Dažniausios vejos ligos: profilaktika ir kovos būdai

Sveika, tvarkingai nupjauta veja – tikra kiemo puošmena, savo grožiu džiuginanti savininkų bei praeivių akis. Tačiau, kad žolė būtų idealiai vešli ir žalia, reikia įdėti nemažai pastangų. Vejai grėsmę kelia įvairios ligos. Tad pristatome kelias dažnai pasitaikančias vejos ligas ir būdus, kaip jų išvengti.
© Shutterstock

Dažniausios vejo ligos

Šaknialigė – tai jaunai žolei pavojinga liga. Ši liga paveikia dar tik dygstančią žolę, apsunkina ir sulėtina jos augimą.

Sniego pelėsis (arba fuzariozė) – grybinė vejos liga. Ši liga veją puola pavasarį, kai tirpsta sniegas ir ilgą laiką laikosi vėsūs ir drėgni orai. Pagrindiniai simptomai: gelsvai pilkos apskritos dėmės; susiformuoja veltinis. Atsiradus šiai ligai, veją visų pirma reikia skarifikuoti (iššukuoti specialiu prietaisu, pašalinant kuo daugiau veltinio), aeruoti ir tręšti.

Miltligė – grybinė liga. Šiai ligai plisti palankios sąlygos: sausi ir karšti orai. Kad veja serga miltlige, galima atpažinti iš ant stiebų atsiradusios balkšvos miltus primenančios medžiagos. Pastebėjus miltligės židinį, kad jis neplistų, pažeistus stiebus reikia išpjauti ar iškasti ir sudeginti. Jei liga įsisenėjusi, veją reikia nupurkšti fungicidais, o po to tręšiant normuoti azoto kiekį.

Dėmėtligė – kita grybinė vejos liga, kuri paprastai plinta esant karštiems orams. Simptomai: ant stiebų atsiradusios gelsvai rudos (0,5-1,5 cm dydžio) dėmelės. Su dėmėtlige yra kovojama šiais būdais: purškiant fungicidus, skarifikuojant ir smėliuojant veją, taip pat aeruojant (šio proceso metu žemėje padaromos ertmės orui).

Rūdys – liga, kuri puola nusilpusią žolę. Palankiausios sąlygos šiai ligai – karšti bei sausi orai. Simptomai: gelsvos, kartais oranžinės pūslelės ant lapų. Kovos ir prevencijos priemonės: vejos aprūpinimas visomis reikalingomis medžiagomis: kaliu, azotu, fosforu.

Dažniausios vejos ligos: profilaktika ir kovos būdai
© Shutterstock

Kodėl ligos puola žolę?

Silpnas žolės imunitetas. Žolės imunitetas susilpnėja, kai jai trūksta kalio, geležies, magnio. Sveika ir maistinėmis medžiagomis aprūpinta veja būna tamsiai žalios spalvos, o apie maistinių medžiagų trūkumą išduoda gelsva arba salotinė žolės spalva.

Susidariusios ligoms palankios klimatinės sąlygos. Ligų atsiradimą įtakoja oro temperatūra bei drėgmė. Pavyzdžiui: šiltas drėgnas oras sukuria puikias sąlygos grybams augti.

Per didelis azoto trąšų kiekis. Per daug azoto trąšų, netgi pačioje geriausioje dirvoje, sukuria palankias sąlygas vystytis grybams.

Kaip apsaugoti veją nuo ligų?

Veją apsaugoti nuo ligų galima keliomis profilaktinėmis priemonėmis.

Dirvos rūgštingumo reguliavimas. Dar prieš sėjimą, reikia pasirūpinti, kad augalai augtų jiems tinkamoje dirvoje. Gražiai ir sveikai vejai labai svarbus yra dirvožemio PH. Vejai netinka PH, kurio rodiklis mažiau nei 5. Beje, laikui bėgant bet kokia nejudinama dirva yra linkusi rūgštėti, todėl patariama imtis prevencijos ir kas metus nukalkinti ją granuoliuotomis kalkėmis.

Tręšimas. Pavasarį ir rudenį svarbu profilaktiškai vejos paviršiuje tolygiai paskirstykite tinkamas trąšas (specialistai pataria rinktis trąšas, kuriose būtų ne tik NPK, bet ir mikroelementų).

Žolės pjovimas. Svarbu tinkamai ir laiku nupjauti žolę. Nupjovus žolę, žolės likučių negalima palikti ant vejos, nes juose paprastai dauginasi grybai. Taip pat verta žinoti, kad žolės aukštis turi įtakos ligų atsiradimui, paprastai vejos žolės aukštis – nuo 3 iki 5 cm (priklauso nuo pasėto žolių mišinio). Specialistai pataria nepalikti aukštesnės žolės žiemai (tarkime 10 cm), nes tada yra didesnė tikimybė, kad po žiemos veja dėl iššutimo bus užpulta sniego pelėsio.

Laistymas ir vėdinimas. Veją svarbu reguliariai laistyti. O pavasarį veją, augančią sunkioje dirvoje, patariama vėdinti badant velėną, jei dirva lengvesnė tai daryti reikia kartą per 3-5 metus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Kodėl tarakonai išlenda naktį?

