Puola keršakandės – ko imtis?

 (1)
Ruduojantys ir dėmėti kaštonų lapai niekada nėra įprastas vaizdas, ypač vasarą. Tačiau jeigu tokius požymius pastebėjote ant savo augalo, gali būti, kad pasidarbavo dar pakankamai neseniai mūsų kraštuose atsiradęs kenkėjas – keršosios kandelės. Ko tokiu atveju imtis?
Puola keršakandės – ko imtis?
© Shutterstock nuotr.

Kaštoninės keršosios kandelės (Cameraria ohridella) yra nedidelių drugių rūšis, kuri kaip ir kaštonai yra būdingesni Balkanų pusiasaliui ir kuri, taip pat kaip ir kaštonai, atkeliavo pas mus iš svetur. Šie vabzdžiai, kaip nurodo pavadinimas, parazituoja kaštonų lapuose. Pastebima, kad keršakandžių aktyvumas kinta priklausomai nuo orų. Šaltesni orai mažina jų kiekį ir, pavyzdžiui, dėl vėsoko šių metų pavasario, spėjama, pažeidimų ant kaštonų bus mažiau. Per sezoną gali išsivystyti kelios kandelių populiacijos.

Žalą kaštono lapams daro keršakandžių vikšrai. Patekę ant lapo, jie graužia jo audinius ir išgraužia dėmines ertmes – minas. Jos būna gelsvos ir balsvos, o vėliau – paruduoja. Tame pačiame lape baigęs vystytis vikšras suformuoja lėliukės kamerą, kur virsta lėliuke. Vienaip ar kitaip, kaštonams šie procesai tikrai ne į naudą: tiek minos, tiek lėliukių kameros mažina audinio kiekį, lapai pradeda džiūti, tampa sausi, paruduoja ir nukrenta anksčiau nei turėtų.

Kaip atpažinti, kad kaštonai kenčia būtent nuo keršakandžių? Lietuvos Arboristikos centro vadovas Sigitas Algis Davenis teigia, kad keršakandžių minos yra akivaizdžiai matomos, todėl jas nesunkiai atpažins ir ne specialistas. „Keršakandes galima atpažinti iš to, jog lapo viduje atsiranda parudavimai. Jų būna pakankamai daug, galima netgi iš vidaus praplėšus pūslelę matyti mikroskopines lervutes. Tačiau taip pat reikia prisiminti, kad kaštonams kenkia grybelis, kurio požymiai yra panašūs, bet labiau pažeidžia labiau lapo pakraštį, kai kandelės daugiau yra linkusios įsikurti lapo viduje“

Šį skirtumą galite pamatyti Lietuvos arboristikos centro nuotraukoje

Guignardia aesculi - grybelis, Cameraria ohridella - keršakandės

Naikinimo būdai.

Feromoninės gaudyklės. Tai biologinis, aplinkai nekenkiantis metodas. Specialūs feromonai pritraukia į gaudykles keršakandžių patinėlius, kur jie ir žūva. Tokios gaudyklės tvirtinamos ant kamieno arba lajoje. S.A. Davenis teigia, kad jomis galima sumažinti keršųjų kandelių skaičių, tačiau išnaikinti jų greičiausiai nepavyks. „Kryptingai naudojant ir medžio lajai apskaičiavus tam tikrą gaudyklių kiekį, jos santykinai palengvina medžio likimą. Pilnai jų neišnaikina, neišgaudo, tačiau pažeidimų kiekis būna mažesnis“.

Cheminės priemonės. Rinkoje taip pat galima rasti įvairių cheminių preparatų – purškiamų arba injekcinių insekticidų. Jie pasižymi efektyvumu naikinant keršakandes, tačiau taip pat neigiamai paveikia patį medį ir jo aplinką, nuo jų žūsta ir kiti vabzdžiai.

Nukritusių lapų surinkimas. Tai dar vienas iš būdų, padedantis šiek tiek sumažinti jų populiaciją. Tokiu būdu tikimasi surinkti ir sunaikinti žiemojimui pasiruošusias keršakandes. Tiesa, teigia specialistas, tai lazda su dviem galais. „Mes sunaikiname kandeles, tačiau kartu naikiname ir lapus ir taip trikdome natūralų lapų puvimą, o jiems pūnant, natūraliai atsistato dirvožemis. Kitaip tariant, mes pašaliname natūralų dalyką. Taip medis gali negauti medžiagų ir pradeda skursti, mažinamas jo imunitetas“, - pasakoja specialistas.

