Dažniausios vejos ligos: profilaktika ir kovos būdai

Sveika, tvarkingai nupjauta veja – tikra kiemo puošmena, savo grožiu džiuginanti savininkų bei praeivių akis. Tačiau, kad žolė būtų idealiai vešli ir žalia, reikia įdėti nemažai pastangų. Vejai grėsmę kelia įvairios ligos. Tad pristatome kelias dažnai pasitaikančias vejos ligas ir būdus, kaip jų išvengti.
© Shutterstock

Dažniausios vejo ligos

Šaknialigė – tai jaunai žolei pavojinga liga. Ši liga paveikia dar tik dygstančią žolę, apsunkina ir sulėtina jos augimą.

Sniego pelėsis (arba fuzariozė) – grybinė vejos liga. Ši liga veją puola pavasarį, kai tirpsta sniegas ir ilgą laiką laikosi vėsūs ir drėgni orai. Pagrindiniai simptomai: gelsvai pilkos apskritos dėmės; susiformuoja veltinis. Atsiradus šiai ligai, veją visų pirma reikia skarifikuoti (iššukuoti specialiu prietaisu, pašalinant kuo daugiau veltinio), aeruoti ir tręšti.

Miltligė – grybinė liga. Šiai ligai plisti palankios sąlygos: sausi ir karšti orai. Kad veja serga miltlige, galima atpažinti iš ant stiebų atsiradusios balkšvos miltus primenančios medžiagos. Pastebėjus miltligės židinį, kad jis neplistų, pažeistus stiebus reikia išpjauti ar iškasti ir sudeginti. Jei liga įsisenėjusi, veją reikia nupurkšti fungicidais, o po to tręšiant normuoti azoto kiekį.

Dėmėtligė – kita grybinė vejos liga, kuri paprastai plinta esant karštiems orams. Simptomai: ant stiebų atsiradusios gelsvai rudos (0,5-1,5 cm dydžio) dėmelės. Su dėmėtlige yra kovojama šiais būdais: purškiant fungicidus, skarifikuojant ir smėliuojant veją, taip pat aeruojant (šio proceso metu žemėje padaromos ertmės orui).

Rūdys – liga, kuri puola nusilpusią žolę. Palankiausios sąlygos šiai ligai – karšti bei sausi orai. Simptomai: gelsvos, kartais oranžinės pūslelės ant lapų. Kovos ir prevencijos priemonės: vejos aprūpinimas visomis reikalingomis medžiagomis: kaliu, azotu, fosforu.

Dažniausios vejos ligos: profilaktika ir kovos būdai
© Shutterstock

Kodėl ligos puola žolę?

Silpnas žolės imunitetas. Žolės imunitetas susilpnėja, kai jai trūksta kalio, geležies, magnio. Sveika ir maistinėmis medžiagomis aprūpinta veja būna tamsiai žalios spalvos, o apie maistinių medžiagų trūkumą išduoda gelsva arba salotinė žolės spalva.

Susidariusios ligoms palankios klimatinės sąlygos. Ligų atsiradimą įtakoja oro temperatūra bei drėgmė. Pavyzdžiui: šiltas drėgnas oras sukuria puikias sąlygos grybams augti.

Per didelis azoto trąšų kiekis. Per daug azoto trąšų, netgi pačioje geriausioje dirvoje, sukuria palankias sąlygas vystytis grybams.

Kaip apsaugoti veją nuo ligų?

Veją apsaugoti nuo ligų galima keliomis profilaktinėmis priemonėmis.

Dirvos rūgštingumo reguliavimas. Dar prieš sėjimą, reikia pasirūpinti, kad augalai augtų jiems tinkamoje dirvoje. Gražiai ir sveikai vejai labai svarbus yra dirvožemio PH. Vejai netinka PH, kurio rodiklis mažiau nei 5. Beje, laikui bėgant bet kokia nejudinama dirva yra linkusi rūgštėti, todėl patariama imtis prevencijos ir kas metus nukalkinti ją granuoliuotomis kalkėmis.

Tręšimas. Pavasarį ir rudenį svarbu profilaktiškai vejos paviršiuje tolygiai paskirstykite tinkamas trąšas (specialistai pataria rinktis trąšas, kuriose būtų ne tik NPK, bet ir mikroelementų).

Žolės pjovimas. Svarbu tinkamai ir laiku nupjauti žolę. Nupjovus žolę, žolės likučių negalima palikti ant vejos, nes juose paprastai dauginasi grybai. Taip pat verta žinoti, kad žolės aukštis turi įtakos ligų atsiradimui, paprastai vejos žolės aukštis – nuo 3 iki 5 cm (priklauso nuo pasėto žolių mišinio). Specialistai pataria nepalikti aukštesnės žolės žiemai (tarkime 10 cm), nes tada yra didesnė tikimybė, kad po žiemos veja dėl iššutimo bus užpulta sniego pelėsio.

