Įstatymai nuolat keičiasi
Utenos rajone kūdrą maudymuisi panoręs įsirengti Eimantas susidūrė su teisės aktų, reklamentuojančių vandens telkinio kasybos darbus, painiama. Esą pastaraisiais metais tvarka keitėsi gana dažnai.
„Tvarka man pasirodė gana liberali ta prasme, kad sąlyginai nemažą tvenkinį galima išsikasti ir be jokių leidimų ir projektų. Tačiau, kai konsultavausi su tvenkinį pastaraisiais metais kasusiais draugais supratau, kad į tai reikia pasižiūrėti atidžiau. Nesinorėjo suklupti lygioj vietoj, gauti baudos“, – teigia Eimantas.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus be specialaus leidimo nesaugomose ir nemelioruotose teritorijose galima kasti kūdrą iki 10 arų ploto ir 3 metrų gylio. Jei planuojama kasti didesnę kūdrą, privalu kreiptis į Aplinkos ministerijos Regiono aplinkos apsaugos departamentą ir Lietuvos geologijos tarnybą. Didesnėms kūdroms kasti reikės parengti projektą.
„Skaičiuojant kūdros plotą reikia neapsigauti. Jis skaičiuojamas ne nuo vandens ploto, o nuo kūdros keteros viršaus. Pavyzdžiui, vandens plotas gali būti 9 arai, bet bet tikrinantys specialistai plotą skaičiuos nuo keteros, o ten bus kokie 15 arų. Gali pakvipti problemomis“, – sako vyras.
Kūdros negalima kasti pelkių ir šaltinynų teritorijose, pievose ir akmenynuose, miško žemėje. Nuo potencialiai taršių objektų (tvartų, mėšlidžių, mechanizacijos ir kt.) iki kūdros kranto linijos atstumas turi būti ne mažesnis kaip 10 metrų, nuo medžių, kurių storis didesnis nei 30 centimetrų, atstumas turi būti bent 3 metrai.
„Nors man tai nebuvo aktualu, nes kūdrą kasiau vienkiemyje, bet kiek išsiaiškinau, įstatymai nutyli, koks turi būti atstumas nuo kūdros iki kaimyno sklypo. Visgi būtų gražu kaimyno atsiklausti. Aš susidūriau su kita problema. Daugybė žemės sklypų apylinkėse buvo drenuoti, todėl reikėjo užsukti pasitarti į savivaldybę“, – teigia Eimantas.
Ant kalno kainuos brangiai
Jeigu sklypas yra nelygaus reljefo kūdrą geriausia įrenginėti žemiausioje jo vietoje. Tuomet į jį rinksis vanduo iš viso sklypo ir vaizdas bus artmiausias natūraliai gamtai. Taip pat reikėtų stebėti, kurioje vietoje pavasarį vanduo užsilaiko ilgiau, galbūt kažkuri vieta linkusi pelkėti
„Kai ieškojau vietos, kur daryti tvenkinį, pasirinkimo turėjau į valias, nes teritorija didelė, sodyba praktiškai vienkiemyje. Galų gale išsirinkau du variantus – vienas labiau į pakalnę, kitas šiek tiek į kalną. Pasitaręs su specialistai, rinkausi kasti kūdrą pakalnėje“, – sako sodybos šeimininkas.
Jo teigimu, specialistai galėjo įrengti kūdrą ir ant kalniuko, tik draugiškai patarė nešvaistyti pinigų. Esą įrengimas aukštose vietose ne tiek technologiškai sunkus, kiek brangus malonumas.
Padėtų grunto tyrimas
Vis dėlto, nenorintiems rizikuoti sumokėti gausybės pinigų ekskavatorininkui ir likti nieko nepešus patartina pasidaryti geologinį tyrimą. Specialistai teigia, kad kasant 10 arų ploto kūdrą būtų prasminga skirtingose vietose pasidaryti 5-6 gręžinius po 6 metrus. Pašnekovas sako, kad įrenginėdamas šiek tiek mažęsnę kūdrą darė 3 gręžinius ir iki šiol neturi problemų.
„Taupiems yra ir kitas variantas. Taip kažkada darė dar mano tėvas. Reikia išsikasti 4-5 metrų gylio duobę ir susižymėti, kokiame gylyje yra koks gruntas, kur atsiranda vanduo. O tada stebėti keletą mėnesių, o ypač vasarą. Sako, kad matosi, koks bus būsimos kūdros vandens lygis. Pasidaryti tyrimus, sakyčiau paprasčiau ir greičiau“, – sako vyras.
Be to, specialistai patarė nekreipti dėmesio ir į vandens lygį šulinyje. Nors šulinys buvo maždaug viduryje tarp dabartinės kūdros ir kalno, o vandens lygis visus metus pakankamai aukštas, buvo tikėtina, kad kūdros ant kalno iškasti normaliomis sąnaudomis nepavyks, mat vandens lygį lemia gruntų struktūra, kuri gali skirstis, net ir mažame sklype.
