.

Rąstinė pirtis

Rąstinės pirties pusėje stovi ekologija ir tradicijos, tokia pirtis apskritai laikoma natūraliu pasirinkimu. Šio tipo pirties nereikia papildomai apšiltinti, o rąstai yra patikima bei ilgaamžė statybinė medžiaga - jei jais tinkamai pasirūpinsite, pastatas stovės ir tarnaus ilgai.

Rąstines pirtis, kaip ir kiekvieną rastinį pastatą, galima statyti iš natūralių, tekintų ir frezuotų rąstų, kiek rečiau ryžtamasi statyti iš klijuotos medienos rąstų. Iš rąstų suręsta pirtis atrodo autentiškai, sukuria ypatingą atmosferą, be to, nebūtina jos apkalti dailylentėmis iš vidaus (nors daug kas vis viena atlieka šį darbą). Vis dėlto toks sprendimas turi ir trūkumų, lyginant su egzistuojančiomis alternatyvomis. Visų pirma – statinio kokybę itin lemia patys rąstai ir jų išdžiovinimo kokybė. Visų antra, rąstinių konstrukcijų sėdimas, o jei dar ir patys rąstai ne itin nekokybiški, mediena gali smarkiai kreiptis ir trūkinėti. Patikima įmonė juos jums parduos daugiau mažiau tinkamai išdžiūvusius (apie 20 % drėgmės), tačiau sėdimo vis viena neišvengsite.

Kitas trūkumas – kaina. Už autentiką reikia mokėti, o taip pat ir sugebėti ją sukurti. Statymas iš rąstų yra sudėtingesnis darbas, todėl praktiškai visi namų savininkai tai palieka profesionalams, o čia daug nepataupysite.

Karkasinė pirtis

Karkasinė pirtis tarp autentikos mėgėjų dažniau laikoma planu B. Tam galbūt ir yra priežasčių: kai kuriems, itin vertinantiems ekologiją, nepatinka, kad pati konstrukcija statoma naudojant šilumos izoliacines medžiagas (nors jos su pirties oru tiesiogiai nekontaktuoja), kiti teigia, kad senoliai sienų vata nešiltindavo. Tačiau kodėl XXI amžiuje reikia elgtis kaip XIX?

Lyginant su karkasine pirtimi, neva „nesolidi“ karkasinė pirtis turi pluoštą savų privalumų.

Visų pirma, karkasinė pirties karkasas yra gaminamas iš medienos tašų, kurių ir pasirinkimas didesnis, ir kokybę galima lengviau užtikrinti. Dėl šios priežasties karkasinė pirties konstrukcija deformacijai jautri kur kas mažiau.

Karkasinės pirties įrengimas kainuoja mažiau ir tai gali būti vienas pagrindinių privalumų nusprendusiems rinktis būtent šį pirties tipą. Joms naudojamos ir lengvesnės medžiagos, todėl mažiau apkrovų tenka pamatui, o tai dar labiau sumažina išlaidas. Rąstų sujungimas ir montavimas yra sudėtingesnis darbas, o karkaso konstravimas, nors tai taip pat darbas, kuris nėra skirtas visiškam naujokui, gali būti atliktas ir mažiau patyrusio statytojo. Be to, statant karkasinę pirtį nereikia kilnoti sunkių rąstų.

Taip pat karkasinės konstrukcijos leidžia daugiau laisvės rinktis pastato formą. Tiesa, reikėtų pastebėti, kad pirtys paprastai būna gana tradiciškų formų pastatai. Tačiau statant pirtį kaip priestatą prie namo, karkasinė pirtis bus kur kas logiškesnis pasirinkimas.

Dar vienas jos privalumas, patiksiantis patiems nekantriausiems - karkasinė pirtis greičiau įšyla.

Statybos skirtumai

Rąstinė pirtis statoma taip pat kaip ir kiti rąstiniai pastatai – iš paruoštų rąstų, juos jungiant vieną su kitu. Išorinės apdailos tokiam statiniui nereikia – absoliuti dauguma žmonių mėgsta matyti ir parodyti, kad pirtis pagaminta iš rąstų, be to, nėra prasmės slėpti jų po papildomu sluoksniu – juk jei reikia tiesiog konstrukcijos pirčiai, yra ir pigesnių sprendimų. Rąstine pirtimi reikia reguliariai pasirūpinti, impregnuoti rąstus, kad jie nepūtų. Kaip minėta, galima ir neįrengti apdailos viduje, tačiau dėl patogumo dažniau pasirenkamas atvirkštinis variantas.

Karkasinės pirties statyba panaši į karkasinio gyvenamojo namo statybą. Visų pirma surenčiamas karkasas, o sienos užpildomos pasirinkta šilumos izoliacija. Dažniausiai naudojamos tradicinės mineralinė arba akmens vata. Tuomet įrengiama garo izoliacija ir šį “sumuštinį” užbaigia plokštės. Statant tokią pirtį būtina apdaila tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Iš išorės galima įvairi apdaila, kuri iš esmės gali būti lygiai tokia pati kaip ir įprastiniam gyvenamajam namui.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Terasa: medžiagų pasirinkimo įvairovė

Šylant orams itin smagu džiaugtis terasos, įrengtos šalia individualaus namo ar sodybos, teikiamais malonumais. Tokios konstrukcijos įsirengimas nėra itin sudėtingas procesas, tačiau labai svarbu nesuklysti renkantis medžiagas. Jeigu ieškote medžiagų naujai terasai, reikia įvertinti kiekvienos iš jų pliusus bei minusus.

