Darau pats: kaip įsirengti lauko židinį

 (9)
Lauko židinio įrengimas atrodo paprastas jau vien dėl to, kad iš šio sodo atributo dažniausiai nereikalaujama itin daug - šildyti jis neturi, o ir saugos reikalavimai jam paprastai taikomi daug žemesni negu židiniui gyvenamose patalpose. Vis dėlto, tam tikrų sunkumų visada esama. Didžiausias iš jų, tikriausiai, patirties stygius, su kuriuo susiduria dažnas, įsirenginėjantis lauko židinį savo reikmėms. Laimei, jau kartą savo patarimais apie pavėsinės įrengimą su mumis pasidalinę blogo „Statau sodybą“ autoriai mielai sutiko paviešinti DarauPats.lt skaitytojams ir lauko židinio įrengimo niuansus.
<span style="color: #ff7f00;">Darau pats:</span> kaip įsirengti lauko židinį
© Asmeninio albumo nuotr.

Gera pradžia - pusė darbo

Lauko židinio įrengimas prasideda nuo tvirtai įbetonuoto pamato sukurpimo. Ant jo statomos židinio pagrindą formuosiančios plytos nebūtinai turi būti ypatingai atsparios karščiui - vis dėlto, tai nėra ta vieta, kuri ypatingai kais jau pradėjus naudoti konstrukciją.

Būsimojo židinio sienelės įrengiamos pagrindo gilumoje lygiagrečiai jo šonams. Čia aptariamu atveju buvo įsigytos didelį estetinį džiaugsmą konstrukcijos rengėjams suteikusios rankų darbo klinkerio plytos. Jų estetinė vertė turėjo atpirkti didelius plytų netiesumus ir nelygumus - būtent dėl jų mūrijimo darbai pasirodė tikru iššūkiu net šiek tiek panašiose darbuose patyrusiems. Tad buvo nuspręsta iš pradžių pritvirtinti lygią skardą, prie kurios mūrijant plytas, būtų glaudžiama sienelė.

Tam, kad būtų išlaikytas maksimalus stabilumas, skardą nutarta pritvirtinti prie pavėsinės, kurioje lauko židinys buvo montuojamas, sienos.

Mūrijimui buvo pasirinktas karščiui atsparus mišinys. Jam, įrenginėjant bet kokio tipo židinius, iš esmės nėra labai daug alternatyvų.

Mūrijimo gudrybės

Tarpuose tarp klinkerio plytų buvo nuspręsta dėti pagaliukus - jie ne tik turi užtikrinti apytiksliai vienodus tarpus tarp plytų, tačiau ir neleidžia „nusėsti“ kiekvienam naujam sluoksniui, kol mišinys dar neišdžiuvo.

Sluoksnis po sluoksnio ir eilė po eilės - bendrą vaizdą turime maždaug tokį:

Baigus mūryti sienelę, skarda nuimama.

 Nuėmus skardą, pasitinka toks vaizdas:

Tada jau galima išimti medinius pagaliukus.

Išėmus juos, ryškėja galutinis sienelės vaizdas.

Pataisius tarpus, numatoma juos užpildyti kitu glaistu. Čia jau galimi keli pasirinkimai - viskas priklauso tiek nuo individualios situacijos, tiek nuo šeimininkų skonio. Tuo pačiu principu yra išmūrijama antroji sienelė.

Pabaigus abiejų sienelių surentimo darbus, atsirado proga įamžinti tai, kaip šeimininkų pasirinktas klinkeris atrodo vakaro šviesioje.

Vėliau šamotinėmis plytomis yra išklojamas būsimojo židinio dugnas ir galinė sienelė - čia į pagalbą ateina specialus karščiui atsparus skiedinys. Tarp šamoto nugarėlėje ir pavėsinės sienos įdėtas kartonas - kad šamotas nepriliptų prie sienos (kartonas po to išdegs, tačiau šamotas liks laisvas nuo pavėsinės sienos):.

Gaubtas šiam lauko židiniui buvo taip pat konstruotas savo rankomis. Štai kaip jis atrodė vos pabaigus suvirinimo darbus:

Tada gaubtas turėjo būti „nudažytas“, t.y. nupurkštas specialiais karščiui atspariais dažais. Šie dažniausiai būna juodos spalvos.

Keturiems purškimams (o jų visiškai pakanka) paprastai užtenka dviejų dažų flakonėlių. Nupurkštas gaubtas atrodo taip:

Tada gaubtas trumpam uždedamas ant židinio - toje vietoje, kurioje jis turėtų būti pritvirtintas. Pagal užfiksuotus jo kontūrus vėliau yra mūrijama šamotinė židinio nugarėlė.

Kamino įrengimas ir įtvirtinimas

Kaminas pasirodė esąs atsakingiausias lauko židinio konstrukcijos elementas. To priežastis - pavėsinės, kurioje jį nuspręsta įrengti, konstrukcija. Medinės pertvaros, stogo perdengimai ir bituminis „viršus“ turėjo būti tinkamai izoliuoti nuo didelio karščio.

Kaminui buvo pasirinktas metalinis vamzdis, kuriame įrengta sklendė.

Kamino dalis, kurią žadama tvirtinti prie gaubto, yra nudažoma identiška pačiam gaubtui spalva.

Karkasas kaminui yra paruošiamas pavėsinės stoge išpjovus skylę iš profilių ir įrengus pagrindą būsimai konstrukcijai.

Tada pritvirtinami metalo profiliai:

Kitas žingsnis - cetrio plokštės panaudojimas karkaso įrengimui.

