Puola graužikai: dažniausiai padaromos klaidos

Vienuose iš Jungtinės Karalystės slaugos namuose gyvenusi moteris buvo smarkiai apkandžiota žiurkių. Kol 75 metų moteris miegojo, jos ranką tarsi kukurūzų burbuolę kramsnojo graužikai. Neilgai trukus moteris nuo sužalojimų mirė. UAB „Dezinfa“ vadovė Margarita Kutkaitė sako, jog tokių atvejų pasitaiko ir Lietuvoje.
Puola graužikai: dažniausiai padaromos klaidos
© Fotolia nuotr.

„Per mūsų įmonės veiklos metus esame gavę ne vieną nusiskundimą dėl žiurkių antpuolių. Ši problema ypač aktuali kaimuose, kur senoliai likę vieni vis dar laiko nedidelį ūkelį, tačiau negali tinkamai pasirūpinti savo aplinka. Viename iš kaimų gyvenančiai garbingo amžiaus moteriai žiurkė naktį smarkiai įkando į pirštą, šalia esančiame bažnytkaimyje žiurkės bandė apkramsnoti būdoje tupėjusį šunį. Tiesa, kartą esamę vykę naikinti žiurkių į daugiabutį, kur žiurkė užpuolė lovytėje miegantį kūdikį“, – pasakojo kenkėjų kontrolės ekspertė.

Žiurkės kelia pavojų sveikatai

Biologas Liutauras Grigaliūnas teigia, kad žiurkės kelia didelį pavojų žmonių ir naminių gyvūnų sveikatai. Kai kuriuose Lietuvos teritorijose skaičiuojama, kad net 50 proc. žiurkių yra užsikrėtusios patogeninėmis bakterijomis – leptospiromis. Infekcija su žiurkių šlapimu patenka į vandenį, maisto produktus ir taip užkrečia žmones.

„Dažniausios žiurkių platinamos ligos – salmoneliozė, leptospirozė, jersiniozė, tuliaremija ir kt. Be to, žiurkės perneša blusas, erkes, kurios taip pat yra pavojingų ligų platintojos. Graužikų pernešamos ligos – itin didelė problema ūkiuose, kur žiurkių populiacijos gana didelės, jos turi tiesioginį kontaktą su patalpose laikomais gyvūnais, o apsisaugoti nuo šių graužikų gana sunku“, – pabrėžia biologas.

Žiurkės – itin nuovokūs graužikai

Žiurkės – itin protingi, lengvai prie įvairių gyvenimo sąlygų prisitaikantys gyvūnai. Jos maistą renkasi labai atsargiai ir kartais sugeba atskirti užnuodytą masalą. Pastebėjusios žuvusias gentaines, jos tampa dar atsargesnės ir geriau badaus nei palies įtarimų keliantį jauką.

„Siekiant išnaikinti graužikus labai svarbu įvertinti situaciją ir gebėti parinkti tinkamą naikinimo priemonę, kad ji būtų ir veiksminga, ir saugi. Pavyzdžiui, jei namuose yra vaikų ar augintinių, rekomenduojama nepilti masalo atvirose vietose – žiurkės ir pelės linkusios nešti jauką į savo urvus, todėl gali užteršti visą teritoriją. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į naudojamų priemonių kiekį – jaukų turėtų būti ne per mažai, tam, kad visi toje vietoje gyvenantys graužikai galėtų maitintis ne vieną kartą, o tol, kol jų organizmas gaus reikiamą mirtiną dozę. Graužikus galima naikinti nuodais, gyvagaudžiais ar kt. spąstais. Jei į namus užklydo viena žiurkė, apsiginklavę kantrybe ir išmanumu galite bandyti atsikratyti jos patys, tačiau, jei populiacija gausesnė, išnaikinti šiuos gana nuovokius graužikus bus sudėtinga“, – perspėja L. Grigaliūnas.

