Betoninės trinkelės gali būti juodos rudos, raudonos, geltonos, žalios ir kitų spalvų. Pigiausios trinkelės yra pilkos spalvos. Spalvotos ir turinčios faktūrą plytelės iškart pakelia savo kainą, kas dengiant didesnį plotą iškart pasijaučia finansiškai. Vis dėlto, jeigu norima sukurti ne tokį pilką vaizdą, galima įsigyti nedidelį kiekį spalvą turinčių trinkelių ir sukloti pramaišiui su pilkomis. Net ir nedidelis kiekis greičiausiai lems pastebimą skirtumą.Rinkoje galima pastebėti ir ažūrinių trinkelių – jose specialiai padarytos ertmės, kuriose gali augti žolė. Tai irgi paįvairina dangą, tačiau nereikia pamiršti ir praktinio aspekto – tai taip pat apsunkina priežiūrą.
Šio tipo trinkelės yra pakankamai patvarios, tačiau lyginant su klinkerio ar natūralaus akmens trinkelėmis, pastarosioms ilgaamžiškumu neprilygsta. Vis dėlto, pasirinkimą neretai nulemia ekonominiai sumetimai, mat betoninių trinkelių kaina svyruoja gana plačiose 7-16 eurų už kvadratinį metrą ribose, vidutinės kainos yra apie 9-10 eurų už kvadratinį metrą.
Klinkerio trinkelės yra pagamintos iš degto molio su priemaišomis. Labiausiai pažymimos jų savybės – tvirtumas ir didesnis ilgaamžiškumas, maža drėgmės absorbcija, didelis atsparumas šalčiui. Kaip ir betoninės trinkelės, klinkerio trinkelės gali būti ažūrinės.
Klinkerio trinkelės gali būti iki keleto kartų brangesnės nei įprastos betoninės. Pigiausių kainos svyruoja nuo 15-20 eurų už kvadratinį metrą, tačiau nenustebkite ties jomis radę 35 eurų ar didesnę kainą.
Natūralaus akmens trinkelės. Tai granitinės ir bazalto trinkelės. Jos pasižymi geromis savybėmis – ilgaamžiškumu, dideliu atsparumu apkrovoms ir temperatūros svyravimams. Tokia medžiaga trinkelėms mažiau įprasta, be to, ji kiemui suteikia savotiško solidumo, kadangi taip tarsi rodoma, kad šeimininkas gali tai sau leisti.
Natūralių akmens trinkelių kaina gali perkopti 200 eurų už kvadratinį metrą. Norint ekonomiškesnio varianto, galite natūralaus akmens trinkeles pamaišyti su betoninėmis ar klinkerio trinkelėmis.
Medinės trinkelės. Tokias trinkeles dažniausiai renkasi norintys pabrėžti išskirtinumą ir natūralumą, jos daugiau dekoratyvinės, skirtos sodo ar kiemo takams. Tokios trinkelės nėra itin ilgaamžės, todėl nereikėtų jų kloti ant kiemo važiuojamosios dalies. Kita vertus, trinkelių medis sušlapęs pasidaro slidus, todėl einant tokiu taku po lietaus, reikia būti atsargiems. Drėgmė kenkia ne tik saugumui, tačiau ir pačiai medžiagai – perkant būtinai reikia įsitikinti, kad mediena impregnuota, taip, esant palankioms sąlygoms trinkelės gali laikyti iki dešimtmečio. Trinkelės gali būti iš ąžuolo,drebulės, maumedžio, akacijų. Rinkoje esančių trinkelių kainas palyginti nelengva, kadangi jos pardavinėjamos įvairiais kiekiais už skirtingus vienetus, tačiau jos yra brangesnės nei betoninės ir savo kaina konkuruoja su klinkerio trinkelėmis.
Trinkelių klojimo kaina.
