Kodėl ledui tirpdinti geriau nenaudoti druskos

 (3)
Pagaliau atėjo šaltasis metų laikas – su sniegu, ledu, šalčiu. Tačiau slidžiu kiemu galite džiaugtis nebent tuo atveju, jei esate pingvinas ar baltoji meška. Paprastiems žmonėms tokie šalčiai kelia rūpesčių, ypač - dėl saugaus vaikščiojimo ar važiavimo. Naikinsite ledą, tačiau norite nepakenkti aplinkai?
Kodėl ledui tirpdinti geriau nenaudoti druskos
© Shutterstock nuotr.

Druska (natrio chloridas NaCl arba rečiau kalcio chloridas CaCl2), be abejo, puikiai ištirpdys sniegą ar ledą. Tai yra pigus ir tikrai efektyvus sprendimas ir vis dėlto, tai nėra pats draugiškiausias aplinkai pasirinkimas

Kodėl druska nėra geriausias pasirinkimas?

1. Druskos likutis kaupiasi dirvožemyje bei reaguoja su cheminėmis trąšomis bei kitais elementais.

2. Druska neleidžia augalams įsisavinti vandens bei maistingąsias medžiagas.

3. Druskos tirpsta vandenyje ir vėliau patenka į gruntinius vandenis.

4. Druska skatina dangos bei pastatų (mišinys gali nusėsti ant pastatų cokolių) irimą. Ypatingai jos poveikis sustiprėja temperatūrai esant apie 0 laipsnių.

5. Druska kenkia augintinių pėdutėms.

Taigi, druska ne tik padeda, bet ir kenkia. Kokios alternatyvos?

1. Pagerinkite sukibimą. Galima ir apskritai netirpdyti kieme esančių apledėjusių paviršių, jei pasirūpinsite, kad jie būtų kuo mažiau slidūs. Smėlis, žvyras, kitokios granulės sniego netirpdo, tačiau pagerina sukibimą, o pasirinkę batus su rimtu protektoriumi, praktiškai neslidinėsite. Tinka ir kiti variantai - galbūt turite nereikalingo medžio mulčo daržams, kraiko, pelenų ir panašiai. Tiesa, eksperimentus geriau pasilikti savo kiemui - tokios medžiagos kaip pelenai yra laikomos atliekomis, todėl barstant jais gatvėje ar ant šaligatvio galite sulaukti nepasitenkinimo. Žinoma, pavasarį teks rimčiau apsišluoti, bet tai darysite bet kokiu atveju.

2. Egzistuoja ir techninis apledėjusio kiemo, laiptų ar įvažiavimo atitirpdinimo sprendimas, tiesa, jį reikia įrengti iš anksto. Po kiemo ar laiptų danga išvedžiojami laidai, kurie šildo dangą virš jų. Sistemą galima reguliuoti, tad šildyti oro šiltesnėmis dienomis neteks. Žinoma, sistema naudos elektros energiją – tai kainuos, tačiau tai visgi geriau, negu cheminės medžiagos, kurios teršia vandenį ir kelia pavojų gamtai.

3. Druska, žinoma, nėra geras sprendimas, tačiau kaip daugelis spėjome įsitikinti, ji gerai tirpdo ledą, jos nerekomenduojama naudoti dėl jos poveikio aplinkai. Vis dėlto, jei nėra kitų variantų, reikėtų rinktis ne druską (NaCl), o bent jau druskos-smėlio mišinį. Gamintojų smėlio-druskos mišinio produkcijoje smėlio kiekis yra apie 70 %, tad jei mišinio nepirksite, galite orientuotis į šį santykį. Nedidelis kiekis druskos tirpdys ledą, o smėlis suteiks daugiau sukibimo.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Ekspertai pataria: kaip išsirinkti ir prižiūrėti eglutę? (1)

Nors pasaulis nestovi vietoje, kalėdinė eglutė vis dar išlieka pagrindinis šventės atributas. Gyvos eglutės ne tik yra mielesnės, bet ir žymiai mažiau kenkia gamtai nei plastikinės. Kvapnios, dailios, puošnios – jos pripildo namus pasakiškos, su niekuo nesulyginamos šventinės atmosferos. Apie kalėdines eglutes, jų pasirinkimą ir priežiūrą kalbėjomės su Vilniaus miškų urėdijos medelyno viršininke Reda Konstantinavičiene ir eglučių augintoju, kaleduegle.lt įkūrėju Luku Litvinu.

Kaip išsirinkti tinkamiausią sniego kastuvą? (3)

Kokybiškas sniego kastuvas gali būti naudojamas iki dešimties metų. Jis tikrai palengvina darbą, nes yra lengvai pakeliamas, nenutrina rankų. Kad sniego kastuvas tarnautų kiek įmanoma ilgiau, svarbu pasirinkti jį tinkamo dydžio ir formos, prieš tai įsitikinus, kad jis pagamintas iš kokybiškos medžiagos, pataria specialistai.

Kuo barstyti kiemą ir takus, kad nebūtų slidu? (7)

Šaltuoju metų laiku rūpesčių sukelia ne tik sniegas, bet ir ant važiuojamosios kelio dalies, šaligatvių ir takų susidaręs slidus ir pavojingas ledo sluoksnis. Kaip veiksmingiausiai išsivaduoti nuo ledo, pasakoja specialistai.

