Šliužai: kaip kontroliuoti jų kiekį savo sode?

 (44)
Šliužai – drėgmę ir tankią augmeniją mėgstantys pilvakojai moliuskai, kuriems drėgni, lietingi orai yra itin palankūs. Gausus šių kenkėjų būrys darže gali pridaryti nemažai žalos jame augantiems kopūstams, salotoms, burokėliams bei kitoms daržovėms. Pristatome kelis būdus, kaip kontroliuoti šliužų kiekį savo sode.
© Shutterstock

Trumpai apie šiuos kenkėjus

Šliužai yra priskiriami moliuskų tipui, pilvakojų klasei. Pilvakojų moliuskų rūšių yra nemažai, tačiau itin menka jų dalis iš visų Lietuvoje esančių rūšių gyvena šalia žmogaus ir minta jo auginamais augalais. Paprastai šie moliuskai gyvena, maitinasi ir dauginasi savo natūraliose buveinėse (vandens telkiniuose, miškuose – paklotėje ar ant medžių, krūmų, kelmų ir pan.). Bėdų darže pridaro tam tikros dirvašliužių (Deroceras) ir arionų (Arion) rūšys.

Šliužai yra aktyvūs naktį, o dienos metu jie slepiasi po įvairiais daiktais, todėl juos pastebėti gali būti sunku. Kad darže atsirado šliužų, išduoda lapuose išgraužtos netaisyklingos formos skylės, nugraužti jauni daigai. Išskirtinė šliužų paliekama žymė – ant augalų paliktas gleivėtas pėdsakas. Kadangi šie šliužai yra labai vislūs, jų padaroma žala iš tiesų nemaža. Yra užregistruotų atvejų, kai luzitaninių smalžių rūšies šliužų antpuolio metu yra masiškai nugraužiami beveik visi daržo augalai. Ekologine prasme šie kenkėjai yra labai agresyvūs, jie gali misti ir negyva augaline medžiaga, ir gyvais augalais, ir kitų šliužų gaišenomis.

Šliužai: kaip kontroliuoti jų kiekį savo sode?
© Shutterstock

Kaip kovoti su šliužais?

Prevencija. Kaip ir kovojant su dauguma kitų kenkėjų, pirmiausia reiktų pasirūpinti, kad apskritai šliužų neatsirastų nuosavame darže. Specialistai sako, kad dažnas dirvos purenimas, apdirbimas, reguliarus piktžolių naikinimas gali padėti išvengti šliužų. Labai svarbu daržą laikyti kuo tvarkingesnį (surinkti augalų liekanas, žoles, polietileno plėvelę, išrankioti grumstus ir t.t.), nes šliužai maitinasi ne tik augalais, bet ir atliekomis.

Kadangi šliužams yra reikalinga drėgmė, efektyvus kovos su jais būdas yra drėgnų ir pelkėtų vietų sausinimas, sužėlusių piktžolių ir žolių šienavimas aplink pasėlius (ypač drėgnose vietose). Tanki augmenija yra kita šiems gyviams patraukli daržo savybė, tad reikėtų vengti per tankiai sodinti augalus.

Slėptuvių suradimas ir šliužų rinkimas. Pastebėjus, kad darže atsirado šių kenkėjų, visų pirma reikia surasti jų slėptuves. Dienomis šliužai paprastai yra neaktyvūs ir tūno po akmenimis, lentomis, nukritusiais lapais ir panašiai. Jeigu įmanoma, tas slėptuves reikia pašalinti, o jei jų pašalinti neįmanoma šliužus reikia surinkti mechaniškai. Mechaniškas šliužų rinkimas gali būti efektyvus, jei jų nėra prisiveisę itin daug. Šliužus reikia rinkti reguliariai. Šliužaujama yra naktimis – iš pradžių gan dažnai (kas 1-2 dienas), vėliau – kartą per savaitę.

Gaudyklės. Gan efektyvus kovos su šliužais būdas – įvairios gaudyklės. Jas reikia išdėstyti tose sodo ir daržo vietose, kur didžiausia šliužų antpuolių tikimybė arba aplink jautriausius antpuoliui augalus. Tokias gaudykles galima įsigyti sodo prekių parduotuvėse arba pasidaryti patiems.