Pašnekovo teigimu, pats geriausias metodas būtų natūralūs kandeles naikinantys entomofagai – taip vadinami vabzdžiai, naikinantys kitus kenkėjus. Jis pastebi, kad natūralioje kandelių ir kaštonų aplinkoje, Balkanų pusiassalyje, kaštonai taip pat būna pažeisti, tačiau tai nėra masiniai pažeidimai.

Laikoma, kad pats optimaliausias kelias yra stiprinti medžių imuninį atsparumą. „Net ir lietuviškuose kaštonuose yra vidinis atsparumas, pavyzdžiui, iš dešimties kaštonų devyni yra stipriai pažeidžiami, o vienas žiūrėk, nepažeistas ar mažiau pažeistas. Ir kai imunitetas silpnas, bet kokia kolonizuojanti rūšis gali juos paveikti. Miesto medžai ypač dažnai yra ligoti nuo abiotinių ir biotinių veiksnių, tačiau jie yra tarsi aplinkos, užterštumo indikatorius. Ir dabar turime kaštonų, kurie auga beveik miške ir jų kenkėjai nepuola. Problema yra ne kandelės, jos tik indikatorius, parodantis, kad medis yra silpnas“, - teigia S.A. Davenis.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Kepsninė: kaip pasirinkti ir prižiūrėti? (1)

Mėsos bei daržovių kepimas lauke – vienas iš vasaros malonumų, be kurio būtų sunku įsivaizduoti ilgus ir nuotaikingus pasisėdėjimus gryname ore. Tad prasidėjus maisto gaminimo ant iešmų ir grotelių sezonui, siūlome geriau susipažinti su kepsninėmis, jų pasirinkimo bei priežiūros ypatumais.

Kaip sumažinti erkių atsiradimo riziką nuosavame sklype? (16)

Erkės – itin nemalonūs gyviai, kurie minta krauju. Klaidinga būtų manyti, kad jos savo aukų tyko vien tik miškuose, iš tiesų susidurti su šiomis kraugerėmis galima ir parke, ir nuosavame sklype. Tad ko imtis, kad apsaugoti savo sklypą nuo erkių?

Pavojingas vasaros elementas – įkyriosios musės

Dar pavasarį, tik pradėjus kilti oro temperatūrai, vis dažniau pasigirsta musių zyzimas. Vasarą musės tampa ypač įkyrios. Gausiais būriais zujantys vabzdžiai gali sugadinti ne tik nuotaiką, bet ir sveikatą. Kenkėjų kontrolės ekspertai UAB „Dezinfa“ perspėja: žmonės dažniausiai net nesusimąsto, kad regimai nekaltos musės gali pernešti daugybę ligų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, musės gali tapti tokių pavojingų ligų kaip salmoneliozė, dizinterija, gastroeneteritas, odos ir akių infekcijų kaltininkės.

Kada paukščiai tampa kenkėjais? (3)

Pasak ekspertų, dažni atvejai, kai paukščiai dėl pernešamų ligų, teršiamos aplinkos yra laikomi kenkėjais. Žalą patiria ne tik daugiabučių gyventojai, bet ir ūkininkai, maisto pramonės įmonės, naujų namų savininkai, bažnyčios, biurai ir kt.

Kiemo grindinys iš trinkelių: kaip pasirinkti ir prižiūrėti?

Trinkelės yra tvirta ir išvaizdi kiemo grindinio danga, pasižyminti rūšių įvairove. Galima rinktis iš betoninių, klinkerio, natūralaus akmens ir medinių trinkelių. Nusprendusiems kiemą kloti trinkelėmis, pristatome jų rūšių savybes bei tokios dangos priežiūros ypatumus.

4 dažniausiai pasitaikančios pirties įrengimo klaidos (8)

Tradicinė pirtis įrengta prie nuosavo namo ar sodo namelio – pramoga ir malonumas, kuriuo galima džiaugtis ne tik šiltais vasaros mėnesiai, bet ir paspaudus šaltukui. Pirtis yra ypatingas statinys, nes joje sąveikauja drėgmė, oras bei karštis, tad tokio statinio įrengimas nėra itin paprastas uždavinys. Tam, kad statydami pirtį išvengtumėte nesklandumų, siūlome pasimokyti iš dažnai pasitaikančių pirties įrengimo klaidų.

