Kodėl ledui tirpdinti geriau nenaudoti druskos

 (3)
Pagaliau atėjo šaltasis metų laikas – su sniegu, ledu, šalčiu. Tačiau slidžiu kiemu galite džiaugtis nebent tuo atveju, jei esate pingvinas ar baltoji meška. Paprastiems žmonėms tokie šalčiai kelia rūpesčių, ypač - dėl saugaus vaikščiojimo ar važiavimo. Naikinsite ledą, tačiau norite nepakenkti aplinkai?
Kodėl ledui tirpdinti geriau nenaudoti druskos
© Shutterstock nuotr.

Druska (natrio chloridas NaCl arba rečiau kalcio chloridas CaCl2), be abejo, puikiai ištirpdys sniegą ar ledą. Tai yra pigus ir tikrai efektyvus sprendimas ir vis dėlto, tai nėra pats draugiškiausias aplinkai pasirinkimas

Kodėl druska nėra geriausias pasirinkimas?

1. Druskos likutis kaupiasi dirvožemyje bei reaguoja su cheminėmis trąšomis bei kitais elementais.

2. Druska neleidžia augalams įsisavinti vandens bei maistingąsias medžiagas.

3. Druskos tirpsta vandenyje ir vėliau patenka į gruntinius vandenis.

4. Druska skatina dangos bei pastatų (mišinys gali nusėsti ant pastatų cokolių) irimą. Ypatingai jos poveikis sustiprėja temperatūrai esant apie 0 laipsnių.

5. Druska kenkia augintinių pėdutėms.

Taigi, druska ne tik padeda, bet ir kenkia. Kokios alternatyvos?

1. Pagerinkite sukibimą. Galima ir apskritai netirpdyti kieme esančių apledėjusių paviršių, jei pasirūpinsite, kad jie būtų kuo mažiau slidūs. Smėlis, žvyras, kitokios granulės sniego netirpdo, tačiau pagerina sukibimą, o pasirinkę batus su rimtu protektoriumi, praktiškai neslidinėsite. Tinka ir kiti variantai - galbūt turite nereikalingo medžio mulčo daržams, kraiko, pelenų ir panašiai. Tiesa, eksperimentus geriau pasilikti savo kiemui - tokios medžiagos kaip pelenai yra laikomos atliekomis, todėl barstant jais gatvėje ar ant šaligatvio galite sulaukti nepasitenkinimo. Žinoma, pavasarį teks rimčiau apsišluoti, bet tai darysite bet kokiu atveju.

2. Egzistuoja ir techninis apledėjusio kiemo, laiptų ar įvažiavimo atitirpdinimo sprendimas, tiesa, jį reikia įrengti iš anksto. Po kiemo ar laiptų danga išvedžiojami laidai, kurie šildo dangą virš jų. Sistemą galima reguliuoti, tad šildyti oro šiltesnėmis dienomis neteks. Žinoma, sistema naudos elektros energiją – tai kainuos, tačiau tai visgi geriau, negu cheminės medžiagos, kurios teršia vandenį ir kelia pavojų gamtai.

3. Druska, žinoma, nėra geras sprendimas, tačiau kaip daugelis spėjome įsitikinti, ji gerai tirpdo ledą, jos nerekomenduojama naudoti dėl jos poveikio aplinkai. Vis dėlto, jei nėra kitų variantų, reikėtų rinktis ne druską (NaCl), o bent jau druskos-smėlio mišinį. Gamintojų smėlio-druskos mišinio produkcijoje smėlio kiekis yra apie 70 %, tad jei mišinio nepirksite, galite orientuotis į šį santykį. Nedidelis kiekis druskos tirpdys ledą, o smėlis suteiks daugiau sukibimo.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Kas buvo aktyviausi šios vasaros kenkėjai?

Besibaigiant vasarai kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ užfiksavo per trejus metus dvigubai išaugusį vapsvų iškvietimų skaičių. Pabrėžiama, kad daugėjo ne tik užklausų, bet augo ir aukštis, nuo kurio teko nukabinti lizdus.

Pelėnų invazija sklype: kaip to išvengti?