Kadangi šliužai ieško slėptuvių, tokią dirbtinę slėptuvę galima padaryti iš apversto vazono arba išskobto meliono. Naktį po jais susirinks nemažai šliužų, kuriuos dieną reikia surinkti ir sunaikinti. Kita panaši ir gana veiksminga gaudyklė – vidutinio dydžio pakelta lenta ant 2,5-3 cm atramų, po lentomis naktį susirinks daug šliužų, o atėjus dienai juos reikia surinkti ir sunaikinti.

Kovojant su šliužais, galima pasitelkti gaudykles su kvapiaisiais jaukais. Šios gaudyklės – tai gilūs indai su vertikaliomis sienomis, kurie beveik lygiai su kraštais yra įkasami į žemę. Toks indas maždaug iki pusės yra užpildomas alumi arba cukraus, vandens ir mielių tirpalu.

Užtvaros. Jautresnius, jums labiau svarbius arba brangius augalus galima apsaugoti padarius užtvarą. Atitvara turėtų būti 25–35 cm aukščio. Ji gali būti plastikinė arba varinė. Ji taip pat gali būti supilta iš smėlio, pjuvenų, valgomosios druskos.

Cheminis naikinimas. Sodo prekių parduotuvėse galima įsigyti specialių, šliužų naikinimui skirtų cheminių preparatų. Gerai veikia cheminė produkcija savyje turinti geležies fosfato. Naudojant bet kokias chemines priemones, labai svarbu griežtai laikytis instrukcijų. Dirvožemį ir takus taip pat galima barstyti gesintomis kalkėmis, granuliuotu superfosfatu, geležies sulfatu, amonio salietra arba rupios druskos ir pelenų mišiniu. Barstyti patariama naktį arba anksti ryte, nes tokiu metu šliužai yra lengviausiai pasiekiami.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Pavojingieji Sosnovskio barščiai, kaip juos naikinti (30)

Sosnovskio barščiai (lot. Heracleum sosnowskyi) – gražūs, bet labai pavojingi augalai. Šios sparčiai plintančios, invazinės piktžolės daro žalą ne tik išstumdamos vietines augmenijos rūšis, bet ir dėl visose savo dalyse kaupiamo labai stipraus alergeno (furanokumarino) yra pavojingos žmogaus sveikatai. Tad kaip naikinti šias grėsmingas piktžoles?

Šliužai: kaip kontroliuoti jų kiekį savo sode? (44)

Šliužai – drėgmę ir tankią augmeniją mėgstantys pilvakojai moliuskai, kuriems drėgni, lietingi orai yra itin palankūs. Gausus šių kenkėjų būrys darže gali pridaryti nemažai žalos jame augantiems kopūstams, salotoms, burokėliams bei kitoms daržovėms. Pristatome kelis būdus, kaip kontroliuoti šliužų kiekį savo sode.

Pomidorų ligos ir kaip jų išvengti (8)

Niekas nenuginčys, kad savame darže užauginti pomidorai yra kur kas geresnio skonio bei kvapo nei parduotuvėje pirkti, tačiau reikia pabrėžti, kad šie augalai reikalauja nemažai dėmesio. Tam, kad galėtumėte džiaugtis gausiu pomidorų derliumi, pravartu žinoti kokiomis ligomis šie augalai dažniausiai serga ir kaip jų išvengti.

Šiltnamio įsibrovėliai – baltasparniai: kaip su jais kovoti? (17)

Baltasparniai – vos pastebi, bet labai įkyrūs šiltnamio kenkėjai, kuriais atsikratyti nėra itin lengvas uždavinys. Būdami visai nedideli, dėl savo vislumo, jie gali augalams padaryti nemažai žalos. Pristatome kelis būdus, kurie padės atsikratyti šiais šiltnamio įsibrovėliais.

Kokių priemonių imtis, kad komposto dėžė neskleistų blogo kvapo? (3)

Kompostas – puiki priemonė dirvos struktūrai gerinti bei padėti jai atgauti gyvybines jėgas. Tačiau netinkamai paruoštas ir blogai prižiūrimas kompostas gali pradėti skleisti nemalonų kvapą ir prikviesti nepageidaujamus svečius (kirmėles, laukines peles, žiurkes, mašalus). Tad kokių priemonių imtis, kad komposto dėžė neskleistų blogo kvapo?

Kaip gelbėti augalus nuo amarų? (60)

Amarai – vienas dažniausių soduose bei daržuose aptinkamų kenkėjų. Tai nedideli, itin vislūs, kolonijomis gyvenantys vabzdžiai, kurie daro žalą tiek sodo augalams, tiek darže augančioms daržovėms. Tad kaip gelbėti augalus nuo šių užpuolikų?