Sutvirtinus ir padengus karkasą, į vidų gali būti įvyniojama akmens vata - taip ji laikysis čia stabiliai ir tinkamai izoliuos šilumą.

Vata lengviausiai įmontuojama apvyniojus ja kaminą.

Proceso metu vaizdas iš apačios - maždaug toks:

Galiausiai kaminas padengiamas skarda ir virš jo iškeliami dar keliasdešimt centimetrų vamzdžio.

Bendras kamino vaizdas iš toli:

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Užbėkime problemai už akių: kaip panaikinti samanas vejoje?

Nors kai kurie kraštovaizdžio dizaineriai teigia, kad minkšta samanų paklodė nuosavam kiemui gali priduoti vizualinio šarmo, bet iš tiesų šis minkštas žemės paklotas yra ženklas, kad augavietės sąlygos yra nepalankios vejos žolei augti. Tad kaip užkirsti kelią samanų atsiradimui?

Kodėl tarakonai išlenda naktį? (1)

Tarakonai – kenkėjai, dažniausiai pastebimi po vidurnakčio. Pasak, kenkėjų kontrolės ekspertų, dauguma rūšių tarakonų dieną neaktyvūs, o naktį, paprastai praėjus keturioms valandoms po sutemimo, ima ieškoti maisto. Ūsuotieji slepiasi šalia radiatorių, kriauklių, elektros lizduose, po spintelėmis, sienų plyšiuose, ventiliacijos angose. Tarakonai gali ėsti maisto likučius, ant stalo paliktus vaisius, daržoves, net pelėsius, negyvus gentainius ir išmatas – jie puikiai prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų.

Kuo barstyti takelius žiemą, kad nebūtų slidu?

Nors permainingi žiemos orai šiais metais per daug nepuošia aplinkos balto ir puraus sniego sluoksniu, tačiau keliai ir pėsčiųjų takeliai dėl oro temperatūros svyravimų ir kritulių kiekio yra gan slidūs. Jeigu kiemą ir jame esančius takelius padengė ledo sluoksnis, pateikiame keletą būdų, kaip galima nuo jo išsivaduoti.

Sniego kasimas: kaip išsirinkti tinkamą įrankį

Kai už lango pagaliau tikra žiema, malonu pasigrožėti balta spalva padengtu žiemišku peizažu. Tačiau iškritęs puraus sniego sluoksnis asocijuojasi ne tik su sniego gniūžtėmis ir rogėmis, bet ir su sniego kasimu, kuriuo tenka užsiimti, kai reikia važiuoti į darbą ar kur kitur. Pateikiame kelis patarimus, į ką atsižvelgti renkantis sniego kastuvą.

Ką uodai veikia žiemą, arba įdomiausi faktai apie kenkėjus

Anot kenkėjų kontrolės specialistų UAB „Dezinfa“ atstovų, kova su nepageidaujamais įnamiais pažįstama dažnam, tačiau vargu ar kiekvienas iš tiesų žino, su kokiais gyviais susiduria. Štai keletas įdomesnių faktų apie dažniausiai pasitaikančius kenkėjus mūsų namuose.

Kaip persodinti eglutę šventėms pasibaigus?

Šventinis maratonas įsibėgėjo, o tai reiškia, kad greitai reikės susimąstyti, kur dėti kalėdinę eglutę. Tie, kurie pasirinko vazoninę eglutę, turi galimybe ją persodinti savo kieme ar kitame plote ir džiaugtis jos grožiu ištisus metus. Pateikiame kelis patarimus, kaip tinkamai persodinti šį kalėdinį medelį.

Specialistų patarimai, kaip tinkamai paruošti kalėdinę eglutę šventiniam laikotarpiui

Kambaryje pastatyta kalėdinė eglutė puošia namus viso šventinio laikotarpio metu. Paprastai ji namuose stovi apie tris savaites, tad rinkdamiesi ir puošdami šį kalėdinį medelį norime, kad jis gražiai atrodytų kuo ilgiau. To pasiekti galima tinkamai eglutę prižiūrint bei puošiant.

Kaip išsirinkti eglutę, kurią vėliau galima būtų persodinti? (1)

Gyva kalėdinė eglutė – žalias ir kvapnus Kalėdų simbolis, kuris puošia namus ir kuria juose šventišką nuotaiką. Renkantis gyvą kalėdinį medelį, galimas dvejopas pasirinkimas: kirstinė arba vazoninė eglė. Pateikiame kelis ekspertų patarimus, tiems, kurie nusprendė įsigyti vazoninę eglutę ir ketina ją persodinti.

Ekspertų patarimai, kaip prižiūrėti kalėdinę eglutę

Šventėms po truputi artėjant, pradedame galvoti apie kalėdines dovanas, papuošimus ir žinoma kalėdinė eglutę. Eglutė – neatsiejama šventinio laikotarpio dalis. Įsigijus šią žalią namų puošmeną, norime, kad ji sveika ir graži išliktų kuo ilgiau. Paklausėme ekspertų, kaip prižiūrėti kalėdinę eglutę, kad ši džiugintų visą šventinį sezoną.

Nelaukti įnamiai – kandys: kaip jų atsikratyti (5)

Koks pyktis suima, kai iš spintos ištraukus seniai nešiotą megztinį, pastebime, kad jis skylėtas. Arba koks nemalonus jausmas apima iš spintelės paėmus indelį su kruopomis ir staiga jame pastebėjus lervas. Abu šie neigiami jausmai yra susiję su viena problema – kandimis. Kandys – itin nelaukiami namų parazitai. Pristatome kelis patarimus, kaip jomis atsikratyti.