Lauko židinio priežiūros ypatumai (1)

Nuosavame kieme įrengtas lauko židinys yra funkcionalus, estetiškas ir teigiamas emocijas teikiantis mažosios architektūros statinys. Tam, kad be didesnių nesklandumų galėtumėte džiaugtis jo teikiamais malonumais, reikia tinkamai jį prižiūrėti. Pateikiami kelis patarimus, kaip tai padaryti.

Lauko židinys: ką reikia žinoti apie šį šilumą ir jaukumą teikiantį statinį? (3)

Lauko židinys paprastai asocijuojasi su šiluma, skaniu keptu maistu ir jaukiais vasaros arba ankstyvo rudens vakarais praleistas gryname ore su šeima bei draugais. Norintiems įsirengti šį maloniai nuteikiantį statinį savo individualaus namo ar sodybos rekreacinėje zonoje, pateikiame kelis praktiškus patarimus, kaip tai padaryti tinkamai.

Piktžolės: kaip jas naikinti saugiai? (2)

Piktžolės – gerai prigyjančios, lakios ir nereiklios, tad jų atsiradimo darže ar vejoje išvengti praktiškai neįmanoma. Šios nelaukiamos kiemo bei sodo parazitės ne tik atrodo neestetiškai, bet ir eikvodamos mineralines medžiagas, stelbia šalia augančius augalus. Pristatome kelis neagresyvius naikinimo būdus, kurie padės atsikratyti piktžolėmis.

Malkinė: kurioje sklypo vietoje ją statyti? (3)

Tinkamam malkų laikymui, kuris garantuotų jų kokybės išlaikymą bei teikiamą naudą, apgalvotai parinkta vieta individualaus namo ar sodybos kieme yra be galo svarbi. Malkinė ir jos vieta turi įtakos jūsų patogumui bei kiemo išvaizdai. Tad ruošiantis statyti šią konstrukciją, visų pirma turite nuspręsti kur ją statysite.

Kokią pirtį statyti geriau: rąstinę ar karkasinę? (6)

Pirtis – nuo seno yra neatsiejama lietuvių gyvenimo dalis. Ši vieta asocijuojasi ne tik su švara bei sveikata, bet ir su patogumu, atsipalaidavimu, poilsiu. Statant pirtį daug dėmesio yra skiriama jos teisingam išplanavimui, įrengimui, skoningai atrodančiam interjerui, komfortiškumui. Šiandien galima rinktis iš įvairiausių pirčių rūšių, šioje publikacijoje aptarsime dvi iš jų: rąstinę bei karkasinę pirtį.

Praktiški patarimai, kaip kovoti su uodais (2)

Sušilus orams, vis daugiau laiko yra praleidžiama gryname ore. Ilgi pasivaikščiojimai ir pasisėdėjimai po atviru dangumi dažnai užsitęsia iki vėlyvo vakaro, tačiau tokį pasibuvimą gali lengvai sugadinti įkyrieji kraujasiurbiai – uodai. Tad kaip su jais kovoti?

Žvyro danga: jos privalumai bei trūkumai (3)

Žvyras, skalda – pigi, paprasta ir estetiškai patraukli medžiaga sodo takeliui ar atskirai jo zonai padengti. Tokia danga yra palyginus nebrangi bei lengvai įrengiama. Kita vertus, dėl akmenėlių smulkumo, jie gali išsinešioti po sodo erdvę. Taigi ši danga turi ir pliusų ir minusų, kviečiame plačiau susipažinti su jais.

Patarimai, kaip išsirinkti lauko baldus

Artėjant vasarai, pradedame galvoti apie laisvalaikio leidimą gryname ore. Balkonas, terasa ar pavėsinė artimiausiu metu taps ilgų pasisėdėjimų vieta, kurioje gera leisti laiką su knyga rankose ar tiesiog šnekučiuojantis su šeima bei draugais. Tam, kad būtų užtikrintas patogus buvimas po atviru dangumi ir kad sukurtumėte jaukią tokių pasibuvimų vietą, svarbu tinkamai išsirinkti lauko baldus. Pateikiame kelis patarimus, kaip tai padaryti.

Metalinė tvora: privalumai bei trūkumai (7)

Tvora – individualaus namo sklypo dalis, atliekanti kelias svarbias funkcijas: estetinę, saugumo bei privatumo. Metalinės tvoros yra ilgaamžės tvoros, pasižyminčios rūšių įvairove. Tad kokie yra šių tvorų pliusai bei minusai?