Dekoratyvinio upelio įrengimas jūsų kieme - pagrindiniai principai

 (12)
Daugelis, jei ne kiekvienas norėtumėme gyventi šalia vandens telkinio. Kai kurie, jei tokia laimė nepasitaikė, šalia namų įsirengia kūdrą ar tvenkinį, kitiems užtektų ir mažesnio vandens kiekio, paįvairinančio sodo aplinką. Vienas iš tokių sprendimų yra dekoratyvinis upelis. Sakoma, kad į tekantį vandenį galima žiūrėti valandų valandas - jei įsirengsite tokį upelį savo sode, šį ritualą galėsite atlikti kada norėsite.
Dekoratyvinio upelio įrengimas jūsų kieme - pagrindiniai principai
© Shutterstock nuotr.

Dirbtinė tekančio vandens sistema iš esmės susideda iš šių trijų dalių:

Vandens siurblio, esančio dekoratyvinės konstrukcijos viršuje. Tai yra jūsų dekoratyvinio upelio širdis - jis pumpuoja nutekėjusį vandenį ir palaiko tėkmę.
Upelio vagos, sudarytos ir vandeniui nelaidžios plėvelės ir akmenų, jų plokščių, atliekančių tiek konstrukcinę, tiek dekoratyvinę funkciją.
Vandens nuleidimo vietos - tai gali būti kitas vandens telkinys (kūdra, tvenkinys) arba, jei tokio nėra, rezervuaras.

Kad upelis tekėtų laisvai, jam reikia nuolydžio - tai jums tikrai ne naujiena. Idealu, jeigu jūsų sklype šis nuolydis yra natūralus. Kuo jis statesnis, tuo ilgesnį upelį galite įsirengti ir tuo turite daugiau laisvės sprendimams. Jeigu jo nėra, kalvelę galima susipilti ir patiems, tiesa, tai kainuos daugiau laiko ir pastangų, teks palaukti, kol jūsų suformuota kalvelė susigulės. Esant mažam ar apskritai nesant nuolydžio, ekonomiškiau būtų įsirengti nedidelį kriokliuką.

Darbų eiga. Pirmiausia reikėtų pažymėti upelio vagą - iš pradžių popieriaus lape, o vėliau ir pačiame sklype. Tuomet ją iškasame - kokia ji bus, priklauso nuo norimo upelio, tačiau šiaip ar taip upelio eksploatacija pareikalaus išlaidų, todėl geriau jį daryti ne pernelyg gilų. Jei norite, galite padaryti ir slenksčius - ypač tai gerai, jeigu turite statesnę kalvelę, taip suderinsite krioklio ir upelio funkcijas. Įrengiant slenksčius, patartina jų apačioje iškasti mažą duobelę - taip suformuosite nedidelį užutėkį, kur vanduo galės kauptis ir natūraliai tekėti žemyn.

Planuoti reikia ne tik upelio vietą, tačiau ir jo formą. Visi sutiksime, kad tiesus upelis greičiau primins lataką vandeniui nuo kur nors nutekėti, todėl nevenkite posūkių, taip pat natūraliau, kai upelio plotis įvairiose vietose skiriasi. Ištakose upelis paprastai būna siauresnis. Vaga formuojama seklesnė, venkite labai stačių kraštų, nes taip bus sunkiau pritaikyti ir išdėlioti akmenis.

Siurblys įtaisomas upelio viršuje, kur prijungiamas prie vandens žarnos, vedančios išilgai į nutekėjimo vietą - rezervuarą arba kūdrą. Siurblio parinkimas yra atsakingas darbas, todėl geriausia pasikonsultuoti su siurblių tiekėjais. Renkantis reikėtų žinoti bent jau šiuos parametrus - aukščių skirtumas tarp ištakų ir “žiočių” (taip bus aišku, į kokį aukštį reikėtų kelti vandenį), upelio plotį ir gylį. Taip bus galima paskaičiuoti vandens debitą ir parinkti reikiamos galios siurblį. Prie siurblio prijungta žarna paslepiama upelio dugne - pačioje vagoje ar po plėvele.

Tuomet upelio vaga išklojama vandeniui nelaidžia plėvele. Nebijokite ir drąsiai klokite taip, kad plėvelė “išeitų” už vagos kraštų. Upelio kraštai turėtų būti pakankamai statūs, kad upelis nepasklistų pro kraštus.Todėl šiame etape pats metas šią sistemą išbandyti, kadangi liko “tik” apdaila. Stebėkite vandens tėkmę ir atlikite reikiamus pataisymus. Prisiminkite, kad išklojus dugną žvirgždu ir akmenimis, vandens lygis dar pakils.

Už vagos ribų esančios plėvelės šonus geriausia užpilti juodžemiu, ant jo paberti žvirgždo ar paprastų akmenėlių. Jie padės prilaikyti plėvelę, o žemėje galėsite auginti prie vandens tinkančius augalus.

Paklojus plėvelę lieka neuždengtas vienspalvis dugnas - o juk norime sukurti kuo natūralesnį įspūdį. Tam jums reikės akmenų - stambesnių upelio šonams ir akcentams sudėlioti bei žvirgždo, skirto užpildyti reikiamas vietas. Labai griežtų taisyklių šiame etape nėra - tiesiog upelis turi priminti upelį. Galima rinktis ir kitas medžiagas, ypatingai tai pasakytina apie slenksčius - jų apačioje galima sukloti plokštesnius ir didesnius akmenis ar tiesiog akmens plokštes. Vis dėlto, svarbu atsiminti du dalykus: reikėtų nesirinkti itin daug skirtingų medžiagų, taip pat nesistengti sukurti simetrijos, nebent norite sukurti išties dekoratyvų upelį, kadangi gamtai ji nėra būdinga. Vietoje, kur vanduo subėga į kitą telkinį ar rezervuarą, galima išdėlioti ir stambesnius plokštesnius akmenis. Galiausiai šalia upelio vagos reikėtų pasodinti augalų - jie suteiks daugiau natūralumo.

