Kaip ir kada geriausia laistyti veją?

Tinkamai prižiūrima veja išlieka graži 15-20 metų ir ilgiau. lr atvirkščiai – neprižiūrima ji greitai apaugs piktžolėmis, samanomis, nelaistoma – išdžius, netręšiama – išretės.

Žolė netenka vandens, kai aukšta oro temperatūra, intensyvūs saulės spinduliai, žemas drėgmės lygis, pučia stiprus vėjas. Jeigu žolė negauna pakankamai vandens, ji negali atsivėsinti ir pradeda ruduoti bei vysti. Vanduo skatina sėklų dygimą, maistingų medžiagų pasisavinimą, audinių formavimąsi. Atėjus karščiams, labai svarbu tinkamai ir laistyti ne tik veją, bet ir naujai pasodintus augalus ir medžius. Nepaisant gerų ketinimų, dažnas mano, kad laistymas yra labai nuobodus darbas ir todėl stengiasi jį vis atidėti, kol galiausia būna per vėlu.

Vejos laistymas po sėjos

Prieš beriant sėklas, visas dirvos sluoksnis turi būti drėgnas. Veja palaistoma pasėjus mišinį ir suvolavus dirvą. Vėliau laistoma kas 2 – 3 dienas, apie 10 mm vandens per savaitę. Vejai dygstant, sausros metu rekomenduojama laistyti kiekvieną dieną, bet negausiai, smulkia vandens srove.

Kad žolė gerai ir greitai dygtų, reikalinga drėgmė ir šiluma. Optimaliausia oro temperatūra 16-21°C (dygti pradeda ir kai temperatūra žemesnė, 6°C). Oro temperatūra nepriklauso nuo mūsų norų, tačiau galima reguliuoti dirvos drėgnumą: viršutinis dirvos sluoksnis visada turėtų būti drėgnas.
Saulėtą ir šiltą dieną rekomenduojama laistyti kelis kartus mažais vandens kiekiais, nestipria srove, kad nebūtų išplautos sėklos. Laistymo sistemos nederėtų palikti be priežiūros: vandens perteklius susitelks balutėse ir iškels sėklas į paviršių, tuomet žolė sudygs nevienodai. Kai sėklos sudygsta, laistymas ribojamas.Rekomenduojama laistyti smulkialašiu laistytuvu arba purkštuvu.

Kai tik dirvožemis pradės džiūti, veja pati parodys drėgmės stygių – žolė pradės vysti:

  • perdžiūvusi vejos žolė susiraito;
  • nuo sausros žolės paruduoja;
  • vejos pėdsakai ir padangų žymės ant sausos išlieka ilgą laiką.

Suvytimas labiau pastebimas ant senesnės žolės, kadangi jaunesnė žolė nėra iki galo išplitusi.
Pirmiausiai nuo sausros nukenčia reikliausios drėgmei žolių rūšys – paprastosios miglės bei baltosios smilgos.Vidutiniškai reiklios – pievinės miglės, daugiametės svidrės, paprastosios smilgos, mažiausiai – aviniai, nendriniai, raudonieji eraičinai.

Ankščiau buvo manoma, kad geriausia laistyti vakare, kai mažiausiai garuoja vanduo. Tačiau tokiu atveju žolė per naktį paliekama šlapia, susidaro palankios sąlygos ligų plitimui. Todėl geriausia pasirinkti tokį laiką, kad iki nakties veja spėtų apdžiūti, pvz., rytą.

Vejos drėkinimo sistemos

Yra nemažai būdų, kaip laistyti veją: paprasta laistomąja žarna, statomais ir kilnojamais iš vienos vietos į kitą purkštuvais ar automatine laistymo sistema. Ar reikalingas dirbtinis drėkinimas, sprendžiama pagal daugiamečius kritulių kiekio stebėjimus. Dirbtiniu būdu drėkinant veją, ji gerai dygsta, o po to lygiai auga.

Veja įrengiama ne vieneriems metams, todėl iškart verta pamąstyti apie vejos laistymo sistemą, nes sutaupius, o vėliau persigalvojus, geresnę vejos laistymo sistemą įrengti bus sudėtingiau. Vejos laistymas pigesne sistema – mažiau garantijų bei galimybių.

Automatinė laistymo sistema patogi tuo, kad nereikės kasdien stovėti su laistymo žarna ir laistyti – tai padarys sistema; visas plotas bus palaistytas vienodai pageidaujamu paros metu (išvykus nereikės prašyti kaimyno palieti pievelės); vejoje nesimėtys laistomosios žarnos, o purkštuvai iš žemės iššoks tik laistymo metu. Pjaunant vejapjove jie nekliudys darbui, ekonomiškiau bus naudojamas vanduo. Automatinė drėkinimo sistema gali palaistyti želdinius, veją taip pat gerai, kaip tai daroma rankomis. Laistymo efektas netgi geresnis, nes sistema užtikrina vienodą tinkamą vandens kiekį visam plotui. Sistema išjungia vandenį reikiamu laiku.

Laistymo sistemą sudaro:
Įtaisai, tiekiantys vandenį (laistymo linijos, purkštuvai)
Vamzdžiai, jungtys
Filtrai
Elektriniai vožtuvai
Procesorius
Davikliai (lietaus)
Elektriniai siurbliai, hidroforai.

“Stambaus rūko” purkštuvai vienu metu laisto visą teritoriją. Jų spindulys gana nedidelis – iki 5,8, todėl tinka nedidelėms pievelėms. Purkštuvas reguliuojamas 0º-360º kampu, laistymo spindulys – iki 14 m. Purkštuvo aukštis – 10-30 cm.

Lygiai pievelei pakanka 10-15 cm aukščio “stambaus rūko” iššokančio purkštuvo. Jeigu vejoje įrengti gėlynai, laistymui rinkitės aukštesnį – 20-30 cm – purkštuvą. Kai sklype yra nestandartinių siaurų ir pailgų plotų, parenkamas specialus antgalis, pritaikytas tokiems plotams laistyti.

Dideliam laistymo plotui patariama rinktis rotorinį arba plaktukinį purkštuvą. Jo darbo principas toks: vandens slėgis priverčia judėti sukimosi mechanizmą. Tokio purkštuvo spindulys siekia iki 30 m. Reguliuojamas srovės stiprumas, sukimosi kampas – 25º-360º.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis