Dažniausios vejos ligos: profilaktika ir kovos būdai

Sveika, tvarkingai nupjauta veja – tikra kiemo puošmena, savo grožiu džiuginanti savininkų bei praeivių akis. Tačiau, kad žolė būtų idealiai vešli ir žalia, reikia įdėti nemažai pastangų. Vejai grėsmę kelia įvairios ligos. Tad pristatome kelias dažnai pasitaikančias vejos ligas ir būdus, kaip jų išvengti.
© Shutterstock

Dažniausios vejo ligos

Šaknialigė – tai jaunai žolei pavojinga liga. Ši liga paveikia dar tik dygstančią žolę, apsunkina ir sulėtina jos augimą.

Sniego pelėsis (arba fuzariozė) – grybinė vejos liga. Ši liga veją puola pavasarį, kai tirpsta sniegas ir ilgą laiką laikosi vėsūs ir drėgni orai. Pagrindiniai simptomai: gelsvai pilkos apskritos dėmės; susiformuoja veltinis. Atsiradus šiai ligai, veją visų pirma reikia skarifikuoti (iššukuoti specialiu prietaisu, pašalinant kuo daugiau veltinio), aeruoti ir tręšti.

Miltligė – grybinė liga. Šiai ligai plisti palankios sąlygos: sausi ir karšti orai. Kad veja serga miltlige, galima atpažinti iš ant stiebų atsiradusios balkšvos miltus primenančios medžiagos. Pastebėjus miltligės židinį, kad jis neplistų, pažeistus stiebus reikia išpjauti ar iškasti ir sudeginti. Jei liga įsisenėjusi, veją reikia nupurkšti fungicidais, o po to tręšiant normuoti azoto kiekį.

Dėmėtligė – kita grybinė vejos liga, kuri paprastai plinta esant karštiems orams. Simptomai: ant stiebų atsiradusios gelsvai rudos (0,5-1,5 cm dydžio) dėmelės. Su dėmėtlige yra kovojama šiais būdais: purškiant fungicidus, skarifikuojant ir smėliuojant veją, taip pat aeruojant (šio proceso metu žemėje padaromos ertmės orui).

Rūdys – liga, kuri puola nusilpusią žolę. Palankiausios sąlygos šiai ligai – karšti bei sausi orai. Simptomai: gelsvos, kartais oranžinės pūslelės ant lapų. Kovos ir prevencijos priemonės: vejos aprūpinimas visomis reikalingomis medžiagomis: kaliu, azotu, fosforu.

Dažniausios vejos ligos: profilaktika ir kovos būdai
© Shutterstock

Kodėl ligos puola žolę?

Silpnas žolės imunitetas. Žolės imunitetas susilpnėja, kai jai trūksta kalio, geležies, magnio. Sveika ir maistinėmis medžiagomis aprūpinta veja būna tamsiai žalios spalvos, o apie maistinių medžiagų trūkumą išduoda gelsva arba salotinė žolės spalva.

Susidariusios ligoms palankios klimatinės sąlygos. Ligų atsiradimą įtakoja oro temperatūra bei drėgmė. Pavyzdžiui: šiltas drėgnas oras sukuria puikias sąlygos grybams augti.

Per didelis azoto trąšų kiekis. Per daug azoto trąšų, netgi pačioje geriausioje dirvoje, sukuria palankias sąlygas vystytis grybams.

Kaip apsaugoti veją nuo ligų?

Veją apsaugoti nuo ligų galima keliomis profilaktinėmis priemonėmis.

Dirvos rūgštingumo reguliavimas. Dar prieš sėjimą, reikia pasirūpinti, kad augalai augtų jiems tinkamoje dirvoje. Gražiai ir sveikai vejai labai svarbus yra dirvožemio PH. Vejai netinka PH, kurio rodiklis mažiau nei 5. Beje, laikui bėgant bet kokia nejudinama dirva yra linkusi rūgštėti, todėl patariama imtis prevencijos ir kas metus nukalkinti ją granuoliuotomis kalkėmis.

Tręšimas. Pavasarį ir rudenį svarbu profilaktiškai vejos paviršiuje tolygiai paskirstykite tinkamas trąšas (specialistai pataria rinktis trąšas, kuriose būtų ne tik NPK, bet ir mikroelementų).

Žolės pjovimas. Svarbu tinkamai ir laiku nupjauti žolę. Nupjovus žolę, žolės likučių negalima palikti ant vejos, nes juose paprastai dauginasi grybai. Taip pat verta žinoti, kad žolės aukštis turi įtakos ligų atsiradimui, paprastai vejos žolės aukštis – nuo 3 iki 5 cm (priklauso nuo pasėto žolių mišinio). Specialistai pataria nepalikti aukštesnės žolės žiemai (tarkime 10 cm), nes tada yra didesnė tikimybė, kad po žiemos veja dėl iššutimo bus užpulta sniego pelėsio.

