Kaip išsirinkti vietą kūdrai?

 (2)
Nekilnojamojo turto ekspertai tikina, kad kūdra sklypo vertę gali padidinti net iki dviejų kartų – malonumas karštomis vasaros dienomis atsigaivinti savo kieme yra nemažas privalumas. Tiesa, planuojantiems sklype ar sodyboje išsikasti tvenkinį derėtų atsakingai rinktis vietą. Argumentas „nes čia gražiau“, gali brangiai kainuoti.
Kaip išsirinkti vietą kūdrai?
© Shutterstock nuotr.

Įstatymai nuolat keičiasi

Utenos rajone kūdrą maudymuisi panoręs įsirengti Eimantas susidūrė su teisės aktų, reklamentuojančių vandens telkinio kasybos darbus, painiama. Esą pastaraisiais metais tvarka keitėsi gana dažnai.

„Tvarka man pasirodė gana liberali ta prasme, kad sąlyginai nemažą tvenkinį galima išsikasti ir be jokių leidimų ir projektų. Tačiau, kai konsultavausi su tvenkinį pastaraisiais metais kasusiais draugais supratau, kad į tai reikia pasižiūrėti atidžiau. Nesinorėjo suklupti lygioj vietoj, gauti baudos“, – teigia Eimantas.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus be specialaus leidimo nesaugomose ir nemelioruotose teritorijose galima kasti kūdrą iki 10 arų ploto ir 3 metrų gylio. Jei planuojama kasti didesnę kūdrą, privalu kreiptis į Aplinkos ministerijos Regiono aplinkos apsaugos departamentą ir Lietuvos geologijos tarnybą. Didesnėms kūdroms kasti reikės parengti projektą.

„Skaičiuojant kūdros plotą reikia neapsigauti. Jis skaičiuojamas ne nuo vandens ploto, o nuo kūdros keteros viršaus. Pavyzdžiui, vandens plotas gali būti 9 arai, bet bet tikrinantys specialistai plotą skaičiuos nuo keteros, o ten bus kokie 15 arų. Gali pakvipti problemomis“, – sako vyras.

Kūdros negalima kasti pelkių ir šaltinynų teritorijose, pievose ir akmenynuose, miško žemėje. Nuo potencialiai taršių objektų (tvartų, mėšlidžių, mechanizacijos ir kt.) iki kūdros kranto linijos atstumas turi būti ne mažesnis kaip 10 metrų, nuo medžių, kurių storis didesnis nei 30 centimetrų, atstumas turi būti bent 3 metrai.

„Nors man tai nebuvo aktualu, nes kūdrą kasiau vienkiemyje, bet kiek išsiaiškinau, įstatymai nutyli, koks turi būti atstumas nuo kūdros iki kaimyno sklypo. Visgi būtų gražu kaimyno atsiklausti. Aš susidūriau su kita problema. Daugybė žemės sklypų apylinkėse buvo drenuoti, todėl reikėjo užsukti pasitarti į savivaldybę“, – teigia Eimantas.

Kaip išsirinkti vietą kūdrai?
© Shutterstock nuotr.


Ant kalno kainuos brangiai

Jeigu sklypas yra nelygaus reljefo kūdrą geriausia įrenginėti žemiausioje jo vietoje. Tuomet į jį rinksis vanduo iš viso sklypo ir vaizdas bus artmiausias natūraliai gamtai. Taip pat reikėtų stebėti, kurioje vietoje pavasarį vanduo užsilaiko ilgiau, galbūt kažkuri vieta linkusi pelkėti

„Kai ieškojau vietos, kur daryti tvenkinį, pasirinkimo turėjau į valias, nes teritorija didelė, sodyba praktiškai vienkiemyje. Galų gale išsirinkau du variantus – vienas labiau į pakalnę, kitas šiek tiek į kalną. Pasitaręs su specialistai, rinkausi kasti kūdrą pakalnėje“, – sako sodybos šeimininkas.
Jo teigimu, specialistai galėjo įrengti kūdrą ir ant kalniuko, tik draugiškai patarė nešvaistyti pinigų. Esą įrengimas aukštose vietose ne tiek technologiškai sunkus, kiek brangus malonumas.

Kaip išsirinkti vietą kūdrai?
© Shutterstock nuotr.


Padėtų grunto tyrimas

Vis dėlto, nenorintiems rizikuoti sumokėti gausybės pinigų ekskavatorininkui ir likti nieko nepešus patartina pasidaryti geologinį tyrimą. Specialistai teigia, kad kasant 10 arų ploto kūdrą būtų prasminga skirtingose vietose pasidaryti 5-6 gręžinius po 6 metrus. Pašnekovas sako, kad įrenginėdamas šiek tiek mažęsnę kūdrą darė 3 gręžinius ir iki šiol neturi problemų.

„Taupiems yra ir kitas variantas. Taip kažkada darė dar mano tėvas. Reikia išsikasti 4-5 metrų gylio duobę ir susižymėti, kokiame gylyje yra koks gruntas, kur atsiranda vanduo. O tada stebėti keletą mėnesių, o ypač vasarą. Sako, kad matosi, koks bus būsimos kūdros vandens lygis. Pasidaryti tyrimus, sakyčiau paprasčiau ir greičiau“, – sako vyras.

