Patarimai, kaip išsirinkti medį savo kiemui

Medis – neatskiriama lietuviškos sodybos ar individualaus namo kiemo dalis. Nors išsirinkti medį kiemui, atrodytų, nėra sudėtinga, ekspertai pataria šiam sprendimui skirti pakankamai laiko ir atsižvelgti ne tik į skonį, bet ir galimybes bei medžio funkcionalumą.
Patarimai, kaip išsirinkti medį savo kiemui
© Fotolia nuotr.

Siūlo nueiti į parką

Prieš renkantis, kokį medį sodinti sklype, želdinimo specialistai siūlo nuvykti į sklypą ir apsižvalgyti aplink. Pirmiausia, kaimynystė duoda užuominų apie tai, kokie medžiai geriausiai įsilies į sklypą supančią aplinką. Pavyzdžiui, jei sklypą supa pušynas, patartina sklype taip pat sodinti pušeles. Be to, tikėtina, kad šalia sklypo esantis dirvožemis būdingas ir sklypui. Taigi, jei medis auga netoliese, tikėtina, kad tos rūšies medis augtų ir namo kieme.

„Medžio augimui įtakos turi gruntas, vanduo, užterštumas. Net jei išsirinksite mėgstamiausios rūšies ir patį gražiausią sodinuką, bet sąlygos jam augti bus netinkamos, estetinis vaizdas tikrai netenkins. Augmenija, esanti aplink sklypą, gali patarti, ką rinktis“, – teigia Apželdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacijos vykdančioji direktorė Ingrida Vainauskienė.

Renkantis medį reikia atkreipti dėmesį ir į sklypo dydį, o tiksliau – atstumą nuo kaimyno sklypo. Užaugęs medis gali trukdyti kaimynui, rudieniniai lapai padaryti netvarką jo kieme.

„Žmonėms, kurie turi sentimentų klevams ar liepoms, prieš pasisodinant tokį medį savo kieme, visuomet siūlau nueiti pasivaikščioti į parką, pažiūrėti, koks didelis gali būti medis, ir įvertinti savo galimybes, sklypą, atstumus nuo kaimyninių sklypų, laiko sąnaudas grėbiant lapus“, – pasakoja I. Vainauskienė.

Be to, specialistė pataria išlaikyti proporcijas tarp augmenijos ir sklype esančių statinių. Pavyzdžiui, jei sklype stovi nedidelis namas, dideli, plačią lają turintys medžiai, vizualiai jį dar labiau sumažins.

Medžiui reikia paskirti užduotį

Visgi medis sklype gali teikti ne tik estetinį pasitenkinimą, bet ir atlikti kur kas praktiškesnes funkcijas: tapti pavėsiu saulėtą dieną bei apsaugoti sklypą nuo kelio dulkių, vėjo ar triukšmo.

Norintiems apsaugoti savo sklypą nuo vėjo patartina rinktis medžius, kurių laja tankesnė. Nuo seno lietuvių sodybose tam sodinti skroblai, paprastieji klevai. Žiemą, nukritus lapams ir išretėjus lajoms, jų teikiama apsauga nuo vėjo suprastėja perpus. Tik visada žaliuojantys spygliuočiai bei skroblai ir ąžuolai, išlaikydami ant šakų sudžiūvusius lapus, išlaiko bent kiek tankesnes lajas ir sulaiko vėją.

Medžiai taip pat apsaugo nuo dulkių šalia žvyrkelių ar judresnių kelių ir gatvių esančių namų gyventojus. Skaičiuojama, kad šiltuoju metų laiku medžių ir krūmų laja gali sulaikyti iki 80 proc. dulkių, o žiemą – iki 40 proc. Visgi ne visi medžiai apsaugo vienodai. Skaičiuojama, kad ant vieno kvadratinio metro kaštono lapų vidutiniškai nusėda apie 6,1 gramo, liepos – 8,7 gramo, kalninės guobos – 10,1 gramo dulkių. Tyrimai rodo, kad spygliuočiai nusodina apie 1,5 karto daugiau dulkių nei lapuočiai.

Intensyvaus eismo gatvėse gyvenantys individualių namų savininkai turėtų išnaudoti medžius siekdami sumažinti triukšmą. Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad priklausomai nuo medžių rūšies, triukšmo slopinimo intensyvumas gali siekti 50-80 proc. 15 metrų pločio liepos laja triukšmo lygį sumažina maždaug 5 decibelais, 1,6 metro aukščio ir 1 metro pločio skroblų gyvatvorė, esanti 13 metrų atstumu nuo garso šaltinio triukšmą sumažina maždaug 7 decibelais, o 8 metrų pločio tanki medžių ir krūmų juosta sumažintų triukšmą 13 decibelų.
Medžiai rečiau naudojami priešgaisrinėms užtvaroms. Spygliuočiai medžiai šiam tikslui visiškai netinkami, nes patys greitai užsidega. Geriausiai nuo ugnies apsisaugo juodalksniai, paprastosios liepos, klevai. Juos reikėtų sodinti grupėmis po 2-3 medžius.

Tendencijos keičiasi

Populiariausi Lietuvoje jau 15 metų išlieka spygliuočiai medžiai. Tačiau specialistai jau įžvelgia sodybų ir individualių namų savininkų norą sukurti kieme sezoniškumo efektą.

„Žmonės vis labiau domisi, kaip sklype sukurti sezoniškumo efektą – kad vieniems nužydėjus pražystų kiti. Nors paprastai toks efektas kuriamas sumaniai išnaudojant krūmus ir gėles, jei sklype yra vietos, taip galima sužaisti ir su medžiais“, – pastebi I. Vainauskienė.

