Puola keršakandės – ko imtis?

 (1)
Ruduojantys ir dėmėti kaštonų lapai niekada nėra įprastas vaizdas, ypač vasarą. Tačiau jeigu tokius požymius pastebėjote ant savo augalo, gali būti, kad pasidarbavo dar pakankamai neseniai mūsų kraštuose atsiradęs kenkėjas – keršosios kandelės. Ko tokiu atveju imtis?
Puola keršakandės – ko imtis?
© Shutterstock nuotr.

Kaštoninės keršosios kandelės (Cameraria ohridella) yra nedidelių drugių rūšis, kuri kaip ir kaštonai yra būdingesni Balkanų pusiasaliui ir kuri, taip pat kaip ir kaštonai, atkeliavo pas mus iš svetur. Šie vabzdžiai, kaip nurodo pavadinimas, parazituoja kaštonų lapuose. Pastebima, kad keršakandžių aktyvumas kinta priklausomai nuo orų. Šaltesni orai mažina jų kiekį ir, pavyzdžiui, dėl vėsoko šių metų pavasario, spėjama, pažeidimų ant kaštonų bus mažiau. Per sezoną gali išsivystyti kelios kandelių populiacijos.

Žalą kaštono lapams daro keršakandžių vikšrai. Patekę ant lapo, jie graužia jo audinius ir išgraužia dėmines ertmes – minas. Jos būna gelsvos ir balsvos, o vėliau – paruduoja. Tame pačiame lape baigęs vystytis vikšras suformuoja lėliukės kamerą, kur virsta lėliuke. Vienaip ar kitaip, kaštonams šie procesai tikrai ne į naudą: tiek minos, tiek lėliukių kameros mažina audinio kiekį, lapai pradeda džiūti, tampa sausi, paruduoja ir nukrenta anksčiau nei turėtų.

Kaip atpažinti, kad kaštonai kenčia būtent nuo keršakandžių? Lietuvos Arboristikos centro vadovas Sigitas Algis Davenis teigia, kad keršakandžių minos yra akivaizdžiai matomos, todėl jas nesunkiai atpažins ir ne specialistas. „Keršakandes galima atpažinti iš to, jog lapo viduje atsiranda parudavimai. Jų būna pakankamai daug, galima netgi iš vidaus praplėšus pūslelę matyti mikroskopines lervutes. Tačiau taip pat reikia prisiminti, kad kaštonams kenkia grybelis, kurio požymiai yra panašūs, bet labiau pažeidžia labiau lapo pakraštį, kai kandelės daugiau yra linkusios įsikurti lapo viduje“

Šį skirtumą galite pamatyti Lietuvos arboristikos centro nuotraukoje

Guignardia aesculi - grybelis, Cameraria ohridella - keršakandės

Naikinimo būdai.

Feromoninės gaudyklės. Tai biologinis, aplinkai nekenkiantis metodas. Specialūs feromonai pritraukia į gaudykles keršakandžių patinėlius, kur jie ir žūva. Tokios gaudyklės tvirtinamos ant kamieno arba lajoje. S.A. Davenis teigia, kad jomis galima sumažinti keršųjų kandelių skaičių, tačiau išnaikinti jų greičiausiai nepavyks. „Kryptingai naudojant ir medžio lajai apskaičiavus tam tikrą gaudyklių kiekį, jos santykinai palengvina medžio likimą. Pilnai jų neišnaikina, neišgaudo, tačiau pažeidimų kiekis būna mažesnis“.

Cheminės priemonės. Rinkoje taip pat galima rasti įvairių cheminių preparatų – purškiamų arba injekcinių insekticidų. Jie pasižymi efektyvumu naikinant keršakandes, tačiau taip pat neigiamai paveikia patį medį ir jo aplinką, nuo jų žūsta ir kiti vabzdžiai.

Nukritusių lapų surinkimas. Tai dar vienas iš būdų, padedantis šiek tiek sumažinti jų populiaciją. Tokiu būdu tikimasi surinkti ir sunaikinti žiemojimui pasiruošusias keršakandes. Tiesa, teigia specialistas, tai lazda su dviem galais. „Mes sunaikiname kandeles, tačiau kartu naikiname ir lapus ir taip trikdome natūralų lapų puvimą, o jiems pūnant, natūraliai atsistato dirvožemis. Kitaip tariant, mes pašaliname natūralų dalyką. Taip medis gali negauti medžiagų ir pradeda skursti, mažinamas jo imunitetas“, - pasakoja specialistas.

Pašnekovo teigimu, pats geriausias metodas būtų natūralūs kandeles naikinantys entomofagai – taip vadinami vabzdžiai, naikinantys kitus kenkėjus. Jis pastebi, kad natūralioje kandelių ir kaštonų aplinkoje, Balkanų pusiassalyje, kaštonai taip pat būna pažeisti, tačiau tai nėra masiniai pažeidimai.