Šiuo metu rinkoje vyraujanti trinkelių klojimo kaina yra maždaug 8-15 eurų už kvadratinį metrą. Klinkerio plytelių grindimo kaina yra didesnė nei betoninių. Tačiau tai ne viskas – meistrai ir įmonės į šią kainą neįskaičiuoja pagrindo įrengimo, tad neišvengiamai kaina didėja iki maždaug 30 eurų už kvadratinį metrą, įskaičiuojant ir trinkelių kainą. Tad galite patys atmesti reikalingų medžiagų ir darbo kaštus ir taip įvertinti, kiek galėtumėte sutaupyti. Vis dėlto, jeigu niekada nesate įrengę ar talkinę įrengiant tokią dangą, verta pasvarstyti, ar neperleisti įrengimo profesionalams. Dar daugiau, grindžiant didesnius plotus, gruntas kasamas naudojant techniką, o šį darbą vykdant patiems rankiniu būdu, galima sugaišti daug daugiau laiko nei norėtumėte.
Kitos dangos.
Mozaikinės ir šaligatvio plytelės. Jas galima priskirti ir prie trinkelių, nes iš esmės nuo jų skiriasi tik išmatavimais, be to, lengviau įrengiamu pagrindu. Plytelės dažniausiai yra gaminamos iš betono, tačiau nereikėtų visų jų sieti su vienodomis nutrupėjusiomis viešųjų šaligatvių plytelėmis – pasirinkimas nebėra vientisai pilkas ir nuobodus. Kaina priklauso nuo raštų, spalvos ir išmatavimų, tačiau vidutiniškai siekia apie 10 eurų už kvadratinį metrą.
Kiemo betonavimas. Nepelnytai nuvertintas, betonavimas Lietuvoje nebėra toks populiarus, nors Vakarų šalyse iki šiol nevengiama betonuoti patiems. Gera naujiena estetams - betonas gali būti dažomas, be to, iš jo galima suformuoti įvairių imitacinių raštų, tarkime, grindinio akmens ar takelio, sudurstyto iš akmens plokščių imitaciją.
Betoninė danga tinka tiek įvažiavimui į garažą, tiek takeliams. Tiesa, norint pataisyti pažeidimus, neužteks, kaip plytelių atveju, tiesiog pakeisti vieno elemento, vis dėlto, visos dangos taisyti taip pat nereikės.
Skalda, žvyras ir kitos biros medžiagos. Smulkūs akmenys yra puiki priemonė formuoti kiemo takeliams, tačiau kiemo grindimui ji ne visada tinka. Skalda ir žvyru galima įrengti įvažiavimą, tačiau tokia danga nėra itin ilgaamžė. Nors prireikus ją nesunku pataisyti, ji reikalauja priežiūros, o kai kai kuriems žmonėms netgi asocijuojasi su nebaigtomis statybomis – nepaisant netgi to, kad tai buvo sąmoningas jūsų sprendimas. Panorėjus kieme vaikščioti basomis, ši danga pati nedraugiškiausia.
Tiesa, jei esate namo įsirengimo stadijoje ir jūsų prioritetas yra pastatas, tokia laikina kiemo danga sauganti nuo purvo ir provėžų yra pats tas.
Asfaltas. Senesnės statybos namų kiemuose ar kai kuriose senesnėse sodybose dar galite rasti įvažiavimą dengtą asfalto danga, todėl gali kilti klausimas, ar neverta pamąstyti apie tokį sprendimą savo kiemui. Atsakymas būtų vienareikšmis – neverta. Asfaltavimui reikia specialios technikos, toks būdas pakankamai brangus – jis atpigtų dengiant didesnius plotus, o jūsų kieme tiek ploto greičiausiai nėra. Kitas aspektas – estetinė išvaizda. Asfaltas yra vienspalviškiausia iš visų dangų (juosvai pilka) ir jeigu nors kiek vertinate estetiką, turbūt tai bus pakankamas argumentas. Neseniai patiestas arba sušlapęs asfaltas skleidžia specifinį kvapą. Prireikus remontuoti, teks arba tiesti naują dangą arba dėti asfalto lopą. Kaip neestetiškai tai atrodo, galite pamatyti kasdien, tiesiog vairuodami mieste ar užmiestyje.
