Pirties įrengimo principai: krosnelės pasirinkimas. 2 dalis

Patyrę pirtininkai kartais teigia, kad gera ventiliacija yra pirties plaučiai, o krosnelė - jos širdis. Tai tikrai nėra tušti žodžiai, nes tinkamos krosnelės svarba pirčiai yra gerai suvokiama net ir mėgėjui. Pasidomėjome, į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis.
Pirties įrengimo principai: krosnelės pasirinkimas. 2 dalis
© Shutterstock nuotr.

Pagal kuro rūšį krosneles galima skirstyti į dvi grupes:
Malkomis kūrenamos krosnelės; 
Elektrinės krosnelės.

Malkinės krosnelės. Šio tipo krosnelės yra neatsiejamos nuo tradicinės pirties įvaizdžio. Tiesa, palyginus su senesniais laikais naudotomis iš akmenų mūrytomis krosnelėmis, šiuolaikinės krosnelės dažniausiai gaminamos iš metalo ir turi įvairių naudingų patobulinimų, pavyzdžiui, gali turėti papildomą talpą vandeniui pašildyti. Vis tik jų principas išlieka toks pat – krosnyje esančius akmenis kaitina šiluma, gauta deginant malkas. Tokios krosnelės įprastos rąstinėse pirtyse ir ypač retos namie įrengiamose pirtyse. 

Šioms krosnelėms reikia kamino, taip pat jos turi pakurą, kuri gali būti arba garinėje (toje pačioje patalpoje) arba priepirtyje. Pasirinkimas daugiausia priklauso nuo paties žmogaus – vieniems tiesiog malonu kaitintis ir prižiūrėti degančią ugnį, kiti galbūt nori įsidėti platesnes stiklines dureles ir priepirtyje turėti savotišką židinį. Abiem atvejais, esant tinkamai įrengtam dūmtraukiui, nemalonių kvapų ir pojūčių nėra. Tiesa, krosneles su vidine pakura prireikus šiek tiek lengviau pakeisti. Malkinėms krosnelėms taikomi didesni priešgaisrinio saugumo reikalavimai nei elektrinėms. 

Elektrinės krosnelės. Tai naujoviškos krosnelės, kurios skiriasi šildymo būdu – šilumos šaltinis yra ne ugnis, o elektriniai tenai. Dėl šios priežasties tokioms krosnelėms nereikia kamino ar pakuros, joms taikomi švelnesni priešgaisriniai reikalavimai. Šio tipo krosnelės dažniausiai turi apsauginius išsijungimo mechanizmus, tiesa, prisideda papildomi saugumo reikalavimai – tokios krosnelės turi būti tinkamai įžemintos. 

Pažangiausios krosnelės gali pasiūlyti įvairių pirties galimybių. Elektrinių krosnelių galingumas svyruoja nuo 2,5 iki 18 kW, o viešosioms pirtims skirtų krosnelių galia gali būti ir dar didesnė. Tokių krosnelių temperatūrą galima nustatyti laipsnio tikslumu, taip pat krosnelės geba palaikyti nustatytą temperatūrą, o elektrinės krosnelės su garo generatoriumi gali palaikyti skirtingą drėgmės lygį, taip išplėsdamos pirties pramogų spektrą – galima reguliuoti drėgmę, temperatūrą ir su ta pačia krosnele mėgautis įvairių tipų pirtimis. 

Abiejų rūšių krosneles dar galima skirstyti į atviras arba uždaras (šilumą akumuliuojančiomis), pastarosios lėčiau atvėsta ir ilgiau gali išlaikyti šilumą. Atvirose krosnelėse šiluma sklinda tiesiogiai nuo akmenų, juos galima matyti. Uždaros krosnelės turi dangtį, kuris atidaromas, kai ant akmenų norima užpilti vandens. Tokiose krosnelėse akmenų temperatūra gerokai aukštesnė ir gali ilgiau išlaikyti maksimaliai įkaitusius akmenis. 

Kurios rūšies krosnelę rinktis? Kaip ir daugelis klausimų, prasidedančių „Kas geriau...?“, taip ir šis, vieningo atsakymo neturi. Pasirinkimas priklauso nuo individualaus žmogaus poreikių ar netgi pirties suvokimo. „Pirtininkų yra labai skirtingų – vieni mato pirtį kaip procesą, kiti nori grįžti namo, išsikaitinti ir viskas. Jei jums svarbiausia procesas, tuomet rinkitės malkinę krosnelę, o jei norite tik rezultato, pilnai tiks elektrinė. Pojūčio skirtumas kaitinantis tarp vieno ar kito tipo krosnelės jaučiasi tik jautriam žmogui, o garas priklauso nuo naudojamų akmenų. Tiesa, elektrinėse krosnelėse per tenus išdega šiek tiek daugiau deguonies, tačiau teisingai įrengus pirtį, labai abejoju, ar jaustųsi didelis skirtumas“, – teigia pirčių įranga prekiaujančios  UAB „Poilsio sprendimai“ vadovas Vaidas Baupkus.