Laikoma, kad pats optimaliausias kelias yra stiprinti medžių imuninį atsparumą. „Net ir lietuviškuose kaštonuose yra vidinis atsparumas, pavyzdžiui, iš dešimties kaštonų devyni yra stipriai pažeidžiami, o vienas žiūrėk, nepažeistas ar mažiau pažeistas. Ir kai imunitetas silpnas, bet kokia kolonizuojanti rūšis gali juos paveikti. Miesto medžai ypač dažnai yra ligoti nuo abiotinių ir biotinių veiksnių, tačiau jie yra tarsi aplinkos, užterštumo indikatorius. Ir dabar turime kaštonų, kurie auga beveik miške ir jų kenkėjai nepuola. Problema yra ne kandelės, jos tik indikatorius, parodantis, kad medis yra silpnas“, - teigia S.A. Davenis.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Kas buvo aktyviausi šios vasaros kenkėjai?

Besibaigiant vasarai kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ užfiksavo per trejus metus dvigubai išaugusį vapsvų iškvietimų skaičių. Pabrėžiama, kad daugėjo ne tik užklausų, bet augo ir aukštis, nuo kurio teko nukabinti lizdus.

Pelėnų invazija sklype: kaip to išvengti?

Pelėnai – graužikai, kurie daugiausia gyvena pievose bei laukuose. Tačiau kartais šie gyvūnai, ieškodami tinkamų gyvenimui sąlygų, apsigyvena arčiau žmogaus (individualių namų, sodybų, daugiabučių kiemuose), o orams atvėsus, netgi persikelia į ūkinių pastatų ir namų vidų. Tad ko galima imtis, kad pelėnai neapsigyventų šalia namų esančiame sklype?

Košmaras jūsų lovoje – patalinės blakės (1)

Dar prieš kelis dešimtmečius patalinės blakės išsivysčiusiose šalyse buvo retas atvejis, tačiau kiekvienais metais ši problema auga – viešbučiuose blakių invazija. Per pastaruosius 8 mėnesius Jungtinėje Karalystėje buvo užfiksuoti beveik 900 blakių atvejai, Lietuvoje per paskutinį ketvirtį kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ gavo per 140 iškvietimų naikinti šiuos kraujasiurbius.

Maži, bet pavojingi medienos kenkėjai – kas jie? (5)

Mediena – medžiaga, kuri yra be galo mylima ir vertinama dėl savo teikiamo šiltumo bei jaukumo. Deja, ši natūrali medžiaga nepasižymi atsparumu biologiniams veiksniams. Jai itin pakenkti gali vabzdžiai: ūsočiai, skaptukai, kinivarpos ir kiti panašūs medienos kenkėjai. Tad ką reikėtų žinoti apie šiuos kenkėjus ir kokios yra kovos priemonės su jais?

Dažniausios vejos ligos: profilaktika ir kovos būdai

Sveika, tvarkingai nupjauta veja – tikra kiemo puošmena, savo grožiu džiuginanti savininkų bei praeivių akis. Tačiau, kad žolė būtų idealiai vešli ir žalia, reikia įdėti nemažai pastangų. Vejai grėsmę kelia įvairios ligos. Tad pristatome kelias dažnai pasitaikančias vejos ligas ir būdus, kaip jų išvengti.

Tinkamas lauko apšvietimas – kaip nepasiklysti renkantis (3)

Lauko apšvietimas yra svarbi eksterjero dalis, kuri atlieka tiek estetinę, tiek praktinę funkciją – užtikrina jūsų saugumą, apšviesdamas takelius bei laiptelius. Šiandien lauko šviestuvų pasirinkimas rinkoje yra iš tiesų nemažas. Tad į ką verta atsižvelgti renkantis šviestuvus savo sklypui?

Kepsninė: kaip pasirinkti ir prižiūrėti? (1)

Mėsos bei daržovių kepimas lauke – vienas iš vasaros malonumų, be kurio būtų sunku įsivaizduoti ilgus ir nuotaikingus pasisėdėjimus gryname ore. Tad prasidėjus maisto gaminimo ant iešmų ir grotelių sezonui, siūlome geriau susipažinti su kepsninėmis, jų pasirinkimo bei priežiūros ypatumais.

Kaip sumažinti erkių atsiradimo riziką nuosavame sklype? (16)

Erkės – itin nemalonūs gyviai, kurie minta krauju. Klaidinga būtų manyti, kad jos savo aukų tyko vien tik miškuose, iš tiesų susidurti su šiomis kraugerėmis galima ir parke, ir nuosavame sklype. Tad ko imtis, kad apsaugoti savo sklypą nuo erkių?

Pavojingas vasaros elementas – įkyriosios musės

Dar pavasarį, tik pradėjus kilti oro temperatūrai, vis dažniau pasigirsta musių zyzimas. Vasarą musės tampa ypač įkyrios. Gausiais būriais zujantys vabzdžiai gali sugadinti ne tik nuotaiką, bet ir sveikatą. Kenkėjų kontrolės ekspertai UAB „Dezinfa“ perspėja: žmonės dažniausiai net nesusimąsto, kad regimai nekaltos musės gali pernešti daugybę ligų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, musės gali tapti tokių pavojingų ligų kaip salmoneliozė, dizinterija, gastroeneteritas, odos ir akių infekcijų kaltininkės.

Kada paukščiai tampa kenkėjais? (3)

Pasak ekspertų, dažni atvejai, kai paukščiai dėl pernešamų ligų, teršiamos aplinkos yra laikomi kenkėjais. Žalą patiria ne tik daugiabučių gyventojai, bet ir ūkininkai, maisto pramonės įmonės, naujų namų savininkai, bažnyčios, biurai ir kt.