Kaip ir kada geriausia laistyti veją?

Tinkamai prižiūrima veja išlieka graži 15-20 metų ir ilgiau. lr atvirkščiai – neprižiūrima ji greitai apaugs piktžolėmis, samanomis, nelaistoma – išdžius, netręšiama – išretės.
Kaip ir kada geriausia laistyti veją?
© Shutterstock nuotr.

Žolė netenka vandens, kai aukšta oro temperatūra, intensyvūs saulės spinduliai, žemas drėgmės lygis, pučia stiprus vėjas. Jeigu žolė negauna pakankamai vandens, ji negali atsivėsinti ir pradeda ruduoti bei vysti. Vanduo skatina sėklų dygimą, maistingų medžiagų pasisavinimą, audinių formavimąsi. Atėjus karščiams, labai svarbu tinkamai ir laistyti ne tik veją, bet ir naujai pasodintus augalus ir medžius. Nepaisant gerų ketinimų, dažnas mano, kad laistymas yra labai nuobodus darbas ir todėl stengiasi jį vis atidėti, kol galiausia būna per vėlu.

Vejos laistymas po sėjos

Prieš beriant sėklas, visas dirvos sluoksnis turi būti drėgnas. Veja palaistoma pasėjus mišinį ir suvolavus dirvą. Vėliau laistoma kas 2 – 3 dienas, apie 10 mm vandens per savaitę. Vejai dygstant, sausros metu rekomenduojama laistyti kiekvieną dieną, bet negausiai, smulkia vandens srove.

Kad žolė gerai ir greitai dygtų, reikalinga drėgmė ir šiluma. Optimaliausia oro temperatūra 16-21°C (dygti pradeda ir kai temperatūra žemesnė, 6°C). Oro temperatūra nepriklauso nuo mūsų norų, tačiau galima reguliuoti dirvos drėgnumą: viršutinis dirvos sluoksnis visada turėtų būti drėgnas.
Saulėtą ir šiltą dieną rekomenduojama laistyti kelis kartus mažais vandens kiekiais, nestipria srove, kad nebūtų išplautos sėklos. Laistymo sistemos nederėtų palikti be priežiūros: vandens perteklius susitelks balutėse ir iškels sėklas į paviršių, tuomet žolė sudygs nevienodai. Kai sėklos sudygsta, laistymas ribojamas.Rekomenduojama laistyti smulkialašiu laistytuvu arba purkštuvu.

Kai tik dirvožemis pradės džiūti, veja pati parodys drėgmės stygių – žolė pradės vysti:

  • perdžiūvusi vejos žolė susiraito;
  • nuo sausros žolės paruduoja;
  • vejos pėdsakai ir padangų žymės ant sausos išlieka ilgą laiką.

Suvytimas labiau pastebimas ant senesnės žolės, kadangi jaunesnė žolė nėra iki galo išplitusi.
Pirmiausiai nuo sausros nukenčia reikliausios drėgmei žolių rūšys – paprastosios miglės bei baltosios smilgos.Vidutiniškai reiklios – pievinės miglės, daugiametės svidrės, paprastosios smilgos, mažiausiai – aviniai, nendriniai, raudonieji eraičinai.

Ankščiau buvo manoma, kad geriausia laistyti vakare, kai mažiausiai garuoja vanduo. Tačiau tokiu atveju žolė per naktį paliekama šlapia, susidaro palankios sąlygos ligų plitimui. Todėl geriausia pasirinkti tokį laiką, kad iki nakties veja spėtų apdžiūti, pvz., rytą.

Vejos drėkinimo sistemos

Yra nemažai būdų, kaip laistyti veją: paprasta laistomąja žarna, statomais ir kilnojamais iš vienos vietos į kitą purkštuvais ar automatine laistymo sistema. Ar reikalingas dirbtinis drėkinimas, sprendžiama pagal daugiamečius kritulių kiekio stebėjimus. Dirbtiniu būdu drėkinant veją, ji gerai dygsta, o po to lygiai auga.

Veja įrengiama ne vieneriems metams, todėl iškart verta pamąstyti apie vejos laistymo sistemą, nes sutaupius, o vėliau persigalvojus, geresnę vejos laistymo sistemą įrengti bus sudėtingiau. Vejos laistymas pigesne sistema – mažiau garantijų bei galimybių.

Automatinė laistymo sistema patogi tuo, kad nereikės kasdien stovėti su laistymo žarna ir laistyti – tai padarys sistema; visas plotas bus palaistytas vienodai pageidaujamu paros metu (išvykus nereikės prašyti kaimyno palieti pievelės); vejoje nesimėtys laistomosios žarnos, o purkštuvai iš žemės iššoks tik laistymo metu. Pjaunant vejapjove jie nekliudys darbui, ekonomiškiau bus naudojamas vanduo. Automatinė drėkinimo sistema gali palaistyti želdinius, veją taip pat gerai, kaip tai daroma rankomis. Laistymo efektas netgi geresnis, nes sistema užtikrina vienodą tinkamą vandens kiekį visam plotui. Sistema išjungia vandenį reikiamu laiku.

Laistymo sistemą sudaro:
Įtaisai, tiekiantys vandenį (laistymo linijos, purkštuvai)
Vamzdžiai, jungtys
Filtrai
Elektriniai vožtuvai
Procesorius
Davikliai (lietaus)
Elektriniai siurbliai, hidroforai.

“Stambaus rūko” purkštuvai vienu metu laisto visą teritoriją. Jų spindulys gana nedidelis – iki 5,8, todėl tinka nedidelėms pievelėms. Purkštuvas reguliuojamas 0º-360º kampu, laistymo spindulys – iki 14 m. Purkštuvo aukštis – 10-30 cm.