Užbėkime problemai už akių: kaip panaikinti samanas vejoje?

Nors kai kurie kraštovaizdžio dizaineriai teigia, kad minkšta samanų paklodė nuosavam kiemui gali priduoti vizualinio šarmo, bet iš tiesų šis minkštas žemės paklotas yra ženklas, kad augavietės sąlygos yra nepalankios vejos žolei augti. Tad kaip užkirsti kelią samanų atsiradimui?

Kodėl tarakonai išlenda naktį? (1)

Tarakonai – kenkėjai, dažniausiai pastebimi po vidurnakčio. Pasak, kenkėjų kontrolės ekspertų, dauguma rūšių tarakonų dieną neaktyvūs, o naktį, paprastai praėjus keturioms valandoms po sutemimo, ima ieškoti maisto. Ūsuotieji slepiasi šalia radiatorių, kriauklių, elektros lizduose, po spintelėmis, sienų plyšiuose, ventiliacijos angose. Tarakonai gali ėsti maisto likučius, ant stalo paliktus vaisius, daržoves, net pelėsius, negyvus gentainius ir išmatas – jie puikiai prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų.

Kuo barstyti takelius žiemą, kad nebūtų slidu?

Nors permainingi žiemos orai šiais metais per daug nepuošia aplinkos balto ir puraus sniego sluoksniu, tačiau keliai ir pėsčiųjų takeliai dėl oro temperatūros svyravimų ir kritulių kiekio yra gan slidūs. Jeigu kiemą ir jame esančius takelius padengė ledo sluoksnis, pateikiame keletą būdų, kaip galima nuo jo išsivaduoti.

Sniego kasimas: kaip išsirinkti tinkamą įrankį

Kai už lango pagaliau tikra žiema, malonu pasigrožėti balta spalva padengtu žiemišku peizažu. Tačiau iškritęs puraus sniego sluoksnis asocijuojasi ne tik su sniego gniūžtėmis ir rogėmis, bet ir su sniego kasimu, kuriuo tenka užsiimti, kai reikia važiuoti į darbą ar kur kitur. Pateikiame kelis patarimus, į ką atsižvelgti renkantis sniego kastuvą.

Ką uodai veikia žiemą, arba įdomiausi faktai apie kenkėjus

Anot kenkėjų kontrolės specialistų UAB „Dezinfa“ atstovų, kova su nepageidaujamais įnamiais pažįstama dažnam, tačiau vargu ar kiekvienas iš tiesų žino, su kokiais gyviais susiduria. Štai keletas įdomesnių faktų apie dažniausiai pasitaikančius kenkėjus mūsų namuose.

Kaip persodinti eglutę šventėms pasibaigus?

Šventinis maratonas įsibėgėjo, o tai reiškia, kad greitai reikės susimąstyti, kur dėti kalėdinę eglutę. Tie, kurie pasirinko vazoninę eglutę, turi galimybe ją persodinti savo kieme ar kitame plote ir džiaugtis jos grožiu ištisus metus. Pateikiame kelis patarimus, kaip tinkamai persodinti šį kalėdinį medelį.

Specialistų patarimai, kaip tinkamai paruošti kalėdinę eglutę šventiniam laikotarpiui

Kambaryje pastatyta kalėdinė eglutė puošia namus viso šventinio laikotarpio metu. Paprastai ji namuose stovi apie tris savaites, tad rinkdamiesi ir puošdami šį kalėdinį medelį norime, kad jis gražiai atrodytų kuo ilgiau. To pasiekti galima tinkamai eglutę prižiūrint bei puošiant.

Kaip išsirinkti eglutę, kurią vėliau galima būtų persodinti? (1)

Gyva kalėdinė eglutė – žalias ir kvapnus Kalėdų simbolis, kuris puošia namus ir kuria juose šventišką nuotaiką. Renkantis gyvą kalėdinį medelį, galimas dvejopas pasirinkimas: kirstinė arba vazoninė eglė. Pateikiame kelis ekspertų patarimus, tiems, kurie nusprendė įsigyti vazoninę eglutę ir ketina ją persodinti.

Ekspertų patarimai, kaip prižiūrėti kalėdinę eglutę

Šventėms po truputi artėjant, pradedame galvoti apie kalėdines dovanas, papuošimus ir žinoma kalėdinė eglutę. Eglutė – neatsiejama šventinio laikotarpio dalis. Įsigijus šią žalią namų puošmeną, norime, kad ji sveika ir graži išliktų kuo ilgiau. Paklausėme ekspertų, kaip prižiūrėti kalėdinę eglutę, kad ši džiugintų visą šventinį sezoną.