Pirties įranga ir prekėmis prekiaujančios parduotuvėse „Prekės pirtims“ vadovas Juozas Valaitis pastebi, kad dažnai pasirinkimą lemia ir praktiniai aspektai. „Daugelis elektrinių krosnelių jungiasi prie trifazio elektros įvado, o soduose ar vietose toliau nuo gyvenviečių, elektros tiekėjas kartais negali garantuoti norimos galios – juk pirties krosnelių gali būti ir labai galingų. Todėl tokiu atveju daug paprasčiau pasistatyti malkinę krosnelę. Kita vertus, šioms krosnelėms reikalingas dūmtraukis, todėl dažnai žiūrima ir lyginama, kuris sprendimas yra patogesnis“, – pasakoja pašnekovas. 

Kokio galingumo krosnelės reikėtų? Krosnelės galingumas yra tiesiogiai susijęs su pirties tūriu. „Paprastai apskaičiuoti, kokios galios krosnelės jums reikės, galite taip – pirmiausia apskaičiuojate pirties kubatūrą. Jei pirties tūris, tarkime, 9 kubiniai metrai, tuomet ir rinktis reikia ne mažesnę nei 9 kilovatų galios krosnelę. Svarbu nepasirinkti mažesnio galingumo. Kita vertus, jei įsigijote patikimų gamintojų krosnelę, gamintojai patys parašo, kokio dydžio pirtims yra skirtos jų krosnelės“, – pataria J. Valaitis. Nepatartina rinktis ir per daug galingos krosnelės – patalpa įkais greičiau nei iki reikiamos temperatūros, įkais akmenys, dėl ko gali stipriai nukentėti garo kokybė. 

Sausa, vidutinio drėgnumo ar drėgna pirtis? Be abejo, prieš įsirengiant savo pirtį, naudinga būti išbandžius keletą pirčių tipų – taip lengviau apsispręsite, kokioje pirtyje jums labiausiai patinka kaitintis. Pirties oro drėgnumas priklauso nuo krosnelės akmenų įkrovos – kuo daugiau akmenų, tuo drėgnesnė galės būti pirtis ir atvirkščiai, kuo mažiau – tuo sausesnė. Sausose pirtyse temperatūra yra 80–110 laipsnių, santykinė oro drėgmė yra iki 30%. „Krosnelės tokiose pirtyse dažniausiai būna atviros, akmenų kiekis nedidelis, apie 40-60 kilogramų. Tada vidutinio drėgnumo pirtys – krosnelėse yra didesnis kiekis akmenų, kurie yra palikti atviri, tai dažniausiai tos krosnys, kur akmenys yra apjuosti tinklu. Akmenų būna apie 200 kg. Drėgniausiose pirtyse orientuojamasi į iki 80 laipsnių temperatūrą, naudojamos uždaros krosnelės“, – skirtumus paaiškina V. Baupkus. 

Įkaitimo laikas ir eksploatacija. Skaičiuojama, jog šeimai naudotis 9 kw krosnele apie 3 valandas, kainuoja apie 3 eurus. „Krosnelių ekonomiškumas panašus ir palyginimas priklauso nuo to, kaip apsirūpinate kuru. Tiems, kurie turi galimybių pasiruošti savo malkų, jomis kūrenti bus labai pigu, o jeigu perkate pavienius malkų ryšulius, tai gali būti ir daug brangiau. Kalbant apie skirtingų pirčių įkaitimą, pasakyčiau taip - jeigu pirtis tinkamai įrengta ir krosnelė, nepriklausomai nuo jos tipo – malkinė ar elektrinė, parinkta tinkamai, pirtis įkaista per 1-1,5 valandos“, – pasakoja J. Valaitis. 

