Puola keršakandės – ko imtis?

 (1)
Ruduojantys ir dėmėti kaštonų lapai niekada nėra įprastas vaizdas, ypač vasarą. Tačiau jeigu tokius požymius pastebėjote ant savo augalo, gali būti, kad pasidarbavo dar pakankamai neseniai mūsų kraštuose atsiradęs kenkėjas – keršosios kandelės. Ko tokiu atveju imtis?
Puola keršakandės – ko imtis?
© Shutterstock nuotr.

Kaštoninės keršosios kandelės (Cameraria ohridella) yra nedidelių drugių rūšis, kuri kaip ir kaštonai yra būdingesni Balkanų pusiasaliui ir kuri, taip pat kaip ir kaštonai, atkeliavo pas mus iš svetur. Šie vabzdžiai, kaip nurodo pavadinimas, parazituoja kaštonų lapuose. Pastebima, kad keršakandžių aktyvumas kinta priklausomai nuo orų. Šaltesni orai mažina jų kiekį ir, pavyzdžiui, dėl vėsoko šių metų pavasario, spėjama, pažeidimų ant kaštonų bus mažiau. Per sezoną gali išsivystyti kelios kandelių populiacijos.

Žalą kaštono lapams daro keršakandžių vikšrai. Patekę ant lapo, jie graužia jo audinius ir išgraužia dėmines ertmes – minas. Jos būna gelsvos ir balsvos, o vėliau – paruduoja. Tame pačiame lape baigęs vystytis vikšras suformuoja lėliukės kamerą, kur virsta lėliuke. Vienaip ar kitaip, kaštonams šie procesai tikrai ne į naudą: tiek minos, tiek lėliukių kameros mažina audinio kiekį, lapai pradeda džiūti, tampa sausi, paruduoja ir nukrenta anksčiau nei turėtų.

Kaip atpažinti, kad kaštonai kenčia būtent nuo keršakandžių? Lietuvos Arboristikos centro vadovas Sigitas Algis Davenis teigia, kad keršakandžių minos yra akivaizdžiai matomos, todėl jas nesunkiai atpažins ir ne specialistas. „Keršakandes galima atpažinti iš to, jog lapo viduje atsiranda parudavimai. Jų būna pakankamai daug, galima netgi iš vidaus praplėšus pūslelę matyti mikroskopines lervutes. Tačiau taip pat reikia prisiminti, kad kaštonams kenkia grybelis, kurio požymiai yra panašūs, bet labiau pažeidžia labiau lapo pakraštį, kai kandelės daugiau yra linkusios įsikurti lapo viduje“

Šį skirtumą galite pamatyti Lietuvos arboristikos centro nuotraukoje

Guignardia aesculi - grybelis, Cameraria ohridella - keršakandės

Naikinimo būdai.

Feromoninės gaudyklės. Tai biologinis, aplinkai nekenkiantis metodas. Specialūs feromonai pritraukia į gaudykles keršakandžių patinėlius, kur jie ir žūva. Tokios gaudyklės tvirtinamos ant kamieno arba lajoje. S.A. Davenis teigia, kad jomis galima sumažinti keršųjų kandelių skaičių, tačiau išnaikinti jų greičiausiai nepavyks. „Kryptingai naudojant ir medžio lajai apskaičiavus tam tikrą gaudyklių kiekį, jos santykinai palengvina medžio likimą. Pilnai jų neišnaikina, neišgaudo, tačiau pažeidimų kiekis būna mažesnis“.

Cheminės priemonės. Rinkoje taip pat galima rasti įvairių cheminių preparatų – purškiamų arba injekcinių insekticidų. Jie pasižymi efektyvumu naikinant keršakandes, tačiau taip pat neigiamai paveikia patį medį ir jo aplinką, nuo jų žūsta ir kiti vabzdžiai.

Nukritusių lapų surinkimas. Tai dar vienas iš būdų, padedantis šiek tiek sumažinti jų populiaciją. Tokiu būdu tikimasi surinkti ir sunaikinti žiemojimui pasiruošusias keršakandes. Tiesa, teigia specialistas, tai lazda su dviem galais. „Mes sunaikiname kandeles, tačiau kartu naikiname ir lapus ir taip trikdome natūralų lapų puvimą, o jiems pūnant, natūraliai atsistato dirvožemis. Kitaip tariant, mes pašaliname natūralų dalyką. Taip medis gali negauti medžiagų ir pradeda skursti, mažinamas jo imunitetas“, - pasakoja specialistas.