Kaip žiemą apsaugoti sodą nuo graužikų? (8)

Pelės, pelėnai ir kiškiai yra tikri medžių priešai. Žiemomis, kai trūksta maisto, jie minta sultinga medžių žieve ir pažeidžia juos taip smarkiai, kad šie gali sunykti. Graužikai ypač didelį pavojų kelia jauniems sodams – žievę gali nugraužti net iki brazdos, neretai apgraužia šaknis. Tad kaip nuo jų apsisaugoti?

Malkų laikymo gudrybės (2)

Linksmai pleškančios malkos namams suteikia nepakartojamo jaukumo, o kas gali būti maloniau nei darganotą rudens vakarą išsikaitinti malkomis pakūrentoje pirtyje. Vienintelė problemėlė – kur laikyti malkas, kad jos išliktų sausos. Juk drėgnos malkos kur kas prasčiau dega, šilumos nuo jų mažiau, o dūmų ir kreozoto daugiau.

Kaip apsaugoti lauko baldus ir paruošti juos kitam sezonui? (1)

Nors darbo įrankių dar gali prireikti, lauko baldus jau tikrai galite atidėti kitam sezonui. Šaltis ir šlapdriba juos veikia neigiamai – prisigėrę drėgmės jie ima šerpetoti, o nuo šalčio gali plėstis, trūkinėti. Žinoma, geriausia lauko baldus įnešti į šaltą, sausą ir gerai vėdinamą patalpą. Jei tokios galimybės nėra, tuomet juos reikėtų laikyti kokioje nors stoginėje arba uždengti polietileno plėvele, palikus plyšių orui įeiti.

5 vietos, kur slepiasi rudeniniai kenkėjai (6)

Įsivyraujantį rudenį žymi ir kalendorius, ir oras už lango. Šaltis, drėgmė gyventojus skatina ne tik šilčiau apsirengti, bet ir pasirūpinti prevencija nuo kenkėjų.

Kaip paruošti veją žiemos miegui?

Kaip teisingai paruošti veją peržiemoti, kad pavasarį turėtume sveiką ir gražią pievutę, paklausėme Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto mokslo darbuotojo Vaclovo Stukonio.

Kompostavimas: kaip atliekas paversti nauda?

Ruduo – metas, kai nuo derliaus apsunkusius sodus bei daržų lysves pradedame ruošti žiemos poilsiui ir būsimam sezonui. Nukarpytos šakos, sausi lapai, vaisių krituoliai, daržo augalų liekanos – tai žaliosios atliekos, kurių atsikratyti galima pačiu ekologiškiausiu ir kartu piniginei palankiausiu būdu – kompostuojant. Visgi tokią išeitį renkasi toli gražu ne visi žaliųjų atliekų turėtojai, pastebi ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“ vykdomoji direktorė Daiva Skrupskelienė.

Netinkamai sodinami želdiniai: kokių veiksmų galime imtis?

Gretimame sklype sulapojusių medžių, krūmų arba ūgtelėjusios gyvatvorės metamas šešėlis ir išsikerojusios šaknys dažnai kelia greta esančio sklypo savininko nepasitenkinimą. Dažnai net nepmėginus susitarti gražiuoju, nuoskauda dėl pažeistų teisėtų interesų liejama skunduose įvairioms institucijoms. Jų gauna ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Kaip statant tvorą nepažeisti kaimynų interesų (4)

„Ar reikia leidimo norint statyti tvorą? Kur kreiptis, kokius dokumentus reikia turėti, kad viskas būtų vykdoma nepažeidžiant teisės aktų?“ – tokių ir panašių klausimų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) sulaukia kasdien.

Kaip karpyti medžius ir krūmus rudenį? (2)

Rudenį, krentant lapams ir jiems nukritus, reikėtų apkarpyti sode augančius vaismedžius ir dekoratyvinius medžius.

Apželdintos tvoros ir gyvatvorės – keli vertingi triukai

Bet kokią tvorą galima puošti augmenija. Taip sukursite nepakartojamą sodo vaizdą, o jei pasistatėte masyvią mūrinę tvorą, patiems bus maloniau pažiūrėti per langą – išvysite ne akliną sieną, o priklausomai nuo metų laikų besikeičiantį vaizdą. Tereikia pasirinkti tinkamus augalus, priderinti juos prie tvoros struktūros, medžiagų, stiliaus, ir, suprantama, savo skonio.

Kodėl rudenį svarbu tinkamai apšviesti kiemą ir kaip tai padaryti?

Šąlančios ir trumpėjančios dienos skatina pagalvoti ne tik apie atostogas šiltuose kraštuose, bet ir apie tinkamą apšvietimą namuose ir kieme. Kai trūksta šviesos, prastėja žmogaus darbingumas, blogėja nuotaika, slopsta jėgos. Todėl nekeista, kad įvairiais apšvietimo sprendimais bandome pratęsti, pailginti pernelyg gretai išblėsusią dieną.

Ką daryti, kai kaimyno akmenys griūva į svetimą sklypą (5)

Portalo skaitytojo, gyvenančio Vilniaus rajone, Didžiojoje Riešėje, sklypas ribojasi su kaimyno sklypu – jie atitverti tinkline tvora. Prie pat tvoros kaimynas sukrovė pusantro metro aukščio akmenų krūvą ir malkų. „Akmenys ne kartą griuvo į tvorą, kurią pats stačiau. Pyktis su kaimynu nenoriu, tačiau akmenų ir malkų krūvos stovi jau trečius metus. Būčiau labai dėkingas, jeigu paaiškintumėte, ar reglamentuoti atstumai krauti panašius daiktus", – klausia portalo skaitytojas.