Pelėnai – graužikai, kurie daugiausia gyvena pievose bei laukuose. Tačiau kartais šie gyvūnai, ieškodami tinkamų gyvenimui sąlygų, apsigyvena arčiau žmogaus (individualių namų, sodybų, daugiabučių kiemuose), o orams atvėsus, netgi persikelia į ūkinių pastatų ir namų vidų. Tad ko galima imtis, kad pelėnai neapsigyventų šalia namų esančiame sklype?

Košmaras jūsų lovoje – patalinės blakės (1)

Dar prieš kelis dešimtmečius patalinės blakės išsivysčiusiose šalyse buvo retas atvejis, tačiau kiekvienais metais ši problema auga – viešbučiuose blakių invazija. Per pastaruosius 8 mėnesius Jungtinėje Karalystėje buvo užfiksuoti beveik 900 blakių atvejai, Lietuvoje per paskutinį ketvirtį kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ gavo per 140 iškvietimų naikinti šiuos kraujasiurbius.

Maži, bet pavojingi medienos kenkėjai – kas jie? (5)

Mediena – medžiaga, kuri yra be galo mylima ir vertinama dėl savo teikiamo šiltumo bei jaukumo. Deja, ši natūrali medžiaga nepasižymi atsparumu biologiniams veiksniams. Jai itin pakenkti gali vabzdžiai: ūsočiai, skaptukai, kinivarpos ir kiti panašūs medienos kenkėjai. Tad ką reikėtų žinoti apie šiuos kenkėjus ir kokios yra kovos priemonės su jais?

Dažniausios vejos ligos: profilaktika ir kovos būdai

Sveika, tvarkingai nupjauta veja – tikra kiemo puošmena, savo grožiu džiuginanti savininkų bei praeivių akis. Tačiau, kad žolė būtų idealiai vešli ir žalia, reikia įdėti nemažai pastangų. Vejai grėsmę kelia įvairios ligos. Tad pristatome kelias dažnai pasitaikančias vejos ligas ir būdus, kaip jų išvengti.

Tinkamas lauko apšvietimas – kaip nepasiklysti renkantis (3)

Lauko apšvietimas yra svarbi eksterjero dalis, kuri atlieka tiek estetinę, tiek praktinę funkciją – užtikrina jūsų saugumą, apšviesdamas takelius bei laiptelius. Šiandien lauko šviestuvų pasirinkimas rinkoje yra iš tiesų nemažas. Tad į ką verta atsižvelgti renkantis šviestuvus savo sklypui?

Kepsninė: kaip pasirinkti ir prižiūrėti? (1)

Mėsos bei daržovių kepimas lauke – vienas iš vasaros malonumų, be kurio būtų sunku įsivaizduoti ilgus ir nuotaikingus pasisėdėjimus gryname ore. Tad prasidėjus maisto gaminimo ant iešmų ir grotelių sezonui, siūlome geriau susipažinti su kepsninėmis, jų pasirinkimo bei priežiūros ypatumais.

Kaip sumažinti erkių atsiradimo riziką nuosavame sklype? (16)

Erkės – itin nemalonūs gyviai, kurie minta krauju. Klaidinga būtų manyti, kad jos savo aukų tyko vien tik miškuose, iš tiesų susidurti su šiomis kraugerėmis galima ir parke, ir nuosavame sklype. Tad ko imtis, kad apsaugoti savo sklypą nuo erkių?

Pavojingas vasaros elementas – įkyriosios musės

Dar pavasarį, tik pradėjus kilti oro temperatūrai, vis dažniau pasigirsta musių zyzimas. Vasarą musės tampa ypač įkyrios. Gausiais būriais zujantys vabzdžiai gali sugadinti ne tik nuotaiką, bet ir sveikatą. Kenkėjų kontrolės ekspertai UAB „Dezinfa“ perspėja: žmonės dažniausiai net nesusimąsto, kad regimai nekaltos musės gali pernešti daugybę ligų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, musės gali tapti tokių pavojingų ligų kaip salmoneliozė, dizinterija, gastroeneteritas, odos ir akių infekcijų kaltininkės.

Kada paukščiai tampa kenkėjais? (3)

Pasak ekspertų, dažni atvejai, kai paukščiai dėl pernešamų ligų, teršiamos aplinkos yra laikomi kenkėjais. Žalą patiria ne tik daugiabučių gyventojai, bet ir ūkininkai, maisto pramonės įmonės, naujų namų savininkai, bažnyčios, biurai ir kt.