Pašnekovo teigimu, pats geriausias metodas būtų natūralūs kandeles naikinantys entomofagai – taip vadinami vabzdžiai, naikinantys kitus kenkėjus. Jis pastebi, kad natūralioje kandelių ir kaštonų aplinkoje, Balkanų pusiassalyje, kaštonai taip pat būna pažeisti, tačiau tai nėra masiniai pažeidimai.

Laikoma, kad pats optimaliausias kelias yra stiprinti medžių imuninį atsparumą. „Net ir lietuviškuose kaštonuose yra vidinis atsparumas, pavyzdžiui, iš dešimties kaštonų devyni yra stipriai pažeidžiami, o vienas žiūrėk, nepažeistas ar mažiau pažeistas. Ir kai imunitetas silpnas, bet kokia kolonizuojanti rūšis gali juos paveikti. Miesto medžai ypač dažnai yra ligoti nuo abiotinių ir biotinių veiksnių, tačiau jie yra tarsi aplinkos, užterštumo indikatorius. Ir dabar turime kaštonų, kurie auga beveik miške ir jų kenkėjai nepuola. Problema yra ne kandelės, jos tik indikatorius, parodantis, kad medis yra silpnas“, - teigia S.A. Davenis.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kiemas

Gudrybės, kurias reikia žinoti mėgstantiems vėžiauti (16)

Liepos 16 d. prasidėjo vėžiavimo sezonas, kai leidžiama gaudyti plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius. Jis tęsis iki spalio 14-osios.Šiuos vėžius galima gaudyti tik bučiukais, ne ilgesniais nei 1 m ir ne platesniais nei 0,5 m, ir samteliais – draudžiama rankomis, graibštais ar kitais būdais. Vienas žvejas gali naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius. Per vieną žvejybą leidžiama sugauti ne daugiau kaip 50 ne mažesnių nei 10 cm plačiažnyplių ar siauražnyplių vėžių.

Kaip prižiūrėti kiemą, kad jo neužgožtų samanos ir piktžolės? (1)

Nors apsamanoję takeliai kai kuriems žmonėms atrodo romatiški ir suteikia kiemo erdvei natūralumo, daugeliui patinka, kai jie atrodo tvarkingai ir reprezentatyviai. O tarpuose tarp akmenų ar trinkelių želiančios piktžolės ir samanos tvarkos neįneša. Samanos nepuošia ir kiemo vejos. Jų pažeista veja atrodo nelygi, pakinta jos spalva, be to, samanos trukdo augti sveikai žolei.

Liepteliai ir tilteliai – kaip nepasiklysti renkantis? (2)

Įsirengus tvenkinį, sutvirtinus šlaitus, pasodinus augmeniją iškyla problema – kaip patogiai prie to vandens telkinio prieiti? Kaip jį pereiti nesušlapus kojų? Tiltai bei liepteliai yra ne tik puikus dizaino elementas, bet ir funkcionalus statinys. Tiltu kitą krantą pasieksite nesušlapę, o nuo liepto patogu meškerioti, stebėti ir šerti žuvis, vakare palydėti saulę.

12 veiksmingų būdų, kaip kovoti su skruzdėlėmis (12)

Turbūt sutiksite, kad sodas ir kiemas turėtų būti jūsų, o ne visur šmirinėjančių skruzdėlių karalija. Nors skruzdėlės padeda palaikyti biologinę pusiausvyrą, naikina sodo kenkėjus ir yra naudingos augalams ir dirvožemiui, daugelis jų pridaro daugiau žalos nei naudos. Didžiausia žala kyla iš to, kad skruzdėlės saugo ir platina amarus, nes šie, iščiulpę augalų syvus, išskiria joms maistą – lipčių. O amarų savo sode nenori niekas.

5 dalykai, kuriuos verta žinoti apie lauko židinius (1)

Lauko židinys – jaukumo šiltais vasaros ir vėsiais rudens vakarais garantas. Jis ne tik suteikia progą pasišnekučiuoti prie gardaus maisto, bet ir maloniai nuteikia, ramina ir padeda sutelkti mintis. Todėl įsirengti jį reikėtų ypač atsakingai, atsižvelgiant į gamtines ir architektūrines aplinkos ypatybes.

Kaip prižiūrėti kepsninę?

Jei mėgstate ruošti mėsą kepsninėje, greičiausiai žinote, kad palikti jos apskretusios – nevalia. Ant grotelių susikaupę riebalai ir aliejus kepant išskiria gaižų kvapą, kuris tikrai nepagerina maisto skonio. Prie grotelių prilipusi anglis maisto taip pat nepuošia, jau nekalbant apie elementarią higieną ir estetiką. Taigi, kaip tinkamai prižiūrėti kepsninę, kad maisto skonis būtų tobulas, o prietaiso nereikėtų prieš laiką išmesti?

