Puola keršakandės – ko imtis?

 (1)
Ruduojantys ir dėmėti kaštonų lapai niekada nėra įprastas vaizdas, ypač vasarą. Tačiau jeigu tokius požymius pastebėjote ant savo augalo, gali būti, kad pasidarbavo dar pakankamai neseniai mūsų kraštuose atsiradęs kenkėjas – keršosios kandelės. Ko tokiu atveju imtis?
Puola keršakandės – ko imtis?
© Shutterstock nuotr.

Kaštoninės keršosios kandelės (Cameraria ohridella) yra nedidelių drugių rūšis, kuri kaip ir kaštonai yra būdingesni Balkanų pusiasaliui ir kuri, taip pat kaip ir kaštonai, atkeliavo pas mus iš svetur. Šie vabzdžiai, kaip nurodo pavadinimas, parazituoja kaštonų lapuose. Pastebima, kad keršakandžių aktyvumas kinta priklausomai nuo orų. Šaltesni orai mažina jų kiekį ir, pavyzdžiui, dėl vėsoko šių metų pavasario, spėjama, pažeidimų ant kaštonų bus mažiau. Per sezoną gali išsivystyti kelios kandelių populiacijos.

Žalą kaštono lapams daro keršakandžių vikšrai. Patekę ant lapo, jie graužia jo audinius ir išgraužia dėmines ertmes – minas. Jos būna gelsvos ir balsvos, o vėliau – paruduoja. Tame pačiame lape baigęs vystytis vikšras suformuoja lėliukės kamerą, kur virsta lėliuke. Vienaip ar kitaip, kaštonams šie procesai tikrai ne į naudą: tiek minos, tiek lėliukių kameros mažina audinio kiekį, lapai pradeda džiūti, tampa sausi, paruduoja ir nukrenta anksčiau nei turėtų.

Kaip atpažinti, kad kaštonai kenčia būtent nuo keršakandžių? Lietuvos Arboristikos centro vadovas Sigitas Algis Davenis teigia, kad keršakandžių minos yra akivaizdžiai matomos, todėl jas nesunkiai atpažins ir ne specialistas. „Keršakandes galima atpažinti iš to, jog lapo viduje atsiranda parudavimai. Jų būna pakankamai daug, galima netgi iš vidaus praplėšus pūslelę matyti mikroskopines lervutes. Tačiau taip pat reikia prisiminti, kad kaštonams kenkia grybelis, kurio požymiai yra panašūs, bet labiau pažeidžia labiau lapo pakraštį, kai kandelės daugiau yra linkusios įsikurti lapo viduje“

Šį skirtumą galite pamatyti Lietuvos arboristikos centro nuotraukoje

Guignardia aesculi - grybelis, Cameraria ohridella - keršakandės

Naikinimo būdai.

Feromoninės gaudyklės. Tai biologinis, aplinkai nekenkiantis metodas. Specialūs feromonai pritraukia į gaudykles keršakandžių patinėlius, kur jie ir žūva. Tokios gaudyklės tvirtinamos ant kamieno arba lajoje. S.A. Davenis teigia, kad jomis galima sumažinti keršųjų kandelių skaičių, tačiau išnaikinti jų greičiausiai nepavyks. „Kryptingai naudojant ir medžio lajai apskaičiavus tam tikrą gaudyklių kiekį, jos santykinai palengvina medžio likimą. Pilnai jų neišnaikina, neišgaudo, tačiau pažeidimų kiekis būna mažesnis“.

Cheminės priemonės. Rinkoje taip pat galima rasti įvairių cheminių preparatų – purškiamų arba injekcinių insekticidų. Jie pasižymi efektyvumu naikinant keršakandes, tačiau taip pat neigiamai paveikia patį medį ir jo aplinką, nuo jų žūsta ir kiti vabzdžiai.

Nukritusių lapų surinkimas. Tai dar vienas iš būdų, padedantis šiek tiek sumažinti jų populiaciją. Tokiu būdu tikimasi surinkti ir sunaikinti žiemojimui pasiruošusias keršakandes. Tiesa, teigia specialistas, tai lazda su dviem galais. „Mes sunaikiname kandeles, tačiau kartu naikiname ir lapus ir taip trikdome natūralų lapų puvimą, o jiems pūnant, natūraliai atsistato dirvožemis. Kitaip tariant, mes pašaliname natūralų dalyką. Taip medis gali negauti medžiagų ir pradeda skursti, mažinamas jo imunitetas“, - pasakoja specialistas.