Nepalikite maisto ant stalo

Kenkėjų kontrolės ekspertė M. Kutkaitė pataria maistą laikyti graužikams neprieinamoje vietoje ar taroje.

„Pirmiausiai gyventojai turi pasirūpinti, kad maisto produktai ir vanduo būtų nuolat laikomi sandariose talpose. Tai itin aktualu šventiniu laikotarpiu, kai po vakarėlių pavargę maistą paliekame ant stalų su mintimi susitvarkyti ryte. Jei namuose yra kenkėjų – jie nepraleis progos pasmaguriauti šventinėmis vaišėmis. Taip pat svarbu sandariai laikyti buitines atliekas. Tinkamai besirūpindami maisto ir atliekų šalinimu, kuriame netinkamas gyvenimo sąlygas ne tik graužikams, bet ir tarakonams bei maistinėms kandims“, – atkreipia dėmesį M. Kutkaitė.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Kaip išsirinkti tinkamiausią sniego kastuvą? (3)

Kokybiškas sniego kastuvas gali būti naudojamas iki dešimties metų. Jis tikrai palengvina darbą, nes yra lengvai pakeliamas, nenutrina rankų. Kad sniego kastuvas tarnautų kiek įmanoma ilgiau, svarbu pasirinkti jį tinkamo dydžio ir formos, prieš tai įsitikinus, kad jis pagamintas iš kokybiškos medžiagos, pataria specialistai.

Kuo barstyti kiemą ir takus, kad nebūtų slidu? (7)

Šaltuoju metų laiku rūpesčių sukelia ne tik sniegas, bet ir ant važiuojamosios kelio dalies, šaligatvių ir takų susidaręs slidus ir pavojingas ledo sluoksnis. Kaip veiksmingiausiai išsivaduoti nuo ledo, pasakoja specialistai.

Kaip žiemą apsaugoti sodą nuo graužikų? (8)

Pelės, pelėnai ir kiškiai yra tikri medžių priešai. Žiemomis, kai trūksta maisto, jie minta sultinga medžių žieve ir pažeidžia juos taip smarkiai, kad šie gali sunykti. Graužikai ypač didelį pavojų kelia jauniems sodams – žievę gali nugraužti net iki brazdos, neretai apgraužia šaknis. Tad kaip nuo jų apsisaugoti?

Malkų laikymo gudrybės (2)

Linksmai pleškančios malkos namams suteikia nepakartojamo jaukumo, o kas gali būti maloniau nei darganotą rudens vakarą išsikaitinti malkomis pakūrentoje pirtyje. Vienintelė problemėlė – kur laikyti malkas, kad jos išliktų sausos. Juk drėgnos malkos kur kas prasčiau dega, šilumos nuo jų mažiau, o dūmų ir kreozoto daugiau.

Kaip apsaugoti lauko baldus ir paruošti juos kitam sezonui? (1)

Nors darbo įrankių dar gali prireikti, lauko baldus jau tikrai galite atidėti kitam sezonui. Šaltis ir šlapdriba juos veikia neigiamai – prisigėrę drėgmės jie ima šerpetoti, o nuo šalčio gali plėstis, trūkinėti. Žinoma, geriausia lauko baldus įnešti į šaltą, sausą ir gerai vėdinamą patalpą. Jei tokios galimybės nėra, tuomet juos reikėtų laikyti kokioje nors stoginėje arba uždengti polietileno plėvele, palikus plyšių orui įeiti.

5 vietos, kur slepiasi rudeniniai kenkėjai (6)

Įsivyraujantį rudenį žymi ir kalendorius, ir oras už lango. Šaltis, drėgmė gyventojus skatina ne tik šilčiau apsirengti, bet ir pasirūpinti prevencija nuo kenkėjų.

Kaip paruošti veją žiemos miegui?

Kaip teisingai paruošti veją peržiemoti, kad pavasarį turėtume sveiką ir gražią pievutę, paklausėme Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto mokslo darbuotojo Vaclovo Stukonio.

