Geriau nei paprastas šulinys: ką reikia žinoti apie giluminius gręžinius

Giluminiai gręžiniai dažniausiai įrengiami nuošaliose vietose, kuriose nėra planuojama įrengti vandentiekio. Tai garantuotas, tačiau brangus būdas pasirūpinti vandeniu - jo visada rasite, tačiau klausimas ar tai atsitiks išgręžus 30 (smėliniai gręžiniai) ar 150 metrų (arteziniai gręžiniai). Į ką reikia atkreipti dėmesį įsirengiant tokius gręžinius, sužinosite perskaitę šį tekstą.
Geriau nei paprastas šulinys: ką reikia žinoti apie giluminius gręžinius
© Shutterstock nuotr.

Vandens gręžiniai gali būti dvejopi: negilūs, gręžiami smėlyje, paprastai iki 35 m gylio, ir giluminiai, arteziniai, taip pavadinti pagal Prancūzijos provinciją Artua (pranc. Artois).

Paprasti (smėlio) gręžiniai. Įrengiant juos, gręžiama iki artimiausio vandens turinčio sluoksnio. Dėl nedidelio gylio, jie, natūralu, yra pigesni nei giluminiai, tačiau ir taip pat jų gerokai mažesnis eksploatacijos laikotarpis – tokie gręžiniai greičiau linkę uždumblėti. Eksploatacijos laikotarpus priklauso nuo vandeningo horizonto našumo ir nuo eksploatacijos intensyvumo ir dažniausiai jis siekia apie 5-8 metus. Tiesa, tokio tipo gręžiniui uždumblėjus, atlikti jo valymo darbus yra paprasčiau nei arteziniuose gręžiniuose. Tokio gręžinio debitas gali siekti 1 m3/val. Iš esmės tokie gręžiniai yra modernesnis šachtinių šulinių variantas, kadangi naudoja vandenį iš to paties sluoksnio. Lyginant su šuliniais, gręžiniai, yra geriau izoliuoti nuo išorės poveikio.

Arteziniai gręžiniai. Gręžimo metu, pasiekiamas ir pragręžiamas molingų uolienų sluoksnis, tad šio tipo gręžiniai gali būti iki kelių šimtų metrų gylio. Jie pasiekia giluminį vandenį, kuris yra kur kas švaresnis nei gruntinis ir jo kokybė praktiškai nepriklauso nuo išorinių veiksnių. Tokių gręžinių privalumai – švaresnis vanduo bei kur kas ilgesnis naudojimo laikas. Gerai įrengtas artezinis gręžinys gali tarnauti net iki 50 metų. Didesnis ir jų našumas, kuris gali siekti iki 100 m3/val. Pagrindinis trūkumas – didelė jų kaina.

Procesas

Projektas. Gręžinio įrengimas, kaip ir daugelis kitų stambių sklype atliekamų darbų, prasideda nuo dokumentacijos. Pasirinkus įmonę, kuri parengs gręžinio projektą, reikėtų jiems pristatyti toponuotrauką su užneštu namu, sklypo nuosavybės kadastro pažymėjimą, projektavimo sąlygų sąvadą, kitais atvejais ir grunto tyrimų ataskaitą. Parengtas projektas turi būti suderintas su teritorinio visuomenės sveikatos priežiūros centru ir atitinkama savivaldybės institucija. Patvirtintas projektas yra jūsų leidimas įrengti gręžinį.

Gręžinio vieta. Įrengiant gręžinį, nurodoma išlaikyti apsauginę zoną, kuri yra ne arčiau 5 metrų nuo bet kokio objekto (namo ar kito pastato, kelio elektros linijos, kanalizacijos tinklų ir pan.), nors kai kuriais išimtiniais atvejais ši zona gali būti ir didesnė. Vis dėlto, gręžimo vieta pasirenkama toje vietoje, kur manoma, kad vanduo bus arčiausiai paviršiaus. Smulkaus gręžinio atveju, galima atsižvelgti į kaimyninius gręžinius ar šulinius – galimai ir jūsų sklype vandens lygis bus panašiame gylyje. „Geriausia yra atsižvelgti į arčiausiai padarytą gręžinį. Tačiau ir tai ne visada padeda. Iš praktikos atsimenu atvejį, kai kaimyniniame sklype, už 28 metrų gręžinys buvo 40 metrų gylio, o gręžiant naują, jo gylis siekė 140 metrų – jokio vandens sluoksnio iki tos ribos nebuvo. Tačiau vistik tai gera priemonė, galima orientuotis į netgi už kilometro esantį gręžinį. Vietos nustatymas yra paremtas geologine žvalgyba – toje vietoje, kur jau yra gręžta, surinktais duomenimis“, – pasakoja gręžinius įrengiančios įmonės „Pulkerija“ vadovas Rimantas Liačas.