Krosnelių akmenys. Akmenis pirčiai galima pasirinkti pagal savo poreikius. Anksčiau tradiciškai lietuviai rinkdavo gamtoje bei upeliuose randamus riedulius. Jei nuspręstumėte pasekti šiuo pavyzdžiu, prisiminkite, kad jų negalima dėti į elektrinę krosnį. Į malkinę krosnelę galima krauti sraunioje upėje ilgą laiką gulėjusius akmenis. Vis dėlto, jeigu nesate tikri dėl akmenų būklės, įrengiant pirmąją savo pirtį geriau vengti eksperimentų. „Aišku, galima rinktis ir iš aplinkos, tačiau įkaitintas riedulys gali sprogti ir jūsų pirtis gali baigtis ligoninėje ar net rimčiau. Žinoma, yra specialistų, kurie supranta apie akmenis, moka juos patikrinti, daužydami juos vienas į kitą nustato, ar jie gali sprogti, ar ne. Yra geresnių ir saugesnių sprendimų. Tokie akmenys šilumą akumuliuoja ir ją atiduoda nevienodai. Būna, kad užpylus didesnį kiekį vandens, matosi, kad nuo vieno akmens jis labai greitai nudžiūva, o kitas ilgai palieka šlapias. Toks akmuo neatlieka jokios funkcijos – nei praleidžia šilumą, nei ją atiduoda“, – pastebi V. Baupkus. 

Prekyboje randami skaldyti akmenys turi daugiau sąlyčio ploto su įkaitusia krosnele ir kitais akmenimis, jie dažniausiai yra vientisos uolienos, iki tol neturėję ilgalaikio kontakto su oru ir kita aplinka, nėra paveikti ilgalaikių šilumos ar šalčio ciklų. Rinkoje jų siūloma įvairių rūšių. Pagrindinis reikalavimas – jie turi efektyviai kaupti ir atiduoti šilumą bei nesikilinėti nuo karščio ir vandens.
Vienas populiariausių derinantis geras šilumos ir kainos savybes yra vulkanito akmuo. Muilo akmuo (talkochloritas) – pasižymi geru šiluminiu laidumu, jos akumuliacija bei atparumu karščiui. Teigiama, kad jis sukuria švelnų, panašų į žadeito akmens, garą. Minėtasis žadeitas pasižymi įvairiomis savybėmis, iš kurių ryškiausia – teigiamas poveikis savijautai bei sveikatai. Nuo akmens sklinda lengvas, švelnus garas, ateinantis palaipsniui ir nesukuriantis staigaus šiluminio smūgio. Vis dėlto, žadeitas pasižymi ir aukšta kaina.

Žadeitas taip pat išsiskiria iš kitų akmenų savo spalva spalva – jis yra žalsvas. Avietinis kvarcitas (porfyras) yra rusvai rausvos spalvos. Be šio akivaizdaus bruožo, pažymimos ir kitos jo savybės – žemas šiluminis pralaidumas ir didelis tankis, dėl ko garas nuo tokių akmenų yra švelnus. Panašiomis savybėmis pasižymi ir baltasis kvarcitas. Juodos spalvos gabro diabazas neturi porų, kaisdamas neišskiria medžiagų, greitai atiduoda šilumą. 

Keraminiai akmenys akmenimis gali būti vadinami tik iš dalies, nes tai specialiai pirčiai sukurtas darinys. Jie, dėka savo porėtumo, gerai kaupia ir gausiai garina vandenį, pasižymi ypatingu ilgaamžiškumu. 

Matant tokią įvairovę, gali kilti klausimas, galbūt vertėtų pirkti ne vienos rūšies akmenų? „Žinoma, tai daryti galima, tačiau dažniausiai taip elgiamasi taupant. Sumaišius skirtingų rūšių akmenis vienus su kitais, ženkliai geresnio derinio negausite. Galite, jei žadeitas jums per brangus, jo užberti tik ant viršaus - apatiniai kitos rūšies akmenys šildys viršutinius, o garas eis nuo žadeito“, – pasakoja J. Valaitis. Prisiminkite, kad įsigijus vienos rūšies akmens, jie dedami pagal dydį apačioje sudedami didesni akmenys, viršuje – mažesni akmenys. Svarbiausia tarp jų palikti tarpus, kad galėtų vykti oro cirkuliacija. 

Reguliarus akmenų patikrinimas yra pagrindinis darbas, kurį turite atlikti prižiūrėdami krosnelę. Kaitinimasis pirtyje sezoniškumo neturi – tai galima daryti ištisus metus, todėl ir krosnelės priežiūra neturi kitiems prietaisams būdingos „prieš sezoną“ atliekamos profilaktikos. Vis dėlto, maždaug kas pusantrų metų naudinga perrinkti akmenis ir pašalinti suskilusius. Nuo to daugiausiai kenčia apatiniai kaitinimo akmenys. Jei randate neįskilusių, tačiau po truputį trupančių akmenų, juos taip pat reikėtų pakeisti.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Priemonės, kurios padės apsiginti nuo uodų

Atėjus vasarai, vis daugiau laiko stengiamės praleisti gryname ore. Tačiau pasibuvimą miške, prie ežero ar net nuosavame sode gali sugadinti įkyrieji uodai. Kad netektų nuo uodų slėptis namų viduje, yra keletas priemonių, kurios gali padėti juos atbaidyti.

