Puola keršakandės – ko imtis?

 (1)
Ruduojantys ir dėmėti kaštonų lapai niekada nėra įprastas vaizdas, ypač vasarą. Tačiau jeigu tokius požymius pastebėjote ant savo augalo, gali būti, kad pasidarbavo dar pakankamai neseniai mūsų kraštuose atsiradęs kenkėjas – keršosios kandelės. Ko tokiu atveju imtis?
Puola keršakandės – ko imtis?
© Shutterstock nuotr.

Kaštoninės keršosios kandelės (Cameraria ohridella) yra nedidelių drugių rūšis, kuri kaip ir kaštonai yra būdingesni Balkanų pusiasaliui ir kuri, taip pat kaip ir kaštonai, atkeliavo pas mus iš svetur. Šie vabzdžiai, kaip nurodo pavadinimas, parazituoja kaštonų lapuose. Pastebima, kad keršakandžių aktyvumas kinta priklausomai nuo orų. Šaltesni orai mažina jų kiekį ir, pavyzdžiui, dėl vėsoko šių metų pavasario, spėjama, pažeidimų ant kaštonų bus mažiau. Per sezoną gali išsivystyti kelios kandelių populiacijos.

Žalą kaštono lapams daro keršakandžių vikšrai. Patekę ant lapo, jie graužia jo audinius ir išgraužia dėmines ertmes – minas. Jos būna gelsvos ir balsvos, o vėliau – paruduoja. Tame pačiame lape baigęs vystytis vikšras suformuoja lėliukės kamerą, kur virsta lėliuke. Vienaip ar kitaip, kaštonams šie procesai tikrai ne į naudą: tiek minos, tiek lėliukių kameros mažina audinio kiekį, lapai pradeda džiūti, tampa sausi, paruduoja ir nukrenta anksčiau nei turėtų.

Kaip atpažinti, kad kaštonai kenčia būtent nuo keršakandžių? Lietuvos Arboristikos centro vadovas Sigitas Algis Davenis teigia, kad keršakandžių minos yra akivaizdžiai matomos, todėl jas nesunkiai atpažins ir ne specialistas. „Keršakandes galima atpažinti iš to, jog lapo viduje atsiranda parudavimai. Jų būna pakankamai daug, galima netgi iš vidaus praplėšus pūslelę matyti mikroskopines lervutes. Tačiau taip pat reikia prisiminti, kad kaštonams kenkia grybelis, kurio požymiai yra panašūs, bet labiau pažeidžia labiau lapo pakraštį, kai kandelės daugiau yra linkusios įsikurti lapo viduje“

Šį skirtumą galite pamatyti Lietuvos arboristikos centro nuotraukoje

Guignardia aesculi - grybelis, Cameraria ohridella - keršakandės

Naikinimo būdai.

Feromoninės gaudyklės. Tai biologinis, aplinkai nekenkiantis metodas. Specialūs feromonai pritraukia į gaudykles keršakandžių patinėlius, kur jie ir žūva. Tokios gaudyklės tvirtinamos ant kamieno arba lajoje. S.A. Davenis teigia, kad jomis galima sumažinti keršųjų kandelių skaičių, tačiau išnaikinti jų greičiausiai nepavyks. „Kryptingai naudojant ir medžio lajai apskaičiavus tam tikrą gaudyklių kiekį, jos santykinai palengvina medžio likimą. Pilnai jų neišnaikina, neišgaudo, tačiau pažeidimų kiekis būna mažesnis“.

Cheminės priemonės. Rinkoje taip pat galima rasti įvairių cheminių preparatų – purškiamų arba injekcinių insekticidų. Jie pasižymi efektyvumu naikinant keršakandes, tačiau taip pat neigiamai paveikia patį medį ir jo aplinką, nuo jų žūsta ir kiti vabzdžiai.

Nukritusių lapų surinkimas. Tai dar vienas iš būdų, padedantis šiek tiek sumažinti jų populiaciją. Tokiu būdu tikimasi surinkti ir sunaikinti žiemojimui pasiruošusias keršakandes. Tiesa, teigia specialistas, tai lazda su dviem galais. „Mes sunaikiname kandeles, tačiau kartu naikiname ir lapus ir taip trikdome natūralų lapų puvimą, o jiems pūnant, natūraliai atsistato dirvožemis. Kitaip tariant, mes pašaliname natūralų dalyką. Taip medis gali negauti medžiagų ir pradeda skursti, mažinamas jo imunitetas“, - pasakoja specialistas.

Pašnekovo teigimu, pats geriausias metodas būtų natūralūs kandeles naikinantys entomofagai – taip vadinami vabzdžiai, naikinantys kitus kenkėjus. Jis pastebi, kad natūralioje kandelių ir kaštonų aplinkoje, Balkanų pusiassalyje, kaštonai taip pat būna pažeisti, tačiau tai nėra masiniai pažeidimai.