Tarakonai – kenkėjai, dažniausiai pastebimi po vidurnakčio. Pasak, kenkėjų kontrolės ekspertų, dauguma rūšių tarakonų dieną neaktyvūs, o naktį, paprastai praėjus keturioms valandoms po sutemimo, ima ieškoti maisto. Ūsuotieji slepiasi šalia radiatorių, kriauklių, elektros lizduose, po spintelėmis, sienų plyšiuose, ventiliacijos angose. Tarakonai gali ėsti maisto likučius, ant stalo paliktus vaisius, daržoves, net pelėsius, negyvus gentainius ir išmatas – jie puikiai prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų.

Kuo barstyti takelius žiemą, kad nebūtų slidu?

Nors permainingi žiemos orai šiais metais per daug nepuošia aplinkos balto ir puraus sniego sluoksniu, tačiau keliai ir pėsčiųjų takeliai dėl oro temperatūros svyravimų ir kritulių kiekio yra gan slidūs. Jeigu kiemą ir jame esančius takelius padengė ledo sluoksnis, pateikiame keletą būdų, kaip galima nuo jo išsivaduoti.

Sniego kasimas: kaip išsirinkti tinkamą įrankį

Kai už lango pagaliau tikra žiema, malonu pasigrožėti balta spalva padengtu žiemišku peizažu. Tačiau iškritęs puraus sniego sluoksnis asocijuojasi ne tik su sniego gniūžtėmis ir rogėmis, bet ir su sniego kasimu, kuriuo tenka užsiimti, kai reikia važiuoti į darbą ar kur kitur. Pateikiame kelis patarimus, į ką atsižvelgti renkantis sniego kastuvą.

Ką uodai veikia žiemą, arba įdomiausi faktai apie kenkėjus

Anot kenkėjų kontrolės specialistų UAB „Dezinfa“ atstovų, kova su nepageidaujamais įnamiais pažįstama dažnam, tačiau vargu ar kiekvienas iš tiesų žino, su kokiais gyviais susiduria. Štai keletas įdomesnių faktų apie dažniausiai pasitaikančius kenkėjus mūsų namuose.

Kaip persodinti eglutę šventėms pasibaigus?

Šventinis maratonas įsibėgėjo, o tai reiškia, kad greitai reikės susimąstyti, kur dėti kalėdinę eglutę. Tie, kurie pasirinko vazoninę eglutę, turi galimybe ją persodinti savo kieme ar kitame plote ir džiaugtis jos grožiu ištisus metus. Pateikiame kelis patarimus, kaip tinkamai persodinti šį kalėdinį medelį.

Specialistų patarimai, kaip tinkamai paruošti kalėdinę eglutę šventiniam laikotarpiui

Kambaryje pastatyta kalėdinė eglutė puošia namus viso šventinio laikotarpio metu. Paprastai ji namuose stovi apie tris savaites, tad rinkdamiesi ir puošdami šį kalėdinį medelį norime, kad jis gražiai atrodytų kuo ilgiau. To pasiekti galima tinkamai eglutę prižiūrint bei puošiant.

Kaip išsirinkti eglutę, kurią vėliau galima būtų persodinti? (1)

Gyva kalėdinė eglutė – žalias ir kvapnus Kalėdų simbolis, kuris puošia namus ir kuria juose šventišką nuotaiką. Renkantis gyvą kalėdinį medelį, galimas dvejopas pasirinkimas: kirstinė arba vazoninė eglė. Pateikiame kelis ekspertų patarimus, tiems, kurie nusprendė įsigyti vazoninę eglutę ir ketina ją persodinti.

Ekspertų patarimai, kaip prižiūrėti kalėdinę eglutę

Šventėms po truputi artėjant, pradedame galvoti apie kalėdines dovanas, papuošimus ir žinoma kalėdinė eglutę. Eglutė – neatsiejama šventinio laikotarpio dalis. Įsigijus šią žalią namų puošmeną, norime, kad ji sveika ir graži išliktų kuo ilgiau. Paklausėme ekspertų, kaip prižiūrėti kalėdinę eglutę, kad ši džiugintų visą šventinį sezoną.

Nelaukti įnamiai – kandys: kaip jų atsikratyti (5)

Koks pyktis suima, kai iš spintos ištraukus seniai nešiotą megztinį, pastebime, kad jis skylėtas. Arba koks nemalonus jausmas apima iš spintelės paėmus indelį su kruopomis ir staiga jame pastebėjus lervas. Abu šie neigiami jausmai yra susiję su viena problema – kandimis. Kandys – itin nelaukiami namų parazitai. Pristatome kelis patarimus, kaip jomis atsikratyti.

Kaip prižiūrėti medinį karšto vandens kubilą?

Karšto vandens kubilai – pramoga, kuria galima džiaugtis visais metų laikais. O atvėsus orams, ypatingai žiemą, kai oras neviršija -15 ºC, maudynės karštame kubilo vandenyje yra ne tik itin malonu, bet ir sveika. Mediniuose kubiluose ypač gera maudytis, dėl medienos skleidžiamo natūralumo ir jaukumo, tačiau tokie kubilai reikalauja papildomos priežiūros.