Didžiausios pirčių įrengimo klaidos

 (8)
Sakoma, kad geriausia mokytis ne iš savo, bet iš kitų klaidų. Taip sutaupote ne tik laiko, tačiau ir pinigų. Ne išimtis ir pirtys – patalpos, kurioje sąveikauja drėgmė, oras ir karštis įrengimas paprastas atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Atkreipkite dėmesį į dažniausiai daromas pirties įrengimo klaidas ir šiems aspektams skirkite daugiau dėmesio – taip užtikrinsite, kad jūsų pirtis įrengta tinkamai. Iš kur žinoti, kurios klaidos daromos dažniausiai? Į šį klausimą atsakė Daraupats.lt kalbinti pirčių ekspertai.
Didžiausios pirčių įrengimo klaidos
© Shutterstock nuotr.

Viena dažniausių pirties įrengimo klaidų – netinkamai suprojektuota pirties ventiliacija. „Ventiliacija reikalinga, nes pirtyje nuo įkaitusių akmenų per dešimt minučių deguonis išdega iki kritinės žmogui ribos, o tai gali sąlygoti kvėpavimo takų ligas, nualpimus, astmos išsivystymą ir visas kitas dėl deguonies trūkumo pasireiškiančias ligas. Yra gajus įsitikinimas, kad pirtyje oras negali judėti, nes šiluma išeis lauk. Tai yra absoliuti netiesa. Tinkamas ventiliacijos įrengimas netgi gerokai pagreitina patalpos įkaitimą“- mitus neigia pirčių įranga prekiaujančios UAB „Poilsio sprendimai“ vadovas Vaidas Baupkus.

Oras pirtyje turi cirkuliuoti nuolat ir per valandą pasikeisti mažiausiai 6, idealiu atveju 8-9 kartus. Tarkime, 20 m3 pirties patalpoje per valandą turi būti ištraukta ne mažiau 120 m3 oro. Pirčių projektavimu ir įrengimu bei pardavimu užsiimančios UAB „Rąsta“ vadovas Gediminas Girjotas pažymi, kad priešingu atveju oro trūkumas pasijus labai greitai. „Jei oras keičiasi per retai, pirtyje gali būti per karšta, žmogus jausis nekomfortabiliai. Įkvepiant orą per nosį, karštis degins šnerves, bus karšta tiek galvai,tiek visam kūnui, , negalės ilgiau pasimėgauti pirties šilumą bei drėgme. Esant blogai pirties ventiliacijai, didelė tikimybė, kad medienos apdaila pradės pelyti ir pūti “, - teigia pašnekovas.

V. Baupkus pabrėžia ir ventiliacinės angos svarbą tinkamoje vietoje. „Oro pritekėjimas turėtų būti įrengiamas arti krosnelės, o oro ištekėjimas pirties procedūros metu priešingam gale nuo krosnelės ir durų po gultais. Tai daroma tam, kad karštas oras pakilęs nuo krosnelės aukštyn gultų zonoje nusileistų žemyn ir tuo užtikrintų tolygų temperatūros pasiskirstymą pirtyje. Ištraukimas po gultais negali būti per žemai, kadangi pradės tiesiai traukti šaltą orą iš oro padavimo šaltinio. Dar vienas ventiliacijos ištraukimo šaltinis turėtų būti lubose, tolimiausiame kampe nuo durų ir krosnelės. Jis naudojamas pirties išvėdinimui ir džiovinimui po pirties procedūros“, - pažymi specialistas.

Kita didele klaida G. Girjotas vadina netinkamos pirties krosnelės pasirinkimą. „Dažniausiai yra neteisingai parenkamas galingumas - neatsižvelgiama į pirties dydį, pirties apšiltinimą, ventiliaciją. Reikia prisiminti, kad jei pirtyje įrengta priverstinė ventiliacija, reikės galingesnės krosnelės. To pasekmės paprastos – krosnelė per ilgai šildo arba taip ir neprišildo garinės, o po pirtinimosi - neišdžioviną pirties patalpos“,- pasakoja jis.