Įmonės „Hidrogela“ projektų vadovas Vytautas Stasiulis teigia, kad gylis neretai priklauso nuo regiono. Nors pasitaiko ir itin gilių gręžinių, siekiančių pusantro šimto metrų ir daugiau, vis dėlto, jo teigimu, vidutinis giluminio gręžinio gylis Lietuvoje galėtų svyruoti nuo 50 iki 100 metrų.
Gręžinys. Giluminio gręžinio požeminę dalį sudaro vamzdžių kolona, kuri apačioje „susiaurėja“ (priešfiltrinė kolona), o jos apačioje yra įrengiamas filtras. Išorinė kolonos pusė apipilama žvyru. Vanduo į viršų kyla įrengtos siurblinės pagalba, iš kur vėliau atiteka į namus.

Vamzdžiai. Gręžiniams Lietuvoje daugiausia naudojami PVC (polivinilchlorido) vamzdžiai. Rinkoje kartais naudojami ir metaliniai vamzdžiai, tačiau jų kainos yra kur kas aukštesnės, kas įrenginėjant gilius gręžinius itin išaugina projekto sąmatą. „Metalinius arba nerūdijančio plieno vamzdžius daugiau naudoja Skandinavijos šalyse, kadangi ten naudojamas kitoks gręžimo principas. Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje daugiausiai naudojami plastikiniai PVC vamzdžiai. Aišku, metaliniai vamzdžiai yra stipresni, tačiau su laiku jie rūdija, plonėja jų sienelės. Kita vertus, tokie vamzdžiai gali būti naudojami gręžimo procese, prieš įrengiant plastikinę koloną. Gręžimo metu būna, kad kol pasiekiame reikiamą gylį, leidžiami metaliniai vamzdžiai, bet tai daroma tik tuo atveju, jei, tarkime, viršutiniai sluoksniai griūna. Pasiekus reikiamą gylį suleidžiami plastikiniai vamzdžiai, o metaliniai ištraukiami“, – pasakoja V.Stasiulis.

Filtrai. Gręžinyje įrengiamas ir filtras. Jo paskirtis filtruoti vandenį nuo pašalinių kietųjų medžiagų, pvz. smėlio. Nors jie atlieka tą pačią funkciją, filtrų yra bent keletas technologiškai skirtingų rūšių. Vietose, kur vandeningas sluoksnis slūgso klintyse, dolomitinėse uolienose ir panašiai, gali būti naudojami ir gręžiniai be filtro. „Tokiu atveju išgręžiama iki vandeningo sluoksnio, įleidžiama kolona, ji cementuojama. Tačiau tai ne pigesnis sprendimas – jis kaip tik gali būti brangesnis. Prisideda ne tik cemento sąnaudos, bet dar ir reikia laukti, kol jis sukietės. Jeigu gręžtume naudodami filtrą – iškart pragręžiam ir suleidžiam koloną“, – pasakoja R. Liačas.

Pilnai įrengus gręžinį ir siurblinę, vandentiekio sistema yra nuvedama į namą. Vandentiekį rekomenduojama įrengti žemiau įšalo lygio (Lietuvoje jis apie 1,2 m).

Laikas. Gręžinius geriausia įrenginėti sausuoju metų laiku. Nors žiema ne visuomet blogas pasirinkimas, reikia atsižvelgti ir į komfortabilias darbo sąlygas bei trumpesnę dieną. Tačiau tai – ne vieninteliai kriterijai. „Tai labai priklauso nuo vietos, kur gręžinį reikia įrengti. Yra daug vietų, kur prasidėjus drėgniems orams, technika paprasčiausiai neįvažiuos. Tačiau jeigu sklype yra kieta aikštelė ir galimybė prie jos privažiuoti, nesvarbu ar lyja, ar nelyja, tuomet nėra skirtumo. Žinoma, geriau darbus daryti arba vasarą, arba prieš šalčius. Žiemą, kai kasama tranšėja nuo gręžinio iki namo, įšalas iškasamas gabalais ir dirvos po to nesutvarkysi. O vasarą – padaromas įvadas į gręžinį, į namą, viskas užkasta, išlyginta ir žmogus gali naudotis gręžiniu“, – pasakoja V. Stasiulis.