Ekspertų patarimai, į ką atsižvelgti renkantis vejapjovę

Žalia, sveika, tvarkingai nupjauta veja yra tikras individualaus namo ar sodybos savininko pasididžiavimas. Atėjus šiltai, lietingai vasarai prasideda intensyvus vejapjovių naudojimo metas. Šių vejos pjovimo prietaisų pasirinkimas šiandieninėje rinkoje iš tiesų nemažas, tad paklausėme ekspertų, į ką atsižvelgti renkantis vejapjovę savo kiemui.

Mulčiavimas: kodėl verta naudoti mulčią savo darže? (7)

Mulčiavimas – agrotechnikos būdas, kai dirvos paviršiaus yra padengiamas įvairiomis organinėmis medžiagomis. Šiuo būdu bandoma atkartoti natūraliai gamtoje, miško ar pievos nuokritų sluoksnyje, vykstančius procesus. Tokiame nuokritų sluoksnyje gyvena begalė įvairiausių mikroorganizmų, kurie atlieka negyvos organikos skaidymą ir tokiu būdu teikia maisto medžiagas augalams. Tad kokios yra mulčio rūšys bei funkcijos?

Pjuvenų ir drožlių panaudojimas mulčiavimui ir substratams (2)

Pjuvenos gali būti vertingos daržininko pagalbininkės. Būtina sąlyga – medienos pjuvenos bei drožlės turi būti natūralios. Fenolio klijų, lakų, dervų turinčios sintetinės statybinės medžiagos: OSB plokštės, fanera, MPP atliekos visiškai netinka.

Kokie faktoriai nulemia komposto kokybę? (1)

Kompostavimas – labai efektyvus piktžolių, augalų pertekliaus ir maisto likučių utilizavimo būdas. Perpuvęs kompostas vėliau panaudojamas kaip vertinga trąša. Namų ūkyje gaminamo komposto kokybė priklauso nuo tam tikrų faktorių.

3 būdai, kaip įveikti dirvinį asiūklį (23)

Žemėje išaugęs kaip piktžolė – dirvinis asiūklis yra tikras daržininkų galvos skausmas, nes jo naikinimas yra itin sudėtinga užduotis. Šis žolinis augalas pievas paverčia menkavertėmis ir dažnai yra kenksmingomis gyvuliams. Pristatome 3 būdus, kuriuos galima pasitelkti kovojant su šiuo piktu augalu.

Grambuolių lervos darže: kaip jas įveikti? (38)

Paprastasis grambuolys, dar žinomas kaip karkvabalis, yra vienas iš daugelio sodo, daržo, miško kenkėjų. Daržui pats vabzdys nėra itin pavojingas, nemalonumus ir nuostolius kelia grambuolių lervos, dėl savo ilgo vystymosi ciklo bei neapsakomo ėdrumo. Tad kaip kovoti su šiais gyviais?

Ką verta žinoti, jei pradedate kompostuoti (3)

Kompostavimas – žaliųjų, biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas ekologišku būdu, kuriuo ne tik galima pasigaminti organiškų trąšų savo daržui, bet ir taip prisidėti prie aplinkos apsaugos. Norintiems užsiimti šia veikla, pateikiame kelis pagrindinius kompostavimo aspektus, kuriuos verta žinoti prieš pradedant.

Šiltnamis su polikarbonatine danga: pliusai bei minusai (41)

Šiltnamio danga yra ypatingai svarbi jo dalis, kuri daro tiesioginę įtaką šiltnamyje augantiems augalams. Ji lemia tokius šiai sodo konstrukcijai svarbius procesus, kaip: šviesos patekimą, apsaugą nuo UV spindulių, oro laidumą, šilumos sulaikymą ir t.t.. Polikarbonatinė šiltnamio danga, dėl savo atsparumo ir ilgaamžiškumo, yra populiarus pasirinkimas. Kviečiame plačiau susipažinti su šia danga.

Kurmiai – kaip juos atbaidyti? (86)

Ant žalios pievelės atsiradę švieži kurmiarausiai yra gerai pažįstamas ir itin nemalonus vaizdas individualaus namo ar sodybos savininkams. Kurmis – nelaukiamas daržų, gėlynų ir pievų svečias, kuriuo atsikratyti yra gan sudėtinga. Tad kokių priemonių reikėtų imtis, kovojant su šiuo nemaloniu įnamiu?