Pašnekovo teigimu, pats geriausias metodas būtų natūralūs kandeles naikinantys entomofagai – taip vadinami vabzdžiai, naikinantys kitus kenkėjus. Jis pastebi, kad natūralioje kandelių ir kaštonų aplinkoje, Balkanų pusiassalyje, kaštonai taip pat būna pažeisti, tačiau tai nėra masiniai pažeidimai.

Laikoma, kad pats optimaliausias kelias yra stiprinti medžių imuninį atsparumą. „Net ir lietuviškuose kaštonuose yra vidinis atsparumas, pavyzdžiui, iš dešimties kaštonų devyni yra stipriai pažeidžiami, o vienas žiūrėk, nepažeistas ar mažiau pažeistas. Ir kai imunitetas silpnas, bet kokia kolonizuojanti rūšis gali juos paveikti. Miesto medžai ypač dažnai yra ligoti nuo abiotinių ir biotinių veiksnių, tačiau jie yra tarsi aplinkos, užterštumo indikatorius. Ir dabar turime kaštonų, kurie auga beveik miške ir jų kenkėjai nepuola. Problema yra ne kandelės, jos tik indikatorius, parodantis, kad medis yra silpnas“, - teigia S.A. Davenis.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Kaip išsirinkti tinkamiausią sniego kastuvą? (3)

Kokybiškas sniego kastuvas gali būti naudojamas iki dešimties metų. Jis tikrai palengvina darbą, nes yra lengvai pakeliamas, nenutrina rankų. Kad sniego kastuvas tarnautų kiek įmanoma ilgiau, svarbu pasirinkti jį tinkamo dydžio ir formos, prieš tai įsitikinus, kad jis pagamintas iš kokybiškos medžiagos, pataria specialistai.

Kuo barstyti kiemą ir takus, kad nebūtų slidu? (7)

Šaltuoju metų laiku rūpesčių sukelia ne tik sniegas, bet ir ant važiuojamosios kelio dalies, šaligatvių ir takų susidaręs slidus ir pavojingas ledo sluoksnis. Kaip veiksmingiausiai išsivaduoti nuo ledo, pasakoja specialistai.

Kaip žiemą apsaugoti sodą nuo graužikų? (8)

Pelės, pelėnai ir kiškiai yra tikri medžių priešai. Žiemomis, kai trūksta maisto, jie minta sultinga medžių žieve ir pažeidžia juos taip smarkiai, kad šie gali sunykti. Graužikai ypač didelį pavojų kelia jauniems sodams – žievę gali nugraužti net iki brazdos, neretai apgraužia šaknis. Tad kaip nuo jų apsisaugoti?

Malkų laikymo gudrybės (2)

Linksmai pleškančios malkos namams suteikia nepakartojamo jaukumo, o kas gali būti maloniau nei darganotą rudens vakarą išsikaitinti malkomis pakūrentoje pirtyje. Vienintelė problemėlė – kur laikyti malkas, kad jos išliktų sausos. Juk drėgnos malkos kur kas prasčiau dega, šilumos nuo jų mažiau, o dūmų ir kreozoto daugiau.

Kaip apsaugoti lauko baldus ir paruošti juos kitam sezonui? (1)

Nors darbo įrankių dar gali prireikti, lauko baldus jau tikrai galite atidėti kitam sezonui. Šaltis ir šlapdriba juos veikia neigiamai – prisigėrę drėgmės jie ima šerpetoti, o nuo šalčio gali plėstis, trūkinėti. Žinoma, geriausia lauko baldus įnešti į šaltą, sausą ir gerai vėdinamą patalpą. Jei tokios galimybės nėra, tuomet juos reikėtų laikyti kokioje nors stoginėje arba uždengti polietileno plėvele, palikus plyšių orui įeiti.

5 vietos, kur slepiasi rudeniniai kenkėjai (6)

Įsivyraujantį rudenį žymi ir kalendorius, ir oras už lango. Šaltis, drėgmė gyventojus skatina ne tik šilčiau apsirengti, bet ir pasirūpinti prevencija nuo kenkėjų.