Laistymas ir vėdinimas. Veją svarbu reguliariai laistyti. O pavasarį veją, augančią sunkioje dirvoje, patariama vėdinti badant velėną, jei dirva lengvesnė tai daryti reikia kartą per 3-5 metus.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Kaip išsirinkti eglutę, kurią vėliau galima būtų persodinti? (1)

Gyva kalėdinė eglutė – žalias ir kvapnus Kalėdų simbolis, kuris puošia namus ir kuria juose šventišką nuotaiką. Renkantis gyvą kalėdinį medelį, galimas dvejopas pasirinkimas: kirstinė arba vazoninė eglė. Pateikiame kelis ekspertų patarimus, tiems, kurie nusprendė įsigyti vazoninę eglutę ir ketina ją persodinti.

Ekspertų patarimai, kaip prižiūrėti kalėdinę eglutę

Šventėms po truputi artėjant, pradedame galvoti apie kalėdines dovanas, papuošimus ir žinoma kalėdinė eglutę. Eglutė – neatsiejama šventinio laikotarpio dalis. Įsigijus šią žalią namų puošmeną, norime, kad ji sveika ir graži išliktų kuo ilgiau. Paklausėme ekspertų, kaip prižiūrėti kalėdinę eglutę, kad ši džiugintų visą šventinį sezoną.

Nelaukti įnamiai – kandys: kaip jų atsikratyti (5)

Koks pyktis suima, kai iš spintos ištraukus seniai nešiotą megztinį, pastebime, kad jis skylėtas. Arba koks nemalonus jausmas apima iš spintelės paėmus indelį su kruopomis ir staiga jame pastebėjus lervas. Abu šie neigiami jausmai yra susiję su viena problema – kandimis. Kandys – itin nelaukiami namų parazitai. Pristatome kelis patarimus, kaip jomis atsikratyti.

Kaip prižiūrėti medinį karšto vandens kubilą?

Karšto vandens kubilai – pramoga, kuria galima džiaugtis visais metų laikais. O atvėsus orams, ypatingai žiemą, kai oras neviršija -15 ºC, maudynės karštame kubilo vandenyje yra ne tik itin malonu, bet ir sveika. Mediniuose kubiluose ypač gera maudytis, dėl medienos skleidžiamo natūralumo ir jaukumo, tačiau tokie kubilai reikalauja papildomos priežiūros.

Patarimai, kaip rudenį greitai atsikratyti lapų

Šiuolaikiniai lapų pūstuvai – tai aukščiausios technologijos įprastos šluotos variantas. Jie nuostabiai padeda išvalyti aikšteles, takelius, gėlynus ir vejas. Stipraus nukreipto oro srauto dėka lapų pūstuvai padeda lengvai surinkti atliekas į krūvas. Varle.lt sodo technikos ir įrankių specialistai dalinasi patarimais, į ką vertėtų atkreipti dėmesį renkantis lapų pūstuvą.

Svarbiausi žingsniai, kaip paruošti veją žiemos miegui

Pavasarį bei vasarą žaliuojanti veja – tikras malonumas savininko akiai. Kad kitą pavasarį būtų mažiau darbo ir galima būtų anksčiau džiaugtis sveika vejos išvaizda, reikia tinkamai ją paruošti žiemos miegui. Pateikiame pagrindinius žingsnius, kaip tai padaryti.

Kas buvo aktyviausi šios vasaros kenkėjai?

Besibaigiant vasarai kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ užfiksavo per trejus metus dvigubai išaugusį vapsvų iškvietimų skaičių. Pabrėžiama, kad daugėjo ne tik užklausų, bet augo ir aukštis, nuo kurio teko nukabinti lizdus.

Pelėnų invazija sklype: kaip to išvengti?

Pelėnai – graužikai, kurie daugiausia gyvena pievose bei laukuose. Tačiau kartais šie gyvūnai, ieškodami tinkamų gyvenimui sąlygų, apsigyvena arčiau žmogaus (individualių namų, sodybų, daugiabučių kiemuose), o orams atvėsus, netgi persikelia į ūkinių pastatų ir namų vidų. Tad ko galima imtis, kad pelėnai neapsigyventų šalia namų esančiame sklype?

Košmaras jūsų lovoje – patalinės blakės (1)

Dar prieš kelis dešimtmečius patalinės blakės išsivysčiusiose šalyse buvo retas atvejis, tačiau kiekvienais metais ši problema auga – viešbučiuose blakių invazija. Per pastaruosius 8 mėnesius Jungtinėje Karalystėje buvo užfiksuoti beveik 900 blakių atvejai, Lietuvoje per paskutinį ketvirtį kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ gavo per 140 iškvietimų naikinti šiuos kraujasiurbius.

Maži, bet pavojingi medienos kenkėjai – kas jie? (5)

Mediena – medžiaga, kuri yra be galo mylima ir vertinama dėl savo teikiamo šiltumo bei jaukumo. Deja, ši natūrali medžiaga nepasižymi atsparumu biologiniams veiksniams. Jai itin pakenkti gali vabzdžiai: ūsočiai, skaptukai, kinivarpos ir kiti panašūs medienos kenkėjai. Tad ką reikėtų žinoti apie šiuos kenkėjus ir kokios yra kovos priemonės su jais?