Vejos laistymo ir priežiūros ypatumai per karščius

Kad vasarą galima būtų džiaugtis sveika ir žalia vejos žole, reikia rimtai pasidarbuoti. Karštuoju metų laiku vejos priežiūra sudeda iš trijų svarbių dalių: pjovimo, laistymo bei tręšimo. Šiame tekste plačiau apžvelgsime jas visas.

Terasa: medžiagų pasirinkimo įvairovė

Šylant orams itin smagu džiaugtis terasos, įrengtos šalia individualaus namo ar sodybos, teikiamais malonumais. Tokios konstrukcijos įsirengimas nėra itin sudėtingas procesas, tačiau labai svarbu nesuklysti renkantis medžiagas. Jeigu ieškote medžiagų naujai terasai, reikia įvertinti kiekvienos iš jų pliusus bei minusus.

Užbėkime problemai už akių: kaip panaikinti samanas vejoje?

Nors kai kurie kraštovaizdžio dizaineriai teigia, kad minkšta samanų paklodė nuosavam kiemui gali priduoti vizualinio šarmo, bet iš tiesų šis minkštas žemės paklotas yra ženklas, kad augavietės sąlygos yra nepalankios vejos žolei augti. Tad kaip užkirsti kelią samanų atsiradimui?

Kodėl tarakonai išlenda naktį? (1)

Tarakonai – kenkėjai, dažniausiai pastebimi po vidurnakčio. Pasak, kenkėjų kontrolės ekspertų, dauguma rūšių tarakonų dieną neaktyvūs, o naktį, paprastai praėjus keturioms valandoms po sutemimo, ima ieškoti maisto. Ūsuotieji slepiasi šalia radiatorių, kriauklių, elektros lizduose, po spintelėmis, sienų plyšiuose, ventiliacijos angose. Tarakonai gali ėsti maisto likučius, ant stalo paliktus vaisius, daržoves, net pelėsius, negyvus gentainius ir išmatas – jie puikiai prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų.

Kuo barstyti takelius žiemą, kad nebūtų slidu?

Nors permainingi žiemos orai šiais metais per daug nepuošia aplinkos balto ir puraus sniego sluoksniu, tačiau keliai ir pėsčiųjų takeliai dėl oro temperatūros svyravimų ir kritulių kiekio yra gan slidūs. Jeigu kiemą ir jame esančius takelius padengė ledo sluoksnis, pateikiame keletą būdų, kaip galima nuo jo išsivaduoti.

Sniego kasimas: kaip išsirinkti tinkamą įrankį

Kai už lango pagaliau tikra žiema, malonu pasigrožėti balta spalva padengtu žiemišku peizažu. Tačiau iškritęs puraus sniego sluoksnis asocijuojasi ne tik su sniego gniūžtėmis ir rogėmis, bet ir su sniego kasimu, kuriuo tenka užsiimti, kai reikia važiuoti į darbą ar kur kitur. Pateikiame kelis patarimus, į ką atsižvelgti renkantis sniego kastuvą.

Ką uodai veikia žiemą, arba įdomiausi faktai apie kenkėjus

Anot kenkėjų kontrolės specialistų UAB „Dezinfa“ atstovų, kova su nepageidaujamais įnamiais pažįstama dažnam, tačiau vargu ar kiekvienas iš tiesų žino, su kokiais gyviais susiduria. Štai keletas įdomesnių faktų apie dažniausiai pasitaikančius kenkėjus mūsų namuose.

Kaip persodinti eglutę šventėms pasibaigus?

Šventinis maratonas įsibėgėjo, o tai reiškia, kad greitai reikės susimąstyti, kur dėti kalėdinę eglutę. Tie, kurie pasirinko vazoninę eglutę, turi galimybe ją persodinti savo kieme ar kitame plote ir džiaugtis jos grožiu ištisus metus. Pateikiame kelis patarimus, kaip tinkamai persodinti šį kalėdinį medelį.

Specialistų patarimai, kaip tinkamai paruošti kalėdinę eglutę šventiniam laikotarpiui

Kambaryje pastatyta kalėdinė eglutė puošia namus viso šventinio laikotarpio metu. Paprastai ji namuose stovi apie tris savaites, tad rinkdamiesi ir puošdami šį kalėdinį medelį norime, kad jis gražiai atrodytų kuo ilgiau. To pasiekti galima tinkamai eglutę prižiūrint bei puošiant.