Kaip paruošti veją žiemos miegui?

Kaip teisingai paruošti veją peržiemoti, kad pavasarį turėtume sveiką ir gražią pievutę, paklausėme Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto mokslo darbuotojo Vaclovo Stukonio.

Kompostavimas: kaip atliekas paversti nauda?

Ruduo – metas, kai nuo derliaus apsunkusius sodus bei daržų lysves pradedame ruošti žiemos poilsiui ir būsimam sezonui. Nukarpytos šakos, sausi lapai, vaisių krituoliai, daržo augalų liekanos – tai žaliosios atliekos, kurių atsikratyti galima pačiu ekologiškiausiu ir kartu piniginei palankiausiu būdu – kompostuojant. Visgi tokią išeitį renkasi toli gražu ne visi žaliųjų atliekų turėtojai, pastebi ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“ vykdomoji direktorė Daiva Skrupskelienė.

Netinkamai sodinami želdiniai: kokių veiksmų galime imtis?

Gretimame sklype sulapojusių medžių, krūmų arba ūgtelėjusios gyvatvorės metamas šešėlis ir išsikerojusios šaknys dažnai kelia greta esančio sklypo savininko nepasitenkinimą. Dažnai net nepmėginus susitarti gražiuoju, nuoskauda dėl pažeistų teisėtų interesų liejama skunduose įvairioms institucijoms. Jų gauna ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Kaip statant tvorą nepažeisti kaimynų interesų (4)

„Ar reikia leidimo norint statyti tvorą? Kur kreiptis, kokius dokumentus reikia turėti, kad viskas būtų vykdoma nepažeidžiant teisės aktų?“ – tokių ir panašių klausimų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) sulaukia kasdien.

Kaip karpyti medžius ir krūmus rudenį? (2)

Rudenį, krentant lapams ir jiems nukritus, reikėtų apkarpyti sode augančius vaismedžius ir dekoratyvinius medžius.

Apželdintos tvoros ir gyvatvorės – keli vertingi triukai

Bet kokią tvorą galima puošti augmenija. Taip sukursite nepakartojamą sodo vaizdą, o jei pasistatėte masyvią mūrinę tvorą, patiems bus maloniau pažiūrėti per langą – išvysite ne akliną sieną, o priklausomai nuo metų laikų besikeičiantį vaizdą. Tereikia pasirinkti tinkamus augalus, priderinti juos prie tvoros struktūros, medžiagų, stiliaus, ir, suprantama, savo skonio.

Kodėl rudenį svarbu tinkamai apšviesti kiemą ir kaip tai padaryti?

Šąlančios ir trumpėjančios dienos skatina pagalvoti ne tik apie atostogas šiltuose kraštuose, bet ir apie tinkamą apšvietimą namuose ir kieme. Kai trūksta šviesos, prastėja žmogaus darbingumas, blogėja nuotaika, slopsta jėgos. Todėl nekeista, kad įvairiais apšvietimo sprendimais bandome pratęsti, pailginti pernelyg gretai išblėsusią dieną.

Ką daryti, kai kaimyno akmenys griūva į svetimą sklypą (5)

Portalo skaitytojo, gyvenančio Vilniaus rajone, Didžiojoje Riešėje, sklypas ribojasi su kaimyno sklypu – jie atitverti tinkline tvora. Prie pat tvoros kaimynas sukrovė pusantro metro aukščio akmenų krūvą ir malkų. „Akmenys ne kartą griuvo į tvorą, kurią pats stačiau. Pyktis su kaimynu nenoriu, tačiau akmenų ir malkų krūvos stovi jau trečius metus. Būčiau labai dėkingas, jeigu paaiškintumėte, ar reglamentuoti atstumai krauti panašius daiktus", – klausia portalo skaitytojas.

Klausia skaitytojai: ką daryti su ne vietoje augančiais želdiniais? (5)

Sulaukėme dviejų skaitytojų klausimų. Pirmasis klausia, ką daryti, jei kaimynas nesutinka apkarpyti savo tujų, o antrasis domisi, ar galima pačiam iškirsti kadaise pasisodintą beržą. Į klausimus atsako Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Kraštovaizdžio skyriaus vedėjas Gintautas Gruodis.