Pagrindinės klaidos, daromos klojant trinkeles

 (75)
Artėjant šiltajam metų laikui individualių namų savininkai vis dažniau susimąsto apie gerbūvio darbus. Bene sudėtingiausias inžinerine prasme darbas kieme – trinkelių klojimas. Nors tai, atrodytų, gana nesudėtingas darbas, patyrę meistrai teigia, neretai sulaukiantys pagalbos skambučių, kai jau reikia taisyti savamokslių padarytas klaidas.
Pagrindinės klaidos, daromos klojant trinkeles
© Shutterstock nuotr.

Pagaili sluoksnių „sumuštiniui“

Didžiausia klaida, kurią įrengdami trinkelėmis klotą aikštelę ar takus daro nepatyrę trinkelių klojėjai yra prastai parengtas pagrindas. Dažniausia tai susiję su taupymu dedant, taip vadinamo, „sumuštinio“ sluoksnius arba pasirenkant netinkamas medžiagas.

„Pirmiausia, kas daroma blogai, tai pagailima medžiagų ir galvojama, kad galima išsisukti ir plonesniais pagrindo sluoksniais. Antra, naudojamos pigesnės, tačiau prastesnės medžiagos. Pavyzdžiui, kartais vietoj dolomito skaldos taupumo sumetimais naudojamas nesertifikuotas, neaiškios kokybės betonas“, - teigia meistras Andrius Šapas.

Ruošiant pamatą trinkelių dangai pirmiausia reikia atsižvelgti, koks yra dugnas, ant kurio reikės kurti pagrindą. Jei dugnas yra molinis, prieš pilant žvyro sluoksnį privalu dugną padengti maždaug 10 centimetrų storio vibruojamo smėlio sluoksniu.

Įvairiais vertinimais, trinkelių pamatui reikalingas skirtingas žvyro sluoksnis. Paprastai patariama kloti nemažiau kaip 20 centimetrų stambaus karjerinio, kelinio žvyro, naudojamo kelių tiesimo darbams. Tačiau kai kurie specialistai rekomenduoja dėti apie 30 centimetrų sluoksnį, kiti nesivaržo pasiūlyti ir 35 centimetrų žvyro sluoksnį. Be jokios abejonės, kuo storesnis sluoksnis, tuo pagrindas tvirtesnis.

Ant žvyro sluoksnio privalu dėti dolomito skaldos sluoksnį. Kiek skaldos pilti, priklauso nuo trinkelių dangos paskirties. Jei tai pėsčiųjų takas ar vieta kieme, kuria vaikščios žmonės, pakanka apie 5–7 centimetrų skaldos sluoksnio. Tačiau jei tai aikštelė, kuria nuolat važinės ar bus statomi automobiliai, patartina netaupyti ir pažerti 12-15 centimetrų dolomito skaldos.

Paskutinis sluoksnis – atsijos. Jų sluoksnis turėtų būti nedidesnis kaip 4 centimetrai. Jei nepavyksta suderinti trinkelių aukščio su bortelių aukščiu, reikėtų dėti ne didesnį atsijų, bet didesnį skaldos sluoksnį.

„Pastebėčiau, kad būna tokių vietų, kur gruntas yra visiškai nestabilus, tuomet reikia dėti papildomas pastangas, imtis kitokių sprendimų, pavyzdžiui, armavimo, kad pagrindas būtų pakankamai tvirtas trinkelių dangai“, - pastebi meistras Edvinas Jasas.

Klysta tankindami

Tačiau net ir stropiai išmatavus visus trinkelių dangai reikalingo pagrindo sluoksnius ir jų storius, reikėtų nepamiršti, kad nemažiau svarbu ir taisyklingas jų sutankinimas. Dažna nepatyrusių meistrų ar kiemo šeimininkų klaida ta, kad per mažai laiko skiriama kiekvieno sluoksnio sutankinimui. Blogai sutankinus gruntą pamažu pastebima, kad ištisos atkarpos ima smigti.

Nemažiau dėmesio reikėtų skirti ir nuolydžiams ir vandens nutekėjimo sistemoms, kad ant trinkelių dangos nestovėtų vanduo. Jei danga yra lygioje vietoje, paprastai nuolydis skaičiuojamas santykiu „1=1“. Tai yra, 1 metras dangos lygus 1 centimetrui nuolydžio. Tiesa, kai reljefas sudėtingesnis ir reikalingi sudėtingesni skaičiavimai, patartina konsultuotis su specialistais.

„Visi darbai reikalauja specialisto rankos. Tik Lietuvoje mes visi visko specialistai. Kartais gauname pagalbos skambučių, kad kažkas darė ir nepavyko, tad reikia taisyti klaidą. Dažnai viską reikia tiesiog perdaryti iš naujo, tad jei tai nėra mūsų statytas objektas, paprasčiausiai atsisakome“, - tikina E. Jasas.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Kaip prižiūrėti medinį karšto vandens kubilą?