Kaip greitai įsirengsite gręžinį, priklauso nuo daugelio sąlygų, tiesa, viena pagrindinių yra jo gylis. V. Stasiulio teigimu, ilgiausiai procese užtrunka įforminti gręžinį – tai gali trukti iki mėnesio. Gręžinys, priklausomai nuo gylio įrengiamas nuo 1-2 darbo dienų, tą pačią savaitę galite tikėtis ir užbaigto įvado į namą, sumontuotos automatikos ir, jeigu reikia, vandens gerinimo filtrų.
Gręžinį pilnai įrengus, Lietuvos geologijos tarnyboje įregistruojamas gręžinio pasas, kuriame surašomi gręžinio techniniai duomenys. Šiuo procesu turėtų pasirūpinti darbus atlikusi įmonė. Vienas egzempliorius lieka savininkui – taip galutinai suteikiamas leidimas gręžiniu naudotis, kitą egzempliorių pasilieka įmonė.

Vandens gerinimo filtrai. Prieš pradedant eksplotuoti gręžinį, rekomenduojama atlikti vandens kokybės tyrimus. Geriausia tai daryti po kelių savaičių nuo įrengimo. Gali atsitikti taip, kad vandenyje tam tikros medžiagų koncentracijos bus didesnės nei norėtumėte, tuomet naudinga įsirengti filtrus pačiuose namuose, gerinančius iš gręžinio atitekėjusio vandens sudėtį. Tiesa, V.Stasiulis teigia iš praktikos pastebėjęs, kad iš maždaug 10gręžinių, tokių įrengimų prireikia tik trims. „Tokie filtrai įrengiami namie, patalpoje, kur ateina vandens įvadas nuo gręžinio. Dažniausias atvejis yra geležies normos viršijimas, bet jeigu parodymai neviršija normos, ar ją viršija labai nežymiai, filtrų statyti nėra būtinybės. Vandens gerinimo filtrai, saugodami nuo blogųjų vandens savybių, šiek tiek šalina ir gerąsias jo savybes. Jei nuo kiekvienos medžiagos susistatysi filtrus, iš čiaupo jis išbėgs, liaudiškai tariant, negyvas“, – teigia pašnekovas.

Gręžinio kaina. Didžiąja dalimi kaina priklauso nuo gręžinio gylio. Tačiau išlaidas gali lemti ir kiti dydžiai, tarkime, vamzdžių diametras ir tipas, filtro tipas. Tai pat smulkų skirtumą galutinėje kainoje gali sudaryti ir atstumas, kurį turi įveikti atvykstanti gręžimo technika, sistemų pasirinkimas (siurblys ir kita automatika), jų įrengimas. „Kainos svyruoja. Po krizės jos buvo kritusios, o dabar vėl pakilo ir siekia nuo 100 Lt už metrą ir daugiau. Ją lemia sąnaudos – tarkime, jei gręžiate per birius sluoksnius, reikia įleisti apsauginę koloną. Gręžinat gręžinį kvartalui, naudojami platesni vamzdžiai, jo kaina dar kyla“, – pasakoja R. Liačas.

Įmonės. R. Liačas pataria nesusivilioti neregistruotais ir pigiais gręžėjais, o rinktis oficialias, licencijas turinčias įmones. „Manau, kad visos įmonės, kurios turi licencijas tokiems darbams yra patikimos ir turi patirties. Kas supranta, ką daro, tas darbą ir padaro gerai, o kas nepadaro, tas greitai praranda klientus. Lietuva – maža ir nepatikimi rinkos dalyviai greitai atkrenta“, – teigia pašnekovas.

Gręžinio ilgaamžiškumas ir priežiūra. Jei gręžinys įrengtas netinkamai, teisingai neizoliuota kolona, ilgainiui gali atsirasti problemų. Gręžinyje gali padidėti smėlio arba molio kiekis, dėl ko gali užsikimšti filtras ir sumažėti vandens debitas. Greitesnis uždumblėjimas priklauso nuo vandeningo sluoksnio našumo, eksploatacijos dažnumo ir netgi aplinkinių gręžinių kiekio bei jų našumo.  „Grubiai galėtumėme skaičiuoti, kad gręžinio amžius gali siekti nuo 20 iki 50 metų. Tai priklauso nuo įrengimo kokybės - sluoksninio parinkimo, kolonos storio, vamzdžių kokybės, koks žvyras apipilamas aplink koloną, filtro parinkimo ir paties naudojimo“, – pasakoja V. Stasiulis.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Svarbiausi lauko židinio įrengimo aspektai

Vasaros vakarai praleisti su šeima bei draugais prie rusenančio lauko židinio gali tapti jaukiais prisiminimais, kurie sušildys atėjus žiemai. Nusprendus įsirengt šį mažosios architektūros statinį, pirmiausia reikia gerai apgalvoti keletą svarbių aspektų.