Klaidų pasitaiko ir planuojant pirties patalpą, gultų išdėstymą. Jos atsiranda, kai tiksliai nežinoma, ką konkrečiai žmogus veiks pirtyje. Savaime suprantama, pirtyje bus kaitinamasi, tačiau ar ja bus naudojamasi kaip pasyvia kaitinimosi patalpa, kurioje planuojama tik sėdėti ir mėgautis šiluma? O gal pirtimi planuojama naudotis kaip pirties procedūrų kambariu? Pirmuoju atveju svarbu suplanuoti gultus taip, kad būtų patogu tiek sėdėti, tiek gulėti. Antruoju atveju, pirtis turi būti suplanuota taip, kad būtų patogu tiek tam asmeniui, kuriam bus atliekamos procedūros, tiek jas atliekančiajam. „Pirties procedūros atliekamos dažniausiai gulinčiam žmogui, o tai reiškia, kad tas gultas, ant kurio gulės žmogus, turėtų būti nuo 700 mm iki 1000 mm pločio. Tai priklauso nuo patalpos konfigūracijos. Taip pat svarbu teisingai padaryti priėjimą prie gulto procedūras atliekančiąjam žmogui, kad pirties išplanavimas leistų jam laisvai atlikti judesius ir nevargintų atliekant procedūras“, - teigia V. Baupkus.

Gultų įrengimo problemą pabrėžia ir G. Girjotas. Gultų aukščius reikia pasirinkti itin kruopščiai, nes jie taip pat lemia buvimo pirtyje potyrį. „Jei teks sėdėti per žemai – žmogui bus per vėsu, jei per aukštai – bus per karšta. Dar blogiau, kai galva vos ne remiasi į lubas. Kaip žinome, palubėje karščiausia ir žmogus jausis labai nekomfortabiliai. Taip pat rekomenduojama atkreipti dėmesį ir į gultų pločius. Jie būna standartiniai, tačiau galima įsirengti platesnius, ant jų galėsite patogiau gulėti. Gultų taip pat nerekomenduojama daryti iš kietmedžio, kadangi jis labai įkaista. Geriausiai tam tinka minkšti lapuočiai, tokie kaip liepa, drebulė, juodalksnis“, - pataria jis.

Problemų gali kilti ne tik su mediena, kuri naudojama gultams, tačiau ir su apdailine mediena. Dažna žmonių klaida - medienos pirkimas iš nepatikimų gamintojų, siekiant sutaupyti. „Tokie gamintojai neleidžia perkant medieną jos įvertinti, motyvuodami tuo, kad prekiauja tik pakuotėmis, kuriose tik viršutinės lentutės būna geros kokybės, o viduje pakuotės jos visiškai neatitinka perkamos medienos kokybės. Dailylentės sienų apdailai iš blogosios pusės būtinai turi būti išlengvintos, tarkime, prafrezuotos, su keletu įpjovų, kurios užtikrina mažesnį medienos "vaikščiojimą" bei oro cirkuliaciją už dailylenčių įrengtoje patalpoje, kuris lemia kondensato išdžiuvimą nuo folijos“, - pataria V. Baupkus.

Ilgalaikių bėdų gali pridaryti ir netinkamas sienų bei lubų karkaso įrengimas. Karkasas turi būti įrengiamas taip, kad jis išliktų stabilus ilgą laiką, tai reiškia, kad šiluminė varža nepablogėtų ir po keleto metų. Dar labai svarbu karkasą įrengti taip, kad susikaupusio kondensato ant folijos, kuri atspindi šilumą, didžioji dalis nubėgtų ant grindų, o likutis oro cirkuliacijos po dailylentėmis pagalba būtų išdžiovinamas. Neužtikrinus šitos sąlygos dailylentės padeda kraipytis, "vaikščioti" bei pelyti ir atsiranda nemalonus kvapas pirtyje.

Galiausiai jokiu būdu nereikia pamiršti ir paties svarbiausio – saugumo. V. Baupkus pastebi, kad neretai vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad priešgaisriniai reikalavimai pirtyje yra antraeilis dalykas. „Priešgaisrinių reikalavimų nesilaikymas arba elementarus jų nežinojimas lemia gaisrus. Įsirenginėjant pirtį reikia konsultuotis su specialistais arba priešgaisrinės apsaugos tarnybos ekspertais. Svarbu žinoti kokie turi būti saugūs atstumai iki degių medžiagų, o jeigu jų negalimą išlaikyti būtina naudoti karščiui ir ugniai atsparias medžiagas, kurios leidžia mažinti atstumus iki degių medžiagų. Pasitaiko atvejų, kad netgi po pirmojo naujos pirties pasinaudojimo pirties patalpa užsidega“, - pasakoja jis.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Terasa: medžiagų pasirinkimo įvairovė

Šylant orams itin smagu džiaugtis terasos, įrengtos šalia individualaus namo ar sodybos, teikiamais malonumais. Tokios konstrukcijos įsirengimas nėra itin sudėtingas procesas, tačiau labai svarbu nesuklysti renkantis medžiagas. Jeigu ieškote medžiagų naujai terasai, reikia įvertinti kiekvienos iš jų pliusus bei minusus.