Laikoma, kad pats optimaliausias kelias yra stiprinti medžių imuninį atsparumą. „Net ir lietuviškuose kaštonuose yra vidinis atsparumas, pavyzdžiui, iš dešimties kaštonų devyni yra stipriai pažeidžiami, o vienas žiūrėk, nepažeistas ar mažiau pažeistas. Ir kai imunitetas silpnas, bet kokia kolonizuojanti rūšis gali juos paveikti. Miesto medžai ypač dažnai yra ligoti nuo abiotinių ir biotinių veiksnių, tačiau jie yra tarsi aplinkos, užterštumo indikatorius. Ir dabar turime kaštonų, kurie auga beveik miške ir jų kenkėjai nepuola. Problema yra ne kandelės, jos tik indikatorius, parodantis, kad medis yra silpnas“, - teigia S.A. Davenis.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Kodėl rudenį svarbu tinkamai apšviesti kiemą ir kaip tai padaryti?

Šąlančios ir trumpėjančios dienos skatina pagalvoti ne tik apie atostogas šiltuose kraštuose, bet ir apie tinkamą apšvietimą namuose ir kieme. Kai trūksta šviesos, prastėja žmogaus darbingumas, blogėja nuotaika, slopsta jėgos. Todėl nekeista, kad įvairiais apšvietimo sprendimais bandome pratęsti, pailginti pernelyg gretai išblėsusią dieną.

Ką daryti, kai kaimyno akmenys griūva į svetimą sklypą (5)

Portalo skaitytojo, gyvenančio Vilniaus rajone, Didžiojoje Riešėje, sklypas ribojasi su kaimyno sklypu – jie atitverti tinkline tvora. Prie pat tvoros kaimynas sukrovė pusantro metro aukščio akmenų krūvą ir malkų. „Akmenys ne kartą griuvo į tvorą, kurią pats stačiau. Pyktis su kaimynu nenoriu, tačiau akmenų ir malkų krūvos stovi jau trečius metus. Būčiau labai dėkingas, jeigu paaiškintumėte, ar reglamentuoti atstumai krauti panašius daiktus", – klausia portalo skaitytojas.

Klausia skaitytojai: ką daryti su ne vietoje augančiais želdiniais? (5)

Sulaukėme dviejų skaitytojų klausimų. Pirmasis klausia, ką daryti, jei kaimynas nesutinka apkarpyti savo tujų, o antrasis domisi, ar galima pačiam iškirsti kadaise pasisodintą beržą. Į klausimus atsako Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Kraštovaizdžio skyriaus vedėjas Gintautas Gruodis.

Dažniausiai daromos kūdros planavimo, kasimo ir įrengimo klaidos

Neretam kūdros planavimas ir iškasimas neatrodo labai jau sudėtingas darbas. Atvažiuos ekskavatorininkas ir iškas, reikia tik paskambinti. Tik retai susimąstoma, kiek laiko tai užtruks, kokiu būdu bus stabilizuoti šlaitai, kas juos stabilizuos, galų gale, kiek visa tai kainuos ir kiek savo ir kitų darbo teks įdėti, kol rezultatas iš tiesų džiugins. Šįkart apie dažniausiai daromas klaidas.

Kaip padidinti žemės sklypo vertę? (3)

Žemės sklypas – vertingas turtas, ypač jei jis yra patrauklioje vietovėje. Panorus žemę parduoti, verta įdėti šiek tiek pastangų ir pakelti jos vertę, kad iš sandorio gautumėte didžiausią įmanomą naudą. Paprastai išskiriami du aspektai, kurie daro didžiausią įtaką potencialių pirkėjų sprendimui – tai žemės sklypo išvaizda ir dirvožemio kokybė bei našumas. Taigi, prieš įsmeigdami žemėn skelbimą, kad ją parduodate, turėtumėte rimtai pasirūpinti šiais dalykais.

Skaitytojo patirtis: užmiesčio sodo kūdra, paskatinusi naujai leisti laisvalaikį (1)

Užmiesčio sodai žmonėms padeda suartėti su gamta, skatina fantaziją, padeda susikurti jaukų kampelį poilsiui, paskatina domėtis įvairių rūšių augalais, kurti iš jų kompozicijas, ieškoti, kas geriausiai tiktų sodo aplinkoje. Vaitelių sodo bendrijoje sodą puoselėjanti Plauškų šeima kūdrą, iškastą sodinukams, lysvėms laistyti, pavertė romantišku vandens telkiniu, akį džiuginančiu vandens ir prie vandens augančių augalų margumynu.

Svarbu: nustatyti reikalavimai, kaip sodinti medžius ir krūmus privačioje žemėje (7)

Šiandien įsigaliojo patikslintos Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės. Ligi šiol jos nustatė reikalavimus veisiant medžius ir krūmus, įrengiant vejas ir gėlynus tik valstybinėje ir savivaldybių žemėje. Dabar numatyta, kaip ir kokiu atstumu turi būti sodinami medžiai bei krūmai ir privačioje žemėje.