Be to, specialistai patarė nekreipti dėmesio ir į vandens lygį šulinyje. Nors šulinys buvo maždaug viduryje tarp dabartinės kūdros ir kalno, o vandens lygis visus metus pakankamai aukštas, buvo tikėtina, kad kūdros ant kalno iškasti normaliomis sąnaudomis nepavyks, mat vandens lygį lemia gruntų struktūra, kuri gali skirstis, net ir mažame sklype.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Svarbiausi lauko židinio įrengimo aspektai

Vasaros vakarai praleisti su šeima bei draugais prie rusenančio lauko židinio gali tapti jaukiais prisiminimais, kurie sušildys atėjus žiemai. Nusprendus įsirengt šį mažosios architektūros statinį, pirmiausia reikia gerai apgalvoti keletą svarbių aspektų.

Priemonės, kurios padės apsiginti nuo uodų

Atėjus vasarai, vis daugiau laiko stengiamės praleisti gryname ore. Tačiau pasibuvimą miške, prie ežero ar net nuosavame sode gali sugadinti įkyrieji uodai. Kad netektų nuo uodų slėptis namų viduje, yra keletas priemonių, kurios gali padėti juos atbaidyti.

Vejos laistymo ir priežiūros ypatumai per karščius

Kad vasarą galima būtų džiaugtis sveika ir žalia vejos žole, reikia rimtai pasidarbuoti. Karštuoju metų laiku vejos priežiūra sudeda iš trijų svarbių dalių: pjovimo, laistymo bei tręšimo. Šiame tekste plačiau apžvelgsime jas visas.

Terasa: medžiagų pasirinkimo įvairovė

Šylant orams itin smagu džiaugtis terasos, įrengtos šalia individualaus namo ar sodybos, teikiamais malonumais. Tokios konstrukcijos įsirengimas nėra itin sudėtingas procesas, tačiau labai svarbu nesuklysti renkantis medžiagas. Jeigu ieškote medžiagų naujai terasai, reikia įvertinti kiekvienos iš jų pliusus bei minusus.

Užbėkime problemai už akių: kaip panaikinti samanas vejoje?

Nors kai kurie kraštovaizdžio dizaineriai teigia, kad minkšta samanų paklodė nuosavam kiemui gali priduoti vizualinio šarmo, bet iš tiesų šis minkštas žemės paklotas yra ženklas, kad augavietės sąlygos yra nepalankios vejos žolei augti. Tad kaip užkirsti kelią samanų atsiradimui?

Kodėl tarakonai išlenda naktį? (1)

Tarakonai – kenkėjai, dažniausiai pastebimi po vidurnakčio. Pasak, kenkėjų kontrolės ekspertų, dauguma rūšių tarakonų dieną neaktyvūs, o naktį, paprastai praėjus keturioms valandoms po sutemimo, ima ieškoti maisto. Ūsuotieji slepiasi šalia radiatorių, kriauklių, elektros lizduose, po spintelėmis, sienų plyšiuose, ventiliacijos angose. Tarakonai gali ėsti maisto likučius, ant stalo paliktus vaisius, daržoves, net pelėsius, negyvus gentainius ir išmatas – jie puikiai prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų.

Kuo barstyti takelius žiemą, kad nebūtų slidu?

Nors permainingi žiemos orai šiais metais per daug nepuošia aplinkos balto ir puraus sniego sluoksniu, tačiau keliai ir pėsčiųjų takeliai dėl oro temperatūros svyravimų ir kritulių kiekio yra gan slidūs. Jeigu kiemą ir jame esančius takelius padengė ledo sluoksnis, pateikiame keletą būdų, kaip galima nuo jo išsivaduoti.

Sniego kasimas: kaip išsirinkti tinkamą įrankį

Kai už lango pagaliau tikra žiema, malonu pasigrožėti balta spalva padengtu žiemišku peizažu. Tačiau iškritęs puraus sniego sluoksnis asocijuojasi ne tik su sniego gniūžtėmis ir rogėmis, bet ir su sniego kasimu, kuriuo tenka užsiimti, kai reikia važiuoti į darbą ar kur kitur. Pateikiame kelis patarimus, į ką atsižvelgti renkantis sniego kastuvą.

Ką uodai veikia žiemą, arba įdomiausi faktai apie kenkėjus

Anot kenkėjų kontrolės specialistų UAB „Dezinfa“ atstovų, kova su nepageidaujamais įnamiais pažįstama dažnam, tačiau vargu ar kiekvienas iš tiesų žino, su kokiais gyviais susiduria. Štai keletas įdomesnių faktų apie dažniausiai pasitaikančius kenkėjus mūsų namuose.

Kaip persodinti eglutę šventėms pasibaigus?

Šventinis maratonas įsibėgėjo, o tai reiškia, kad greitai reikės susimąstyti, kur dėti kalėdinę eglutę. Tie, kurie pasirinko vazoninę eglutę, turi galimybe ją persodinti savo kieme ar kitame plote ir džiaugtis jos grožiu ištisus metus. Pateikiame kelis patarimus, kaip tinkamai persodinti šį kalėdinį medelį.