Lietuvių mėgiami ir vaismedžiai: sodybose dažniausiai sodinami dideli vaismedžiai, o individualių namų kiemuose – dekoratyviniai vaismedžiai ar vaiskrūmiai. Populiariausi išlieka putinas, šilauogės, obelys, vyšnios, retai, tačiau kartais sodinami ir abrikosai.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Kodėl tarakonai išlenda naktį?

Tarakonai – kenkėjai, dažniausiai pastebimi po vidurnakčio. Pasak, kenkėjų kontrolės ekspertų, dauguma rūšių tarakonų dieną neaktyvūs, o naktį, paprastai praėjus keturioms valandoms po sutemimo, ima ieškoti maisto. Ūsuotieji slepiasi šalia radiatorių, kriauklių, elektros lizduose, po spintelėmis, sienų plyšiuose, ventiliacijos angose. Tarakonai gali ėsti maisto likučius, ant stalo paliktus vaisius, daržoves, net pelėsius, negyvus gentainius ir išmatas – jie puikiai prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų.

Kuo barstyti takelius žiemą, kad nebūtų slidu?

Nors permainingi žiemos orai šiais metais per daug nepuošia aplinkos balto ir puraus sniego sluoksniu, tačiau keliai ir pėsčiųjų takeliai dėl oro temperatūros svyravimų ir kritulių kiekio yra gan slidūs. Jeigu kiemą ir jame esančius takelius padengė ledo sluoksnis, pateikiame keletą būdų, kaip galima nuo jo išsivaduoti.

Sniego kasimas: kaip išsirinkti tinkamą įrankį

Kai už lango pagaliau tikra žiema, malonu pasigrožėti balta spalva padengtu žiemišku peizažu. Tačiau iškritęs puraus sniego sluoksnis asocijuojasi ne tik su sniego gniūžtėmis ir rogėmis, bet ir su sniego kasimu, kuriuo tenka užsiimti, kai reikia važiuoti į darbą ar kur kitur. Pateikiame kelis patarimus, į ką atsižvelgti renkantis sniego kastuvą.

Ką uodai veikia žiemą, arba įdomiausi faktai apie kenkėjus

Anot kenkėjų kontrolės specialistų UAB „Dezinfa“ atstovų, kova su nepageidaujamais įnamiais pažįstama dažnam, tačiau vargu ar kiekvienas iš tiesų žino, su kokiais gyviais susiduria. Štai keletas įdomesnių faktų apie dažniausiai pasitaikančius kenkėjus mūsų namuose.

Kaip persodinti eglutę šventėms pasibaigus?

Šventinis maratonas įsibėgėjo, o tai reiškia, kad greitai reikės susimąstyti, kur dėti kalėdinę eglutę. Tie, kurie pasirinko vazoninę eglutę, turi galimybe ją persodinti savo kieme ar kitame plote ir džiaugtis jos grožiu ištisus metus. Pateikiame kelis patarimus, kaip tinkamai persodinti šį kalėdinį medelį.

Specialistų patarimai, kaip tinkamai paruošti kalėdinę eglutę šventiniam laikotarpiui

Kambaryje pastatyta kalėdinė eglutė puošia namus viso šventinio laikotarpio metu. Paprastai ji namuose stovi apie tris savaites, tad rinkdamiesi ir puošdami šį kalėdinį medelį norime, kad jis gražiai atrodytų kuo ilgiau. To pasiekti galima tinkamai eglutę prižiūrint bei puošiant.

Kaip išsirinkti eglutę, kurią vėliau galima būtų persodinti? (1)

Gyva kalėdinė eglutė – žalias ir kvapnus Kalėdų simbolis, kuris puošia namus ir kuria juose šventišką nuotaiką. Renkantis gyvą kalėdinį medelį, galimas dvejopas pasirinkimas: kirstinė arba vazoninė eglė. Pateikiame kelis ekspertų patarimus, tiems, kurie nusprendė įsigyti vazoninę eglutę ir ketina ją persodinti.

Ekspertų patarimai, kaip prižiūrėti kalėdinę eglutę

Šventėms po truputi artėjant, pradedame galvoti apie kalėdines dovanas, papuošimus ir žinoma kalėdinė eglutę. Eglutė – neatsiejama šventinio laikotarpio dalis. Įsigijus šią žalią namų puošmeną, norime, kad ji sveika ir graži išliktų kuo ilgiau. Paklausėme ekspertų, kaip prižiūrėti kalėdinę eglutę, kad ši džiugintų visą šventinį sezoną.

Nelaukti įnamiai – kandys: kaip jų atsikratyti (5)

Koks pyktis suima, kai iš spintos ištraukus seniai nešiotą megztinį, pastebime, kad jis skylėtas. Arba koks nemalonus jausmas apima iš spintelės paėmus indelį su kruopomis ir staiga jame pastebėjus lervas. Abu šie neigiami jausmai yra susiję su viena problema – kandimis. Kandys – itin nelaukiami namų parazitai. Pristatome kelis patarimus, kaip jomis atsikratyti.

Kaip prižiūrėti medinį karšto vandens kubilą?

Karšto vandens kubilai – pramoga, kuria galima džiaugtis visais metų laikais. O atvėsus orams, ypatingai žiemą, kai oras neviršija -15 ºC, maudynės karštame kubilo vandenyje yra ne tik itin malonu, bet ir sveika. Mediniuose kubiluose ypač gera maudytis, dėl medienos skleidžiamo natūralumo ir jaukumo, tačiau tokie kubilai reikalauja papildomos priežiūros.