Kaip nuimti seną velėną ir pakloti naują?

Nors užsėti sklypą yra pigiau ir paprasčiau, nei pakloti velėną, pastarasis būdas užtikrina greitesnį rezultatą. Be to, paklojus velėną, vejos kokybė bus geresnė. Geriausia kloti pavasarį arba rudenį, o ne svilinant karščiui ar prieš didelius šalčius.

Nuosavos kūdros įžuvinimas žuvų auginimui maistui (32)

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos Žvejybos ir akvakultūros departamento duomenimis, 50 proc. pasaulyje suvalgomų žuvų užauginama akvakultūros ūkiuose. Kad gautų didžiausią ekonominę naudą, žuvininkystės ūkiai pasaulyje žuvis augina labai intensyviai. Tam naudoja pašarus su augimo stimuliatoriais ir genetiškai modifikuotais priedais. O štai nuosavoje kūdroje šeimos reikmėms galite užsiauginti tikrai sveikos žuvies, jei šersite jas paprastais natūraliais grūdais arba aukštos kokybės pašaru. Siūlome susipažinti su populiariausiomis tvenkiniuose auginamomis žuvimis.

Ieškant grožio ir naudos balanso – kokią takelio dangą rinktis?

Takelių funkcija dvejopa – estetinė ir praktinė. Jie skirti maloniems pasivaikščiojimams, padeda prieiti prie gėlynų, pavėsinių, alpinariumų. Jais išeiname iš namų ir į juos grįžtame. Be kita ko, jie suteikia sodui struktūrą ir išryškina kraštovaizdžio ypatybes. Jie naudingi, nes apsaugo žolę nuo mindymo ir palydi į dažnai lankomas ir kiek atkampesnes sodo vietas.

Ar tvora gali būti laikoma riboženkliu? (20)

„Norėčiau sužinoti, kodėl mano privačios namų valdos sklypo tvora, pagal kurią atlikti ir kadastriniai matavimai, Kauno mieste nėra riboženklis?“ – klausia portalo skaitytojas p. Matas.

5 dalykai, kuriuos turite žinoti prieš įsirengdami terasą

Terasa – jungtis tarp namo ir sodo, kurioje galite visiškai atsipalaiduoti. Tačiau išsirinkti tinkamą terasos tipą nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti. Pateikiame penkis svarbiausius klausimus, kuriuos turite sau užduoti, jei nusprendėte įsirengti terasą.

Kaip tinkamai išsikasti kūdrą?

Dar visai neseniai buvo kalbama, kad norint padidinti sklypo vertę – pakanka jame iškasti vandens telkinį. Jeigu sklypo pardavimo klausimas jums ir nėra aktualus, vis tik negalite paneigti, kad vasarą labai smagu, ne tik kojas įmerkti į nuosavą tvenkinį, bet ir smagiai visu ūgiu į jį pūkštelėti.

Tvenkinio dumblas. Kaip su juo kovoti? (5)

Visiškai švarių, be dumblo, tvenkinių nebūna, nes biologinis balansas juose niekada nebus idealus, tačiau būtina palaikyti pusiausvyrą vandens telkinyje. Vis tik su dumblo pertekliumi bent kartą gyvenime yra susidūrę daugiau nei 80 procentų tvenkinių savininkų.

Populiariausios tvoros: praktiniai aspektai (5)

Tvoros ne tik saugo, bet ir puošia. Vis dėlto, tai, kokią tvorą išsirinksite, labiausiai priklausys nuo konkretaus poreikio. Norėdami privatumo, greičiausiai tversitės medine, metaline ar skardine tvora. Jei jūsų tikslas – įrėminti, aptverti, bet palikti matomą gražiai sutvarkytą sklypą, niekas nepakeis segmentinės ar strypų tvoros. Taigi, prieš renkantis tvorą, pirmiausia reikėtų išsigryninti funkciją, o tik vėliau galvoti apie tvoros spalvą, aukštį, pamatus ir vartelius. Daugiau naudingų patarimų ir skirtingų tvorų ypatybių pateikė Daraupats.lt kalbinti ekspertai.

Kaip išsirinkti lauko šviestuvus? (1)

Lauko apšvietimo sistemos planavimas – atsakingas darbas, nes nuo jo sėkmės priklausys ne tik teritorijos grožis, bet ir jūsų saugumas. Šviestuvų pasiūla yra milžiniška, tad išsirinkti tikrai nelengva. Galbūt bus lengviau, jei žinosite svarbiusias estetines ir technines detales, į kurias būtina atkreipti dėmesį.