Kompostavimas: kaip atliekas paversti nauda?

Ruduo – metas, kai nuo derliaus apsunkusius sodus bei daržų lysves pradedame ruošti žiemos poilsiui ir būsimam sezonui. Nukarpytos šakos, sausi lapai, vaisių krituoliai, daržo augalų liekanos – tai žaliosios atliekos, kurių atsikratyti galima pačiu ekologiškiausiu ir kartu piniginei palankiausiu būdu – kompostuojant. Visgi tokią išeitį renkasi toli gražu ne visi žaliųjų atliekų turėtojai, pastebi ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“ vykdomoji direktorė Daiva Skrupskelienė.

Netinkamai sodinami želdiniai: kokių veiksmų galime imtis?

Gretimame sklype sulapojusių medžių, krūmų arba ūgtelėjusios gyvatvorės metamas šešėlis ir išsikerojusios šaknys dažnai kelia greta esančio sklypo savininko nepasitenkinimą. Dažnai net nepmėginus susitarti gražiuoju, nuoskauda dėl pažeistų teisėtų interesų liejama skunduose įvairioms institucijoms. Jų gauna ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Kaip statant tvorą nepažeisti kaimynų interesų (4)

„Ar reikia leidimo norint statyti tvorą? Kur kreiptis, kokius dokumentus reikia turėti, kad viskas būtų vykdoma nepažeidžiant teisės aktų?“ – tokių ir panašių klausimų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) sulaukia kasdien.

Kaip karpyti medžius ir krūmus rudenį? (2)

Rudenį, krentant lapams ir jiems nukritus, reikėtų apkarpyti sode augančius vaismedžius ir dekoratyvinius medžius.

Apželdintos tvoros ir gyvatvorės – keli vertingi triukai

Bet kokią tvorą galima puošti augmenija. Taip sukursite nepakartojamą sodo vaizdą, o jei pasistatėte masyvią mūrinę tvorą, patiems bus maloniau pažiūrėti per langą – išvysite ne akliną sieną, o priklausomai nuo metų laikų besikeičiantį vaizdą. Tereikia pasirinkti tinkamus augalus, priderinti juos prie tvoros struktūros, medžiagų, stiliaus, ir, suprantama, savo skonio.

Kodėl rudenį svarbu tinkamai apšviesti kiemą ir kaip tai padaryti?

Šąlančios ir trumpėjančios dienos skatina pagalvoti ne tik apie atostogas šiltuose kraštuose, bet ir apie tinkamą apšvietimą namuose ir kieme. Kai trūksta šviesos, prastėja žmogaus darbingumas, blogėja nuotaika, slopsta jėgos. Todėl nekeista, kad įvairiais apšvietimo sprendimais bandome pratęsti, pailginti pernelyg gretai išblėsusią dieną.

Ką daryti, kai kaimyno akmenys griūva į svetimą sklypą (5)

Portalo skaitytojo, gyvenančio Vilniaus rajone, Didžiojoje Riešėje, sklypas ribojasi su kaimyno sklypu – jie atitverti tinkline tvora. Prie pat tvoros kaimynas sukrovė pusantro metro aukščio akmenų krūvą ir malkų. „Akmenys ne kartą griuvo į tvorą, kurią pats stačiau. Pyktis su kaimynu nenoriu, tačiau akmenų ir malkų krūvos stovi jau trečius metus. Būčiau labai dėkingas, jeigu paaiškintumėte, ar reglamentuoti atstumai krauti panašius daiktus", – klausia portalo skaitytojas.

Klausia skaitytojai: ką daryti su ne vietoje augančiais želdiniais? (5)

Sulaukėme dviejų skaitytojų klausimų. Pirmasis klausia, ką daryti, jei kaimynas nesutinka apkarpyti savo tujų, o antrasis domisi, ar galima pačiam iškirsti kadaise pasisodintą beržą. Į klausimus atsako Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Kraštovaizdžio skyriaus vedėjas Gintautas Gruodis.