Lygiai pievelei pakanka 10-15 cm aukščio “stambaus rūko” iššokančio purkštuvo. Jeigu vejoje įrengti gėlynai, laistymui rinkitės aukštesnį – 20-30 cm – purkštuvą. Kai sklype yra nestandartinių siaurų ir pailgų plotų, parenkamas specialus antgalis, pritaikytas tokiems plotams laistyti.

Dideliam laistymo plotui patariama rinktis rotorinį arba plaktukinį purkštuvą. Jo darbo principas toks: vandens slėgis priverčia judėti sukimosi mechanizmą. Tokio purkštuvo spindulys siekia iki 30 m. Reguliuojamas srovės stiprumas, sukimosi kampas – 25º-360º.

Statybajums.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Terasa: medžiagų pasirinkimo įvairovė

Šylant orams itin smagu džiaugtis terasos, įrengtos šalia individualaus namo ar sodybos, teikiamais malonumais. Tokios konstrukcijos įsirengimas nėra itin sudėtingas procesas, tačiau labai svarbu nesuklysti renkantis medžiagas. Jeigu ieškote medžiagų naujai terasai, reikia įvertinti kiekvienos iš jų pliusus bei minusus.

Užbėkime problemai už akių: kaip panaikinti samanas vejoje?

Nors kai kurie kraštovaizdžio dizaineriai teigia, kad minkšta samanų paklodė nuosavam kiemui gali priduoti vizualinio šarmo, bet iš tiesų šis minkštas žemės paklotas yra ženklas, kad augavietės sąlygos yra nepalankios vejos žolei augti. Tad kaip užkirsti kelią samanų atsiradimui?

Kodėl tarakonai išlenda naktį? (1)

Tarakonai – kenkėjai, dažniausiai pastebimi po vidurnakčio. Pasak, kenkėjų kontrolės ekspertų, dauguma rūšių tarakonų dieną neaktyvūs, o naktį, paprastai praėjus keturioms valandoms po sutemimo, ima ieškoti maisto. Ūsuotieji slepiasi šalia radiatorių, kriauklių, elektros lizduose, po spintelėmis, sienų plyšiuose, ventiliacijos angose. Tarakonai gali ėsti maisto likučius, ant stalo paliktus vaisius, daržoves, net pelėsius, negyvus gentainius ir išmatas – jie puikiai prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų.

Kuo barstyti takelius žiemą, kad nebūtų slidu?

Nors permainingi žiemos orai šiais metais per daug nepuošia aplinkos balto ir puraus sniego sluoksniu, tačiau keliai ir pėsčiųjų takeliai dėl oro temperatūros svyravimų ir kritulių kiekio yra gan slidūs. Jeigu kiemą ir jame esančius takelius padengė ledo sluoksnis, pateikiame keletą būdų, kaip galima nuo jo išsivaduoti.

Sniego kasimas: kaip išsirinkti tinkamą įrankį

Kai už lango pagaliau tikra žiema, malonu pasigrožėti balta spalva padengtu žiemišku peizažu. Tačiau iškritęs puraus sniego sluoksnis asocijuojasi ne tik su sniego gniūžtėmis ir rogėmis, bet ir su sniego kasimu, kuriuo tenka užsiimti, kai reikia važiuoti į darbą ar kur kitur. Pateikiame kelis patarimus, į ką atsižvelgti renkantis sniego kastuvą.

Ką uodai veikia žiemą, arba įdomiausi faktai apie kenkėjus

Anot kenkėjų kontrolės specialistų UAB „Dezinfa“ atstovų, kova su nepageidaujamais įnamiais pažįstama dažnam, tačiau vargu ar kiekvienas iš tiesų žino, su kokiais gyviais susiduria. Štai keletas įdomesnių faktų apie dažniausiai pasitaikančius kenkėjus mūsų namuose.

Kaip persodinti eglutę šventėms pasibaigus?

Šventinis maratonas įsibėgėjo, o tai reiškia, kad greitai reikės susimąstyti, kur dėti kalėdinę eglutę. Tie, kurie pasirinko vazoninę eglutę, turi galimybe ją persodinti savo kieme ar kitame plote ir džiaugtis jos grožiu ištisus metus. Pateikiame kelis patarimus, kaip tinkamai persodinti šį kalėdinį medelį.

Specialistų patarimai, kaip tinkamai paruošti kalėdinę eglutę šventiniam laikotarpiui

Kambaryje pastatyta kalėdinė eglutė puošia namus viso šventinio laikotarpio metu. Paprastai ji namuose stovi apie tris savaites, tad rinkdamiesi ir puošdami šį kalėdinį medelį norime, kad jis gražiai atrodytų kuo ilgiau. To pasiekti galima tinkamai eglutę prižiūrint bei puošiant.

Kaip išsirinkti eglutę, kurią vėliau galima būtų persodinti? (1)

Gyva kalėdinė eglutė – žalias ir kvapnus Kalėdų simbolis, kuris puošia namus ir kuria juose šventišką nuotaiką. Renkantis gyvą kalėdinį medelį, galimas dvejopas pasirinkimas: kirstinė arba vazoninė eglė. Pateikiame kelis ekspertų patarimus, tiems, kurie nusprendė įsigyti vazoninę eglutę ir ketina ją persodinti.

Ekspertų patarimai, kaip prižiūrėti kalėdinę eglutę

Šventėms po truputi artėjant, pradedame galvoti apie kalėdines dovanas, papuošimus ir žinoma kalėdinė eglutę. Eglutė – neatsiejama šventinio laikotarpio dalis. Įsigijus šią žalią namų puošmeną, norime, kad ji sveika ir graži išliktų kuo ilgiau. Paklausėme ekspertų, kaip prižiūrėti kalėdinę eglutę, kad ši džiugintų visą šventinį sezoną.