Kada geriausia nukirsti medį?

Galbūt net ir dabar, kai už lango sniegas, kyla mintis nupjauti tą seniai trukdančią obelį ar šviesą užstojantį kaštoną, augantį jūsų kieme. Ar verta tai daryti dabar, o gal palaukti kito metų laiko? Ar apskritai jo nupjovimas atneš naudos, o ne piniginės žalos?

Galbūt esate girdėję, kad senovėje žmonės, kurie turėjo kiek glaudesnį santykį su gamta, medžius dažniausiai kirsdavo žiemą, neseniai pašalus. Žinoma, dažnai kirsdavo ir esant tam tikrai mėnulio fazei. Nors pastarasis faktas greičiausiai tėra prietaras, medžių kirtimą žiemą dar ir dabar atlieka daugelis miškininkų.


Kodėl miškininkai medžius kerta būtent žiemą?


Žinoma, miškininkai ne tik kerta medžius didesniais kiekiais nei vieniša obelis ar gluosnis jūsų kieme, tačiau turi tam ir praktinių priežasčių, kurios nėra tiek aktualios individualių namų gyventojams.


Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šio darbo miškininkai imasi žiemos metu, yra ta, kad žiemą žemė būna įšalusi ir tvirta, tad lengviau važinėti su sunkiąja technika, ji neklimpsta. Be to, kirtavietėse dirbti maloniau darbininkams, nes nėra tiek uodų.


Tačiau dar ir šiandien miškininkai kalba apie pačios medienos savybes. Žiema yra medžio ramybės būsena, kai medis nebeaugina lapų ar vaisių, todėl jo medžiagų apykaita lėtesnė. Dėl šios priežasties teigiama, kad tokia mediena yra tvirtesnė, labiau subrendusi. Tai aktualu, jeigu medžio medieną kur nors panaudosite, o neabejojame, kad praktiškas namų savininkas taip ir padarys.


Tačiau iš tiesų, ryškaus skirtumo, kada kirsti medį nėra – medis jau nebus gyvybingas, tad jam po to nebereikės palaikyti gyvybinių procesų kaip, tarkime, genėjimo atveju. Šiltesniu oru tai daryti paprasčiau, nes būti lauke yra tiesiog komfortabiliau ir galite užtrukti ilgiau bei darbą atlikti kruopščiau.


Kaip panaudosite nukirstą medį?


Dar vienas iš kirtimo laiką apsprendžiančių kriterijų galėtų būti klausimas, ar jūs tiksliai žinote, kur naudosite nukirstą medį. Didesnis ar mažesnis medis dažnai sunaudojamas tiesiog malkoms, o svarbiausia, kūrenant malkomis, kad jos būtų gerai išdžiūvusios. Džiovinimas idealiu atveju trunka apie metus, neretai ir ilgiau, tad vienas variantų yra medį kirsti metus prieš tai, kai, manote, kad jo medienos jums prireiks. Žinoma, tai nėra labai reikšminga, kadangi medieną galėsite naudoti ir po minėtų metų, ir po dviejų.


Kartais patariama su lapais nukirstą medį palikti tol, kol jo lapai sudžius – taip žinosite, kad mediena natūraliai prarado drėgmės, todėl vėliau šiek tiek greičiau džius.


Ar medį jums leidžia kirsti įstatymai?


Taigi, nei mėnulio fazės, nei metų laikas didelės įtakos procesui neturi, tačiau reikia nepamiršti, kad prieš mąstant apie tai, kokį pjūklą ar kirvį naudoti, reikia išsiaiškinti, ar medį apskritai galima kirsti. Tai, kad jis auga privačioje teritorijoje, dar nėra leidimas su juo daryti, ką norime.


Net jei jūsų medis yra privačioje valdoje, būtina įsitikinti, ar jis nėra saugotinas. Jeigu ne, jį galite kirsti. Tiesa, reikėtų atsižvelgti į kitų namų valdos savininkų interesus.


Shutterstock nuotr.


Nurodymus, kurie medžiai laikomi saugotinais galite rasti Vyriausybės nutarime Nr. 206 pavadinimu „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“.


Šiame nutarime nurodyta, kad saugotini medžiai yra:


- augantys kurortų apsaugos zonoje (išimtys - privačios namų valdos, mėgėjiškų sodų teritorijų sodo sklypai ir deklaruoti laukai);

- augantys kultūros paveldo objektų teritorijoje ir jos apsaugos zonoje (išimtis - natūraliai išaugę medžiai);

- augantys privačiose žemės valdose miestuose ir miesteliuose (išimtys - paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos, privačios namų valdos ar individualūs sodo sklypai);

- augantys valstybinėje ir privačioje žemėje kaime ir deklaruotuose laukuose didesnio kaip 20 centimetrų skersmens (1,3 metro aukštyje) beržai, eglės ir pušys, augantys (išimtys - privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų teritorijų individualiuose sodo sklypuose, didesnio kaip 20 centimetrų skersmens ąžuolai, uosiai, klevai ir liepos augantys deklaruotuose laukuose).

- augantys paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose storesni nei 8 cm skersmens ąžuolai, beržai, klevai ir uosiai bei kitos medžių rūšys nuo 16 centimetrų skersmens.


Medžius saugotiniems gali priskirti ir konkreti savivaldybė. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kas įrašyta jūsų sklypo Nekilnojamojo turto registre. Kai kurie želdiniai ten gali būti įvardintini kaip saugotini. Įstatyme galimos ir išimtys, pavyzdžiui, medis gali būti kertamas pagal parengtus gamtotvarkos planus. Dalį atvejų galima išspręsti kreipiantis į savivaldybę su prašymu.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis