Puola keršakandės – ko imtis?

 (1)
Ruduojantys ir dėmėti kaštonų lapai niekada nėra įprastas vaizdas, ypač vasarą. Tačiau jeigu tokius požymius pastebėjote ant savo augalo, gali būti, kad pasidarbavo dar pakankamai neseniai mūsų kraštuose atsiradęs kenkėjas – keršosios kandelės. Ko tokiu atveju imtis?
Puola keršakandės – ko imtis?
© Shutterstock nuotr.

Kaštoninės keršosios kandelės (Cameraria ohridella) yra nedidelių drugių rūšis, kuri kaip ir kaštonai yra būdingesni Balkanų pusiasaliui ir kuri, taip pat kaip ir kaštonai, atkeliavo pas mus iš svetur. Šie vabzdžiai, kaip nurodo pavadinimas, parazituoja kaštonų lapuose. Pastebima, kad keršakandžių aktyvumas kinta priklausomai nuo orų. Šaltesni orai mažina jų kiekį ir, pavyzdžiui, dėl vėsoko šių metų pavasario, spėjama, pažeidimų ant kaštonų bus mažiau. Per sezoną gali išsivystyti kelios kandelių populiacijos.

Žalą kaštono lapams daro keršakandžių vikšrai. Patekę ant lapo, jie graužia jo audinius ir išgraužia dėmines ertmes – minas. Jos būna gelsvos ir balsvos, o vėliau – paruduoja. Tame pačiame lape baigęs vystytis vikšras suformuoja lėliukės kamerą, kur virsta lėliuke. Vienaip ar kitaip, kaštonams šie procesai tikrai ne į naudą: tiek minos, tiek lėliukių kameros mažina audinio kiekį, lapai pradeda džiūti, tampa sausi, paruduoja ir nukrenta anksčiau nei turėtų.

Kaip atpažinti, kad kaštonai kenčia būtent nuo keršakandžių? Lietuvos Arboristikos centro vadovas Sigitas Algis Davenis teigia, kad keršakandžių minos yra akivaizdžiai matomos, todėl jas nesunkiai atpažins ir ne specialistas. „Keršakandes galima atpažinti iš to, jog lapo viduje atsiranda parudavimai. Jų būna pakankamai daug, galima netgi iš vidaus praplėšus pūslelę matyti mikroskopines lervutes. Tačiau taip pat reikia prisiminti, kad kaštonams kenkia grybelis, kurio požymiai yra panašūs, bet labiau pažeidžia labiau lapo pakraštį, kai kandelės daugiau yra linkusios įsikurti lapo viduje“

Šį skirtumą galite pamatyti Lietuvos arboristikos centro nuotraukoje

Guignardia aesculi - grybelis, Cameraria ohridella - keršakandės

Naikinimo būdai.

Feromoninės gaudyklės. Tai biologinis, aplinkai nekenkiantis metodas. Specialūs feromonai pritraukia į gaudykles keršakandžių patinėlius, kur jie ir žūva. Tokios gaudyklės tvirtinamos ant kamieno arba lajoje. S.A. Davenis teigia, kad jomis galima sumažinti keršųjų kandelių skaičių, tačiau išnaikinti jų greičiausiai nepavyks. „Kryptingai naudojant ir medžio lajai apskaičiavus tam tikrą gaudyklių kiekį, jos santykinai palengvina medžio likimą. Pilnai jų neišnaikina, neišgaudo, tačiau pažeidimų kiekis būna mažesnis“.

Cheminės priemonės. Rinkoje taip pat galima rasti įvairių cheminių preparatų – purškiamų arba injekcinių insekticidų. Jie pasižymi efektyvumu naikinant keršakandes, tačiau taip pat neigiamai paveikia patį medį ir jo aplinką, nuo jų žūsta ir kiti vabzdžiai.

Nukritusių lapų surinkimas. Tai dar vienas iš būdų, padedantis šiek tiek sumažinti jų populiaciją. Tokiu būdu tikimasi surinkti ir sunaikinti žiemojimui pasiruošusias keršakandes. Tiesa, teigia specialistas, tai lazda su dviem galais. „Mes sunaikiname kandeles, tačiau kartu naikiname ir lapus ir taip trikdome natūralų lapų puvimą, o jiems pūnant, natūraliai atsistato dirvožemis. Kitaip tariant, mes pašaliname natūralų dalyką. Taip medis gali negauti medžiagų ir pradeda skursti, mažinamas jo imunitetas“, - pasakoja specialistas.

Pašnekovo teigimu, pats geriausias metodas būtų natūralūs kandeles naikinantys entomofagai – taip vadinami vabzdžiai, naikinantys kitus kenkėjus. Jis pastebi, kad natūralioje kandelių ir kaštonų aplinkoje, Balkanų pusiassalyje, kaštonai taip pat būna pažeisti, tačiau tai nėra masiniai pažeidimai.