Naudinga informacija, jei nusprendėte vėžiauti (17)

Liepos 16 d. prasidėjo vėžiavimo sezonas, kai leidžiama gaudyti plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius. Jis tęsis iki spalio 14-osios.Šiuos vėžius galima gaudyti tik bučiukais, ne ilgesniais nei 1 m ir ne platesniais nei 0,5 m, ir samteliais – draudžiama rankomis, graibštais ar kitais būdais. Vienas žvejas gali naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius. Per vieną žvejybą leidžiama sugauti ne daugiau kaip 50 ne mažesnių nei 10 cm plačiažnyplių ar siauražnyplių vėžių.

Kaip prižiūrėti kiemą, kad jo neužgožtų samanos ir piktžolės? (1)

Nors apsamanoję takeliai kai kuriems žmonėms atrodo romatiški ir suteikia kiemo erdvei natūralumo, daugeliui patinka, kai jie atrodo tvarkingai ir reprezentatyviai. O tarpuose tarp akmenų ar trinkelių želiančios piktžolės ir samanos tvarkos neįneša. Samanos nepuošia ir kiemo vejos. Jų pažeista veja atrodo nelygi, pakinta jos spalva, be to, samanos trukdo augti sveikai žolei.

Liepteliai ir tilteliai – kaip nepasiklysti renkantis? (2)

Įsirengus tvenkinį, sutvirtinus šlaitus, pasodinus augmeniją iškyla problema – kaip patogiai prie to vandens telkinio prieiti? Kaip jį pereiti nesušlapus kojų? Tiltai bei liepteliai yra ne tik puikus dizaino elementas, bet ir funkcionalus statinys. Tiltu kitą krantą pasieksite nesušlapę, o nuo liepto patogu meškerioti, stebėti ir šerti žuvis, vakare palydėti saulę.

12 veiksmingų būdų, kaip kovoti su skruzdėlėmis (12)

Turbūt sutiksite, kad sodas ir kiemas turėtų būti jūsų, o ne visur šmirinėjančių skruzdėlių karalija. Nors skruzdėlės padeda palaikyti biologinę pusiausvyrą, naikina sodo kenkėjus ir yra naudingos augalams ir dirvožemiui, daugelis jų pridaro daugiau žalos nei naudos. Didžiausia žala kyla iš to, kad skruzdėlės saugo ir platina amarus, nes šie, iščiulpę augalų syvus, išskiria joms maistą – lipčių. O amarų savo sode nenori niekas.

5 dalykai, kuriuos verta žinoti apie lauko židinius (1)

Lauko židinys – jaukumo šiltais vasaros ir vėsiais rudens vakarais garantas. Jis ne tik suteikia progą pasišnekučiuoti prie gardaus maisto, bet ir maloniai nuteikia, ramina ir padeda sutelkti mintis. Todėl įsirengti jį reikėtų ypač atsakingai, atsižvelgiant į gamtines ir architektūrines aplinkos ypatybes.

Kaip prižiūrėti kepsninę?

Jei mėgstate ruošti mėsą kepsninėje, greičiausiai žinote, kad palikti jos apskretusios – nevalia. Ant grotelių susikaupę riebalai ir aliejus kepant išskiria gaižų kvapą, kuris tikrai nepagerina maisto skonio. Prie grotelių prilipusi anglis maisto taip pat nepuošia, jau nekalbant apie elementarią higieną ir estetiką. Taigi, kaip tinkamai prižiūrėti kepsninę, kad maisto skonis būtų tobulas, o prietaiso nereikėtų prieš laiką išmesti?

Kaip nuimti seną velėną ir pakloti naują?

Nors užsėti sklypą yra pigiau ir paprasčiau, nei pakloti velėną, pastarasis būdas užtikrina greitesnį rezultatą. Be to, paklojus velėną, vejos kokybė bus geresnė. Geriausia kloti pavasarį arba rudenį, o ne svilinant karščiui ar prieš didelius šalčius.

Nuosavos kūdros įžuvinimas žuvų auginimui maistui (32)

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos Žvejybos ir akvakultūros departamento duomenimis, 50 proc. pasaulyje suvalgomų žuvų užauginama akvakultūros ūkiuose. Kad gautų didžiausią ekonominę naudą, žuvininkystės ūkiai pasaulyje žuvis augina labai intensyviai. Tam naudoja pašarus su augimo stimuliatoriais ir genetiškai modifikuotais priedais. O štai nuosavoje kūdroje šeimos reikmėms galite užsiauginti tikrai sveikos žuvies, jei šersite jas paprastais natūraliais grūdais arba aukštos kokybės pašaru. Siūlome susipažinti su populiariausiomis tvenkiniuose auginamomis žuvimis.