Karšto vandens kubilai – pramoga, kuria galima džiaugtis visais metų laikais. O atvėsus orams, ypatingai žiemą, kai oras neviršija -15 ºC, maudynės karštame kubilo vandenyje yra ne tik itin malonu, bet ir sveika. Mediniuose kubiluose ypač gera maudytis, dėl medienos skleidžiamo natūralumo ir jaukumo, tačiau tokie kubilai reikalauja papildomos priežiūros.

Patarimai, kaip rudenį greitai atsikratyti lapų

Šiuolaikiniai lapų pūstuvai – tai aukščiausios technologijos įprastos šluotos variantas. Jie nuostabiai padeda išvalyti aikšteles, takelius, gėlynus ir vejas. Stipraus nukreipto oro srauto dėka lapų pūstuvai padeda lengvai surinkti atliekas į krūvas. Varle.lt sodo technikos ir įrankių specialistai dalinasi patarimais, į ką vertėtų atkreipti dėmesį renkantis lapų pūstuvą.

Svarbiausi žingsniai, kaip paruošti veją žiemos miegui

Pavasarį bei vasarą žaliuojanti veja – tikras malonumas savininko akiai. Kad kitą pavasarį būtų mažiau darbo ir galima būtų anksčiau džiaugtis sveika vejos išvaizda, reikia tinkamai ją paruošti žiemos miegui. Pateikiame pagrindinius žingsnius, kaip tai padaryti.

Kas buvo aktyviausi šios vasaros kenkėjai?

Besibaigiant vasarai kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ užfiksavo per trejus metus dvigubai išaugusį vapsvų iškvietimų skaičių. Pabrėžiama, kad daugėjo ne tik užklausų, bet augo ir aukštis, nuo kurio teko nukabinti lizdus.

Pelėnų invazija sklype: kaip to išvengti?

Pelėnai – graužikai, kurie daugiausia gyvena pievose bei laukuose. Tačiau kartais šie gyvūnai, ieškodami tinkamų gyvenimui sąlygų, apsigyvena arčiau žmogaus (individualių namų, sodybų, daugiabučių kiemuose), o orams atvėsus, netgi persikelia į ūkinių pastatų ir namų vidų. Tad ko galima imtis, kad pelėnai neapsigyventų šalia namų esančiame sklype?

Košmaras jūsų lovoje – patalinės blakės (1)

Dar prieš kelis dešimtmečius patalinės blakės išsivysčiusiose šalyse buvo retas atvejis, tačiau kiekvienais metais ši problema auga – viešbučiuose blakių invazija. Per pastaruosius 8 mėnesius Jungtinėje Karalystėje buvo užfiksuoti beveik 900 blakių atvejai, Lietuvoje per paskutinį ketvirtį kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ gavo per 140 iškvietimų naikinti šiuos kraujasiurbius.

Maži, bet pavojingi medienos kenkėjai – kas jie? (5)

Mediena – medžiaga, kuri yra be galo mylima ir vertinama dėl savo teikiamo šiltumo bei jaukumo. Deja, ši natūrali medžiaga nepasižymi atsparumu biologiniams veiksniams. Jai itin pakenkti gali vabzdžiai: ūsočiai, skaptukai, kinivarpos ir kiti panašūs medienos kenkėjai. Tad ką reikėtų žinoti apie šiuos kenkėjus ir kokios yra kovos priemonės su jais?

Dažniausios vejos ligos: profilaktika ir kovos būdai

Sveika, tvarkingai nupjauta veja – tikra kiemo puošmena, savo grožiu džiuginanti savininkų bei praeivių akis. Tačiau, kad žolė būtų idealiai vešli ir žalia, reikia įdėti nemažai pastangų. Vejai grėsmę kelia įvairios ligos. Tad pristatome kelias dažnai pasitaikančias vejos ligas ir būdus, kaip jų išvengti.

Tinkamas lauko apšvietimas – kaip nepasiklysti renkantis (3)

Lauko apšvietimas yra svarbi eksterjero dalis, kuri atlieka tiek estetinę, tiek praktinę funkciją – užtikrina jūsų saugumą, apšviesdamas takelius bei laiptelius. Šiandien lauko šviestuvų pasirinkimas rinkoje yra iš tiesų nemažas. Tad į ką verta atsižvelgti renkantis šviestuvus savo sklypui?

Kepsninė: kaip pasirinkti ir prižiūrėti? (1)

Mėsos bei daržovių kepimas lauke – vienas iš vasaros malonumų, be kurio būtų sunku įsivaizduoti ilgus ir nuotaikingus pasisėdėjimus gryname ore. Tad prasidėjus maisto gaminimo ant iešmų ir grotelių sezonui, siūlome geriau susipažinti su kepsninėmis, jų pasirinkimo bei priežiūros ypatumais.