Laikoma, kad pats optimaliausias kelias yra stiprinti medžių imuninį atsparumą. „Net ir lietuviškuose kaštonuose yra vidinis atsparumas, pavyzdžiui, iš dešimties kaštonų devyni yra stipriai pažeidžiami, o vienas žiūrėk, nepažeistas ar mažiau pažeistas. Ir kai imunitetas silpnas, bet kokia kolonizuojanti rūšis gali juos paveikti. Miesto medžai ypač dažnai yra ligoti nuo abiotinių ir biotinių veiksnių, tačiau jie yra tarsi aplinkos, užterštumo indikatorius. Ir dabar turime kaštonų, kurie auga beveik miške ir jų kenkėjai nepuola. Problema yra ne kandelės, jos tik indikatorius, parodantis, kad medis yra silpnas“, - teigia S.A. Davenis.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Terasa: kokią medieną pasirinkti? (6)

Prie nuosavo namo ar sodo namelio pastatyta medinė terasa ne tik atrodo estetiškai patraukliai, bet šiltuoju sezonu tampa tikru traukos centru, kuriame ypatingai gera leisti laisvą laiką skaitant knygą, gurkšnojant gėrimą, bendraujant su šeima bei draugais. Terasos įrengimas nėra itin sunkus statybos procesas, tačiau dėl medienos rūšių įvairovės, gali būti sunku išsirinkti tinkamiausią statybinę medžiagą. Kviečiame susipažinti su medienos rūšimis, naudojamomis statant terasas.

Pradėkime planuoti sklypo atnaujinimą (3)

Iki kalendorinio pavasario likus kiek daugiau nei mėnesiui, pats metas planuoti sklypo atnaujinimą – juk jau visai netrukus saulutė vis dažniau vilios į lauką. Naujinimo gali prireikti dėl įvairių priežasčių – galbūt nusidėvėjo lauko baldai, peraugo ar nunyko kai kurie augalai, o gal tiesiog pabodo kasdien matomas vaizdelis. Nors pramogoms lauke tinkamų orų dar teks palūkėti, idėjų, kaip pagražinti savo sklypą galima pradėti ieškoti jau dabar.

5 patarimai, kad sniegą nukasti būtų lengviau (8)

Sniego – didesniais ar mažesniais kiekiais – iškrinta kasmet, todėl tikrai žinote, kad jį reikės nukasti ir turite įrankius tam padaryti. Vis dėlto, tik prireikus pasidarbuoti kastuvu iš peties imame apie tai mąstyti – kaip šiomis dienomis, kai šalčio ir sniego gamta nepagailėjo. Kokių dalykų svarbu nepraleisti pro akis vaduojant savo kiemą nuo sniego?

Viskas, ką turite žinoti apie malkas (24)

Namo ar vasarnamio neįsivaizduojame be malkų rietuvės – ypač šaltuoju metų laiku. Net jeigu namas šildomas dujomis ar elektra, paprastai jame yra jaukus židinys ir pirtis, skirta sveikatai gerinti ir maloniai leisti laisvalaikį. Šiems malonumams malkos tiesiog būtinos, rašo 7dach.ru.

Malkos užmiesčio sodyboje: gausybė laikymo būdų (6)

Užmiesčio namas be malkų neįsivaizduojamas. Net jei vasarnamis šildomas elektra, malkų vis tiek prireiks pirčiai iškūrenti ar šašlykui išsikepti. Taigi, reikia pasirūpinti pakankamu jų kiekiu ir sugalvoti, kur jas laikyti. O laikyti malkas reikia taip, kad jos ne tik būtų ranka pasiekiamos, bet ir būtų tinkamos naudoti: sukapotos ir sausos. Pateikiame patarimus, kaip laikyti malkas vasarnamyje.

Kas labiausiai vilioja peles į namus

Žiemos šventės – metas, kai ore tvyro šventinė nuotaika, namus pripildo artimieji, draugai. Tačiau šilti, pyragais kvepiantys, ryškiomis spalvomis dekoruoti kambariai traukia ir nekviestus svečius – graužikus. Pasak kenkėjų kontrolės ekspertų, vienas iš labiausiai graužikus viliojančių kalėdinių atributų yra eglė.

Maudynės karšto vandens kubile: į ką vertėtų atkreipti dėmesį (13)

Maudynės pirtyje arba kubile – dažna švenčių dalis. Jei Naujuosius planuojate sutikti išnuomotoje sodyboje, greičiausiai ten kūrensis ir kubilas. O jei ketinate vidurnakčio laukti savo namuose su būriu draugų, galbūt vertėtų šventę paįvairinti ir vandens pramogomis?

