Pagrindinės klaidos, daromos klojant trinkeles

 (75)
Artėjant šiltajam metų laikui individualių namų savininkai vis dažniau susimąsto apie gerbūvio darbus. Bene sudėtingiausias inžinerine prasme darbas kieme – trinkelių klojimas. Nors tai, atrodytų, gana nesudėtingas darbas, patyrę meistrai teigia, neretai sulaukiantys pagalbos skambučių, kai jau reikia taisyti savamokslių padarytas klaidas.
Pagrindinės klaidos, daromos klojant trinkeles
© Shutterstock nuotr.

Pagaili sluoksnių „sumuštiniui“

Didžiausia klaida, kurią įrengdami trinkelėmis klotą aikštelę ar takus daro nepatyrę trinkelių klojėjai yra prastai parengtas pagrindas. Dažniausia tai susiję su taupymu dedant, taip vadinamo, „sumuštinio“ sluoksnius arba pasirenkant netinkamas medžiagas.

„Pirmiausia, kas daroma blogai, tai pagailima medžiagų ir galvojama, kad galima išsisukti ir plonesniais pagrindo sluoksniais. Antra, naudojamos pigesnės, tačiau prastesnės medžiagos. Pavyzdžiui, kartais vietoj dolomito skaldos taupumo sumetimais naudojamas nesertifikuotas, neaiškios kokybės betonas“, - teigia meistras Andrius Šapas.

Ruošiant pamatą trinkelių dangai pirmiausia reikia atsižvelgti, koks yra dugnas, ant kurio reikės kurti pagrindą. Jei dugnas yra molinis, prieš pilant žvyro sluoksnį privalu dugną padengti maždaug 10 centimetrų storio vibruojamo smėlio sluoksniu.

Įvairiais vertinimais, trinkelių pamatui reikalingas skirtingas žvyro sluoksnis. Paprastai patariama kloti nemažiau kaip 20 centimetrų stambaus karjerinio, kelinio žvyro, naudojamo kelių tiesimo darbams. Tačiau kai kurie specialistai rekomenduoja dėti apie 30 centimetrų sluoksnį, kiti nesivaržo pasiūlyti ir 35 centimetrų žvyro sluoksnį. Be jokios abejonės, kuo storesnis sluoksnis, tuo pagrindas tvirtesnis.

Ant žvyro sluoksnio privalu dėti dolomito skaldos sluoksnį. Kiek skaldos pilti, priklauso nuo trinkelių dangos paskirties. Jei tai pėsčiųjų takas ar vieta kieme, kuria vaikščios žmonės, pakanka apie 5–7 centimetrų skaldos sluoksnio. Tačiau jei tai aikštelė, kuria nuolat važinės ar bus statomi automobiliai, patartina netaupyti ir pažerti 12-15 centimetrų dolomito skaldos.

Paskutinis sluoksnis – atsijos. Jų sluoksnis turėtų būti nedidesnis kaip 4 centimetrai. Jei nepavyksta suderinti trinkelių aukščio su bortelių aukščiu, reikėtų dėti ne didesnį atsijų, bet didesnį skaldos sluoksnį.

„Pastebėčiau, kad būna tokių vietų, kur gruntas yra visiškai nestabilus, tuomet reikia dėti papildomas pastangas, imtis kitokių sprendimų, pavyzdžiui, armavimo, kad pagrindas būtų pakankamai tvirtas trinkelių dangai“, - pastebi meistras Edvinas Jasas.

Klysta tankindami

Tačiau net ir stropiai išmatavus visus trinkelių dangai reikalingo pagrindo sluoksnius ir jų storius, reikėtų nepamiršti, kad nemažiau svarbu ir taisyklingas jų sutankinimas. Dažna nepatyrusių meistrų ar kiemo šeimininkų klaida ta, kad per mažai laiko skiriama kiekvieno sluoksnio sutankinimui. Blogai sutankinus gruntą pamažu pastebima, kad ištisos atkarpos ima smigti.

Nemažiau dėmesio reikėtų skirti ir nuolydžiams ir vandens nutekėjimo sistemoms, kad ant trinkelių dangos nestovėtų vanduo. Jei danga yra lygioje vietoje, paprastai nuolydis skaičiuojamas santykiu „1=1“. Tai yra, 1 metras dangos lygus 1 centimetrui nuolydžio. Tiesa, kai reljefas sudėtingesnis ir reikalingi sudėtingesni skaičiavimai, patartina konsultuotis su specialistais.

„Visi darbai reikalauja specialisto rankos. Tik Lietuvoje mes visi visko specialistai. Kartais gauname pagalbos skambučių, kad kažkas darė ir nepavyko, tad reikia taisyti klaidą. Dažnai viską reikia tiesiog perdaryti iš naujo, tad jei tai nėra mūsų statytas objektas, paprasčiausiai atsisakome“, - tikina E. Jasas.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Vejos laistymo ir priežiūros ypatumai per karščius

Kad vasarą galima būtų džiaugtis sveika ir žalia vejos žole, reikia rimtai pasidarbuoti. Karštuoju metų laiku vejos priežiūra sudeda iš trijų svarbių dalių: pjovimo, laistymo bei tręšimo. Šiame tekste plačiau apžvelgsime jas visas.