Laistymas ir vėdinimas. Veją svarbu reguliariai laistyti. O pavasarį veją, augančią sunkioje dirvoje, patariama vėdinti badant velėną, jei dirva lengvesnė tai daryti reikia kartą per 3-5 metus.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Košmaras jūsų lovoje – patalinės blakės (1)

Dar prieš kelis dešimtmečius patalinės blakės išsivysčiusiose šalyse buvo retas atvejis, tačiau kiekvienais metais ši problema auga – viešbučiuose blakių invazija. Per pastaruosius 8 mėnesius Jungtinėje Karalystėje buvo užfiksuoti beveik 900 blakių atvejai, Lietuvoje per paskutinį ketvirtį kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ gavo per 140 iškvietimų naikinti šiuos kraujasiurbius.

Maži, bet pavojingi medienos kenkėjai – kas jie? (5)

Mediena – medžiaga, kuri yra be galo mylima ir vertinama dėl savo teikiamo šiltumo bei jaukumo. Deja, ši natūrali medžiaga nepasižymi atsparumu biologiniams veiksniams. Jai itin pakenkti gali vabzdžiai: ūsočiai, skaptukai, kinivarpos ir kiti panašūs medienos kenkėjai. Tad ką reikėtų žinoti apie šiuos kenkėjus ir kokios yra kovos priemonės su jais?

Dažniausios vejos ligos: profilaktika ir kovos būdai

Sveika, tvarkingai nupjauta veja – tikra kiemo puošmena, savo grožiu džiuginanti savininkų bei praeivių akis. Tačiau, kad žolė būtų idealiai vešli ir žalia, reikia įdėti nemažai pastangų. Vejai grėsmę kelia įvairios ligos. Tad pristatome kelias dažnai pasitaikančias vejos ligas ir būdus, kaip jų išvengti.

Tinkamas lauko apšvietimas – kaip nepasiklysti renkantis (3)

Lauko apšvietimas yra svarbi eksterjero dalis, kuri atlieka tiek estetinę, tiek praktinę funkciją – užtikrina jūsų saugumą, apšviesdamas takelius bei laiptelius. Šiandien lauko šviestuvų pasirinkimas rinkoje yra iš tiesų nemažas. Tad į ką verta atsižvelgti renkantis šviestuvus savo sklypui?

Kepsninė: kaip pasirinkti ir prižiūrėti? (1)

Mėsos bei daržovių kepimas lauke – vienas iš vasaros malonumų, be kurio būtų sunku įsivaizduoti ilgus ir nuotaikingus pasisėdėjimus gryname ore. Tad prasidėjus maisto gaminimo ant iešmų ir grotelių sezonui, siūlome geriau susipažinti su kepsninėmis, jų pasirinkimo bei priežiūros ypatumais.

Kaip sumažinti erkių atsiradimo riziką nuosavame sklype? (16)

Erkės – itin nemalonūs gyviai, kurie minta krauju. Klaidinga būtų manyti, kad jos savo aukų tyko vien tik miškuose, iš tiesų susidurti su šiomis kraugerėmis galima ir parke, ir nuosavame sklype. Tad ko imtis, kad apsaugoti savo sklypą nuo erkių?

Pavojingas vasaros elementas – įkyriosios musės

Dar pavasarį, tik pradėjus kilti oro temperatūrai, vis dažniau pasigirsta musių zyzimas. Vasarą musės tampa ypač įkyrios. Gausiais būriais zujantys vabzdžiai gali sugadinti ne tik nuotaiką, bet ir sveikatą. Kenkėjų kontrolės ekspertai UAB „Dezinfa“ perspėja: žmonės dažniausiai net nesusimąsto, kad regimai nekaltos musės gali pernešti daugybę ligų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, musės gali tapti tokių pavojingų ligų kaip salmoneliozė, dizinterija, gastroeneteritas, odos ir akių infekcijų kaltininkės.

Kada paukščiai tampa kenkėjais? (3)

Pasak ekspertų, dažni atvejai, kai paukščiai dėl pernešamų ligų, teršiamos aplinkos yra laikomi kenkėjais. Žalą patiria ne tik daugiabučių gyventojai, bet ir ūkininkai, maisto pramonės įmonės, naujų namų savininkai, bažnyčios, biurai ir kt.

Kiemo grindinys iš trinkelių: kaip pasirinkti ir prižiūrėti?

Trinkelės yra tvirta ir išvaizdi kiemo grindinio danga, pasižyminti rūšių įvairove. Galima rinktis iš betoninių, klinkerio, natūralaus akmens ir medinių trinkelių. Nusprendusiems kiemą kloti trinkelėmis, pristatome jų rūšių savybes bei tokios dangos priežiūros ypatumus.

4 dažniausiai pasitaikančios pirties įrengimo klaidos (8)

Tradicinė pirtis įrengta prie nuosavo namo ar sodo namelio – pramoga ir malonumas, kuriuo galima džiaugtis ne tik šiltais vasaros mėnesiai, bet ir paspaudus šaltukui. Pirtis yra ypatingas statinys, nes joje sąveikauja drėgmė, oras bei karštis, tad tokio statinio įrengimas nėra itin paprastas uždavinys. Tam, kad statydami pirtį išvengtumėte nesklandumų, siūlome pasimokyti iš dažnai pasitaikančių pirties įrengimo klaidų.