Nors ir siekiame natūralumo, greičiausiai nieko neapgausite, kad upelis šalia namų yra atitekantis iš kalnų ledynų ar šaltinių. To daryti ir nereikia, todėl galite įdiegti ir papildomų sprendimų - tarkime šviestuvų, sodo statulėlių, suolelių.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Terasa: medžiagų pasirinkimo įvairovė

Šylant orams itin smagu džiaugtis terasos, įrengtos šalia individualaus namo ar sodybos, teikiamais malonumais. Tokios konstrukcijos įsirengimas nėra itin sudėtingas procesas, tačiau labai svarbu nesuklysti renkantis medžiagas. Jeigu ieškote medžiagų naujai terasai, reikia įvertinti kiekvienos iš jų pliusus bei minusus.

Užbėkime problemai už akių: kaip panaikinti samanas vejoje?

Nors kai kurie kraštovaizdžio dizaineriai teigia, kad minkšta samanų paklodė nuosavam kiemui gali priduoti vizualinio šarmo, bet iš tiesų šis minkštas žemės paklotas yra ženklas, kad augavietės sąlygos yra nepalankios vejos žolei augti. Tad kaip užkirsti kelią samanų atsiradimui?

Kodėl tarakonai išlenda naktį? (1)

Tarakonai – kenkėjai, dažniausiai pastebimi po vidurnakčio. Pasak, kenkėjų kontrolės ekspertų, dauguma rūšių tarakonų dieną neaktyvūs, o naktį, paprastai praėjus keturioms valandoms po sutemimo, ima ieškoti maisto. Ūsuotieji slepiasi šalia radiatorių, kriauklių, elektros lizduose, po spintelėmis, sienų plyšiuose, ventiliacijos angose. Tarakonai gali ėsti maisto likučius, ant stalo paliktus vaisius, daržoves, net pelėsius, negyvus gentainius ir išmatas – jie puikiai prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų.

Kuo barstyti takelius žiemą, kad nebūtų slidu?

Nors permainingi žiemos orai šiais metais per daug nepuošia aplinkos balto ir puraus sniego sluoksniu, tačiau keliai ir pėsčiųjų takeliai dėl oro temperatūros svyravimų ir kritulių kiekio yra gan slidūs. Jeigu kiemą ir jame esančius takelius padengė ledo sluoksnis, pateikiame keletą būdų, kaip galima nuo jo išsivaduoti.

Sniego kasimas: kaip išsirinkti tinkamą įrankį

Kai už lango pagaliau tikra žiema, malonu pasigrožėti balta spalva padengtu žiemišku peizažu. Tačiau iškritęs puraus sniego sluoksnis asocijuojasi ne tik su sniego gniūžtėmis ir rogėmis, bet ir su sniego kasimu, kuriuo tenka užsiimti, kai reikia važiuoti į darbą ar kur kitur. Pateikiame kelis patarimus, į ką atsižvelgti renkantis sniego kastuvą.

Ką uodai veikia žiemą, arba įdomiausi faktai apie kenkėjus

Anot kenkėjų kontrolės specialistų UAB „Dezinfa“ atstovų, kova su nepageidaujamais įnamiais pažįstama dažnam, tačiau vargu ar kiekvienas iš tiesų žino, su kokiais gyviais susiduria. Štai keletas įdomesnių faktų apie dažniausiai pasitaikančius kenkėjus mūsų namuose.

Kaip persodinti eglutę šventėms pasibaigus?

Šventinis maratonas įsibėgėjo, o tai reiškia, kad greitai reikės susimąstyti, kur dėti kalėdinę eglutę. Tie, kurie pasirinko vazoninę eglutę, turi galimybe ją persodinti savo kieme ar kitame plote ir džiaugtis jos grožiu ištisus metus. Pateikiame kelis patarimus, kaip tinkamai persodinti šį kalėdinį medelį.

Specialistų patarimai, kaip tinkamai paruošti kalėdinę eglutę šventiniam laikotarpiui

Kambaryje pastatyta kalėdinė eglutė puošia namus viso šventinio laikotarpio metu. Paprastai ji namuose stovi apie tris savaites, tad rinkdamiesi ir puošdami šį kalėdinį medelį norime, kad jis gražiai atrodytų kuo ilgiau. To pasiekti galima tinkamai eglutę prižiūrint bei puošiant.

Kaip išsirinkti eglutę, kurią vėliau galima būtų persodinti? (1)

Gyva kalėdinė eglutė – žalias ir kvapnus Kalėdų simbolis, kuris puošia namus ir kuria juose šventišką nuotaiką. Renkantis gyvą kalėdinį medelį, galimas dvejopas pasirinkimas: kirstinė arba vazoninė eglė. Pateikiame kelis ekspertų patarimus, tiems, kurie nusprendė įsigyti vazoninę eglutę ir ketina ją persodinti.

Ekspertų patarimai, kaip prižiūrėti kalėdinę eglutę

Šventėms po truputi artėjant, pradedame galvoti apie kalėdines dovanas, papuošimus ir žinoma kalėdinė eglutę. Eglutė – neatsiejama šventinio laikotarpio dalis. Įsigijus šią žalią namų puošmeną, norime, kad ji sveika ir graži išliktų kuo ilgiau. Paklausėme ekspertų, kaip prižiūrėti kalėdinę eglutę, kad ši džiugintų visą šventinį sezoną.