Terasa: medžiagų pasirinkimo įvairovė

Šylant orams itin smagu džiaugtis terasos, įrengtos šalia individualaus namo ar sodybos, teikiamais malonumais. Tokios konstrukcijos įsirengimas nėra itin sudėtingas procesas, tačiau labai svarbu nesuklysti renkantis medžiagas. Jeigu ieškote medžiagų naujai terasai, reikia įvertinti kiekvienos iš jų pliusus bei minusus.

Užbėkime problemai už akių: kaip panaikinti samanas vejoje?

Nors kai kurie kraštovaizdžio dizaineriai teigia, kad minkšta samanų paklodė nuosavam kiemui gali priduoti vizualinio šarmo, bet iš tiesų šis minkštas žemės paklotas yra ženklas, kad augavietės sąlygos yra nepalankios vejos žolei augti. Tad kaip užkirsti kelią samanų atsiradimui?

Kodėl tarakonai išlenda naktį? (1)

Tarakonai – kenkėjai, dažniausiai pastebimi po vidurnakčio. Pasak, kenkėjų kontrolės ekspertų, dauguma rūšių tarakonų dieną neaktyvūs, o naktį, paprastai praėjus keturioms valandoms po sutemimo, ima ieškoti maisto. Ūsuotieji slepiasi šalia radiatorių, kriauklių, elektros lizduose, po spintelėmis, sienų plyšiuose, ventiliacijos angose. Tarakonai gali ėsti maisto likučius, ant stalo paliktus vaisius, daržoves, net pelėsius, negyvus gentainius ir išmatas – jie puikiai prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų.

Kuo barstyti takelius žiemą, kad nebūtų slidu?

Nors permainingi žiemos orai šiais metais per daug nepuošia aplinkos balto ir puraus sniego sluoksniu, tačiau keliai ir pėsčiųjų takeliai dėl oro temperatūros svyravimų ir kritulių kiekio yra gan slidūs. Jeigu kiemą ir jame esančius takelius padengė ledo sluoksnis, pateikiame keletą būdų, kaip galima nuo jo išsivaduoti.

Sniego kasimas: kaip išsirinkti tinkamą įrankį

Kai už lango pagaliau tikra žiema, malonu pasigrožėti balta spalva padengtu žiemišku peizažu. Tačiau iškritęs puraus sniego sluoksnis asocijuojasi ne tik su sniego gniūžtėmis ir rogėmis, bet ir su sniego kasimu, kuriuo tenka užsiimti, kai reikia važiuoti į darbą ar kur kitur. Pateikiame kelis patarimus, į ką atsižvelgti renkantis sniego kastuvą.

Ką uodai veikia žiemą, arba įdomiausi faktai apie kenkėjus

Anot kenkėjų kontrolės specialistų UAB „Dezinfa“ atstovų, kova su nepageidaujamais įnamiais pažįstama dažnam, tačiau vargu ar kiekvienas iš tiesų žino, su kokiais gyviais susiduria. Štai keletas įdomesnių faktų apie dažniausiai pasitaikančius kenkėjus mūsų namuose.

Kaip persodinti eglutę šventėms pasibaigus?

Šventinis maratonas įsibėgėjo, o tai reiškia, kad greitai reikės susimąstyti, kur dėti kalėdinę eglutę. Tie, kurie pasirinko vazoninę eglutę, turi galimybe ją persodinti savo kieme ar kitame plote ir džiaugtis jos grožiu ištisus metus. Pateikiame kelis patarimus, kaip tinkamai persodinti šį kalėdinį medelį.

Specialistų patarimai, kaip tinkamai paruošti kalėdinę eglutę šventiniam laikotarpiui

Kambaryje pastatyta kalėdinė eglutė puošia namus viso šventinio laikotarpio metu. Paprastai ji namuose stovi apie tris savaites, tad rinkdamiesi ir puošdami šį kalėdinį medelį norime, kad jis gražiai atrodytų kuo ilgiau. To pasiekti galima tinkamai eglutę prižiūrint bei puošiant.

Kaip išsirinkti eglutę, kurią vėliau galima būtų persodinti? (1)

Gyva kalėdinė eglutė – žalias ir kvapnus Kalėdų simbolis, kuris puošia namus ir kuria juose šventišką nuotaiką. Renkantis gyvą kalėdinį medelį, galimas dvejopas pasirinkimas: kirstinė arba vazoninė eglė. Pateikiame kelis ekspertų patarimus, tiems, kurie nusprendė įsigyti vazoninę eglutę ir ketina ją persodinti.