Užbėkime problemai už akių: kaip panaikinti samanas vejoje?

Nors kai kurie kraštovaizdžio dizaineriai teigia, kad minkšta samanų paklodė nuosavam kiemui gali priduoti vizualinio šarmo, bet iš tiesų šis minkštas žemės paklotas yra ženklas, kad augavietės sąlygos yra nepalankios vejos žolei augti. Tad kaip užkirsti kelią samanų atsiradimui?

Kodėl tarakonai išlenda naktį? (1)

Tarakonai – kenkėjai, dažniausiai pastebimi po vidurnakčio. Pasak, kenkėjų kontrolės ekspertų, dauguma rūšių tarakonų dieną neaktyvūs, o naktį, paprastai praėjus keturioms valandoms po sutemimo, ima ieškoti maisto. Ūsuotieji slepiasi šalia radiatorių, kriauklių, elektros lizduose, po spintelėmis, sienų plyšiuose, ventiliacijos angose. Tarakonai gali ėsti maisto likučius, ant stalo paliktus vaisius, daržoves, net pelėsius, negyvus gentainius ir išmatas – jie puikiai prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų.

Kuo barstyti takelius žiemą, kad nebūtų slidu?

Nors permainingi žiemos orai šiais metais per daug nepuošia aplinkos balto ir puraus sniego sluoksniu, tačiau keliai ir pėsčiųjų takeliai dėl oro temperatūros svyravimų ir kritulių kiekio yra gan slidūs. Jeigu kiemą ir jame esančius takelius padengė ledo sluoksnis, pateikiame keletą būdų, kaip galima nuo jo išsivaduoti.

Sniego kasimas: kaip išsirinkti tinkamą įrankį

Kai už lango pagaliau tikra žiema, malonu pasigrožėti balta spalva padengtu žiemišku peizažu. Tačiau iškritęs puraus sniego sluoksnis asocijuojasi ne tik su sniego gniūžtėmis ir rogėmis, bet ir su sniego kasimu, kuriuo tenka užsiimti, kai reikia važiuoti į darbą ar kur kitur. Pateikiame kelis patarimus, į ką atsižvelgti renkantis sniego kastuvą.

Ką uodai veikia žiemą, arba įdomiausi faktai apie kenkėjus

Anot kenkėjų kontrolės specialistų UAB „Dezinfa“ atstovų, kova su nepageidaujamais įnamiais pažįstama dažnam, tačiau vargu ar kiekvienas iš tiesų žino, su kokiais gyviais susiduria. Štai keletas įdomesnių faktų apie dažniausiai pasitaikančius kenkėjus mūsų namuose.

Kaip persodinti eglutę šventėms pasibaigus?

Šventinis maratonas įsibėgėjo, o tai reiškia, kad greitai reikės susimąstyti, kur dėti kalėdinę eglutę. Tie, kurie pasirinko vazoninę eglutę, turi galimybe ją persodinti savo kieme ar kitame plote ir džiaugtis jos grožiu ištisus metus. Pateikiame kelis patarimus, kaip tinkamai persodinti šį kalėdinį medelį.

Specialistų patarimai, kaip tinkamai paruošti kalėdinę eglutę šventiniam laikotarpiui

Kambaryje pastatyta kalėdinė eglutė puošia namus viso šventinio laikotarpio metu. Paprastai ji namuose stovi apie tris savaites, tad rinkdamiesi ir puošdami šį kalėdinį medelį norime, kad jis gražiai atrodytų kuo ilgiau. To pasiekti galima tinkamai eglutę prižiūrint bei puošiant.

Kaip išsirinkti eglutę, kurią vėliau galima būtų persodinti? (1)

Gyva kalėdinė eglutė – žalias ir kvapnus Kalėdų simbolis, kuris puošia namus ir kuria juose šventišką nuotaiką. Renkantis gyvą kalėdinį medelį, galimas dvejopas pasirinkimas: kirstinė arba vazoninė eglė. Pateikiame kelis ekspertų patarimus, tiems, kurie nusprendė įsigyti vazoninę eglutę ir ketina ją persodinti.

Ekspertų patarimai, kaip prižiūrėti kalėdinę eglutę

Šventėms po truputi artėjant, pradedame galvoti apie kalėdines dovanas, papuošimus ir žinoma kalėdinė eglutę. Eglutė – neatsiejama šventinio laikotarpio dalis. Įsigijus šią žalią namų puošmeną, norime, kad ji sveika ir graži išliktų kuo ilgiau. Paklausėme ekspertų, kaip prižiūrėti kalėdinę eglutę, kad ši džiugintų visą šventinį sezoną.