Kaip pasirūpinti lauko kubilu žiemą? (2)

Maudynės kubile žiemą – nepaprastai smagi pramoga. Tiesa, to nereikėtų daryti, jei lauke pučia žvarbus vėjas ir oro temperatura yra žemesnė nei -15 ºC – rizikuojate peršalti. Tačiau ramiu oru kaitintis iki 40 laipsnių siekiančiame vandenyje ne tik malonu, bet ir sveika: tai atpalaiduoja raumenis ir centrinę nervų sistemą, pagerina kraujotaką, grūdina organizmą ir teikia žvalumo. O kaip prižiūrėti kubilą, kad užsimanius pasikaitinti netektų susidurti su keblumais?

Karšto vandens kubilai: kaip išsirinkti patį geriausią?

Nedaug rastume žmonių, kuriems nepatinka atsipalaiduoti pirtyje ar kubile – tai ne tik stiprina sveikatą ir imunitetą, bet ir yra smagus laiko leidimo būdas. Šįkart pakalbėkime būtent apie kubilus, kurie jau tapo įprastu kaimo sodybų ir nuosavų namų atributu. Tai palyginti nebrangus malonumas, o kaitintis jame galima tiek vasarą, tiek žiemą. Nors kubilams daug priežiūros nereikia, vis dėlto, pravers šį bei tą išmanyti apie jų rūšis ir eksploatavimą.

Ekspertai pataria: kaip išsirinkti ir prižiūrėti eglutę? (2)

Nors pasaulis nestovi vietoje, kalėdinė eglutė vis dar išlieka pagrindinis šventės atributas. Gyvos eglutės ne tik yra mielesnės, bet ir žymiai mažiau kenkia gamtai nei plastikinės. Kvapnios, dailios, puošnios – jos pripildo namus pasakiškos, su niekuo nesulyginamos šventinės atmosferos. Apie kalėdines eglutes, jų pasirinkimą ir priežiūrą kalbėjomės su Vilniaus miškų urėdijos medelyno viršininke Reda Konstantinavičiene ir eglučių augintoju, kaleduegle.lt įkūrėju Luku Litvinu.

Žiemos rūpesčiai sode: kaip sulaikyti sniegą (1)

Žiemą sodininkams ir daržininkams tenka itin svarbi užduotis – sulaikyti sniegą. Kuo daugiau sode bus sniego, tuo lengviau peržiemos vaismedžiai, dekoratyviniai medžiai, krūmai, daugiametės gėlės, žiemojantys daržo augalai ir veja. Rytų Europoje nuo senovės būdavo statomi atitvarai, neleidžiantys vėjui nupūsti sniego nuo žiemojančių augalų. Šiandieniniams sodininkams taip pat naudinga prisiminti šį seną agronominį triuką, ypač tomis žiemomis, kai sniego danga nėra stora. Priešingu atveju po atšiaurios žiemos galima likti be derliaus, o blogiausiu atveju – net be sodo.

Kaip išsirinkti tinkamiausią sniego kastuvą? (4)

Kokybiškas sniego kastuvas gali būti naudojamas iki dešimties metų. Jis tikrai palengvina darbą, nes yra lengvai pakeliamas, nenutrina rankų. Kad sniego kastuvas tarnautų kiek įmanoma ilgiau, svarbu pasirinkti jį tinkamo dydžio ir formos, prieš tai įsitikinus, kad jis pagamintas iš kokybiškos medžiagos, pataria specialistai.

Kuo barstyti kiemą ir takus, kad nebūtų slidu? (7)

Šaltuoju metų laiku rūpesčių sukelia ne tik sniegas, bet ir ant važiuojamosios kelio dalies, šaligatvių ir takų susidaręs slidus ir pavojingas ledo sluoksnis. Kaip veiksmingiausiai išsivaduoti nuo ledo, pasakoja specialistai.

Kaip žiemą apsaugoti sodą nuo graužikų? (8)

Pelės, pelėnai ir kiškiai yra tikri medžių priešai. Žiemomis, kai trūksta maisto, jie minta sultinga medžių žieve ir pažeidžia juos taip smarkiai, kad šie gali sunykti. Graužikai ypač didelį pavojų kelia jauniems sodams – žievę gali nugraužti net iki brazdos, neretai apgraužia šaknis. Tad kaip nuo jų apsisaugoti?

Malkų laikymo gudrybės (2)

Linksmai pleškančios malkos namams suteikia nepakartojamo jaukumo, o kas gali būti maloniau nei darganotą rudens vakarą išsikaitinti malkomis pakūrentoje pirtyje. Vienintelė problemėlė – kur laikyti malkas, kad jos išliktų sausos. Juk drėgnos malkos kur kas prasčiau dega, šilumos nuo jų mažiau, o dūmų ir kreozoto daugiau.