Priemonės, kurios padės apsiginti nuo uodų

Atėjus vasarai, vis daugiau laiko stengiamės praleisti gryname ore. Tačiau pasibuvimą miške, prie ežero ar net nuosavame sode gali sugadinti įkyrieji uodai. Kad netektų nuo uodų slėptis namų viduje, yra keletas priemonių, kurios gali padėti juos atbaidyti.

Vejos laistymo ir priežiūros ypatumai per karščius

Kad vasarą galima būtų džiaugtis sveika ir žalia vejos žole, reikia rimtai pasidarbuoti. Karštuoju metų laiku vejos priežiūra sudeda iš trijų svarbių dalių: pjovimo, laistymo bei tręšimo. Šiame tekste plačiau apžvelgsime jas visas.

Terasa: medžiagų pasirinkimo įvairovė

Šylant orams itin smagu džiaugtis terasos, įrengtos šalia individualaus namo ar sodybos, teikiamais malonumais. Tokios konstrukcijos įsirengimas nėra itin sudėtingas procesas, tačiau labai svarbu nesuklysti renkantis medžiagas. Jeigu ieškote medžiagų naujai terasai, reikia įvertinti kiekvienos iš jų pliusus bei minusus.

Užbėkime problemai už akių: kaip panaikinti samanas vejoje?

Nors kai kurie kraštovaizdžio dizaineriai teigia, kad minkšta samanų paklodė nuosavam kiemui gali priduoti vizualinio šarmo, bet iš tiesų šis minkštas žemės paklotas yra ženklas, kad augavietės sąlygos yra nepalankios vejos žolei augti. Tad kaip užkirsti kelią samanų atsiradimui?

Kodėl tarakonai išlenda naktį? (1)

Tarakonai – kenkėjai, dažniausiai pastebimi po vidurnakčio. Pasak, kenkėjų kontrolės ekspertų, dauguma rūšių tarakonų dieną neaktyvūs, o naktį, paprastai praėjus keturioms valandoms po sutemimo, ima ieškoti maisto. Ūsuotieji slepiasi šalia radiatorių, kriauklių, elektros lizduose, po spintelėmis, sienų plyšiuose, ventiliacijos angose. Tarakonai gali ėsti maisto likučius, ant stalo paliktus vaisius, daržoves, net pelėsius, negyvus gentainius ir išmatas – jie puikiai prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų.

Kuo barstyti takelius žiemą, kad nebūtų slidu?

Nors permainingi žiemos orai šiais metais per daug nepuošia aplinkos balto ir puraus sniego sluoksniu, tačiau keliai ir pėsčiųjų takeliai dėl oro temperatūros svyravimų ir kritulių kiekio yra gan slidūs. Jeigu kiemą ir jame esančius takelius padengė ledo sluoksnis, pateikiame keletą būdų, kaip galima nuo jo išsivaduoti.

Sniego kasimas: kaip išsirinkti tinkamą įrankį

Kai už lango pagaliau tikra žiema, malonu pasigrožėti balta spalva padengtu žiemišku peizažu. Tačiau iškritęs puraus sniego sluoksnis asocijuojasi ne tik su sniego gniūžtėmis ir rogėmis, bet ir su sniego kasimu, kuriuo tenka užsiimti, kai reikia važiuoti į darbą ar kur kitur. Pateikiame kelis patarimus, į ką atsižvelgti renkantis sniego kastuvą.

Ką uodai veikia žiemą, arba įdomiausi faktai apie kenkėjus

Anot kenkėjų kontrolės specialistų UAB „Dezinfa“ atstovų, kova su nepageidaujamais įnamiais pažįstama dažnam, tačiau vargu ar kiekvienas iš tiesų žino, su kokiais gyviais susiduria. Štai keletas įdomesnių faktų apie dažniausiai pasitaikančius kenkėjus mūsų namuose.

Kaip persodinti eglutę šventėms pasibaigus?

Šventinis maratonas įsibėgėjo, o tai reiškia, kad greitai reikės susimąstyti, kur dėti kalėdinę eglutę. Tie, kurie pasirinko vazoninę eglutę, turi galimybe ją persodinti savo kieme ar kitame plote ir džiaugtis jos grožiu ištisus metus. Pateikiame kelis patarimus, kaip tinkamai persodinti šį kalėdinį medelį.