Šliužai: kaip kontroliuoti jų kiekį savo sode?

 (46)
Šliužai – drėgmę ir tankią augmeniją mėgstantys pilvakojai moliuskai, kuriems drėgni, lietingi orai yra itin palankūs. Gausus šių kenkėjų būrys darže gali pridaryti nemažai žalos jame augantiems kopūstams, salotoms, burokėliams bei kitoms daržovėms. Pristatome kelis būdus, kaip kontroliuoti šliužų kiekį savo sode.
© Shutterstock

Trumpai apie šiuos kenkėjus

Šliužai yra priskiriami moliuskų tipui, pilvakojų klasei. Pilvakojų moliuskų rūšių yra nemažai, tačiau itin menka jų dalis iš visų Lietuvoje esančių rūšių gyvena šalia žmogaus ir minta jo auginamais augalais. Paprastai šie moliuskai gyvena, maitinasi ir dauginasi savo natūraliose buveinėse (vandens telkiniuose, miškuose – paklotėje ar ant medžių, krūmų, kelmų ir pan.). Bėdų darže pridaro tam tikros dirvašliužių (Deroceras) ir arionų (Arion) rūšys.

Šliužai yra aktyvūs naktį, o dienos metu jie slepiasi po įvairiais daiktais, todėl juos pastebėti gali būti sunku. Kad darže atsirado šliužų, išduoda lapuose išgraužtos netaisyklingos formos skylės, nugraužti jauni daigai. Išskirtinė šliužų paliekama žymė – ant augalų paliktas gleivėtas pėdsakas. Kadangi šie šliužai yra labai vislūs, jų padaroma žala iš tiesų nemaža. Yra užregistruotų atvejų, kai luzitaninių smalžių rūšies šliužų antpuolio metu yra masiškai nugraužiami beveik visi daržo augalai. Ekologine prasme šie kenkėjai yra labai agresyvūs, jie gali misti ir negyva augaline medžiaga, ir gyvais augalais, ir kitų šliužų gaišenomis.

Šliužai: kaip kontroliuoti jų kiekį savo sode?
© Shutterstock

Kaip kovoti su šliužais?

Prevencija. Kaip ir kovojant su dauguma kitų kenkėjų, pirmiausia reiktų pasirūpinti, kad apskritai šliužų neatsirastų nuosavame darže. Specialistai sako, kad dažnas dirvos purenimas, apdirbimas, reguliarus piktžolių naikinimas gali padėti išvengti šliužų. Labai svarbu daržą laikyti kuo tvarkingesnį (surinkti augalų liekanas, žoles, polietileno plėvelę, išrankioti grumstus ir t.t.), nes šliužai maitinasi ne tik augalais, bet ir atliekomis.

Kadangi šliužams yra reikalinga drėgmė, efektyvus kovos su jais būdas yra drėgnų ir pelkėtų vietų sausinimas, sužėlusių piktžolių ir žolių šienavimas aplink pasėlius (ypač drėgnose vietose). Tanki augmenija yra kita šiems gyviams patraukli daržo savybė, tad reikėtų vengti per tankiai sodinti augalus.

Slėptuvių suradimas ir šliužų rinkimas. Pastebėjus, kad darže atsirado šių kenkėjų, visų pirma reikia surasti jų slėptuves. Dienomis šliužai paprastai yra neaktyvūs ir tūno po akmenimis, lentomis, nukritusiais lapais ir panašiai. Jeigu įmanoma, tas slėptuves reikia pašalinti, o jei jų pašalinti neįmanoma šliužus reikia surinkti mechaniškai. Mechaniškas šliužų rinkimas gali būti efektyvus, jei jų nėra prisiveisę itin daug. Šliužus reikia rinkti reguliariai. Šliužaujama yra naktimis – iš pradžių gan dažnai (kas 1-2 dienas), vėliau – kartą per savaitę.

Gaudyklės. Gan efektyvus kovos su šliužais būdas – įvairios gaudyklės. Jas reikia išdėstyti tose sodo ir daržo vietose, kur didžiausia šliužų antpuolių tikimybė arba aplink jautriausius antpuoliui augalus. Tokias gaudykles galima įsigyti sodo prekių parduotuvėse arba pasidaryti patiems.

Kadangi šliužai ieško slėptuvių, tokią dirbtinę slėptuvę galima padaryti iš apversto vazono arba išskobto meliono. Naktį po jais susirinks nemažai šliužų, kuriuos dieną reikia surinkti ir sunaikinti. Kita panaši ir gana veiksminga gaudyklė – vidutinio dydžio pakelta lenta ant 2,5-3 cm atramų, po lentomis naktį susirinks daug šliužų, o atėjus dienai juos reikia surinkti ir sunaikinti.

Kovojant su šliužais, galima pasitelkti gaudykles su kvapiaisiais jaukais. Šios gaudyklės – tai gilūs indai su vertikaliomis sienomis, kurie beveik lygiai su kraštais yra įkasami į žemę. Toks indas maždaug iki pusės yra užpildomas alumi arba cukraus, vandens ir mielių tirpalu.

Užtvaros. Jautresnius, jums labiau svarbius arba brangius augalus galima apsaugoti padarius užtvarą. Atitvara turėtų būti 25–35 cm aukščio. Ji gali būti plastikinė arba varinė. Ji taip pat gali būti supilta iš smėlio, pjuvenų, valgomosios druskos.

Cheminis naikinimas. Sodo prekių parduotuvėse galima įsigyti specialių, šliužų naikinimui skirtų cheminių preparatų. Gerai veikia cheminė produkcija savyje turinti geležies fosfato. Naudojant bet kokias chemines priemones, labai svarbu griežtai laikytis instrukcijų. Dirvožemį ir takus taip pat galima barstyti gesintomis kalkėmis, granuliuotu superfosfatu, geležies sulfatu, amonio salietra arba rupios druskos ir pelenų mišiniu. Barstyti patariama naktį arba anksti ryte, nes tokiu metu šliužai yra lengviausiai pasiekiami.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Rudeninis dirvožemio perkasimas: kuo jis naudingas?

Rudeninis dirvos perkasimas yra naudingas agrotechnikos būdas, kuris ne tik pagerina dirvožemio savybes, bet ir padeda apsaugoti dirvą nuo piktžolių ir kenkėjų. Nors šis darbas paprastai nudirbamas spalio pradžioje, tie, kurie nespėjo to padaryti, dar gali tuo užsiimti, nes žemę perkasti galima ir vyraujant kiek vėsesniems, bet sausiems orams.

Kraštovaizdžio architektų patarimai, kaip planuoti naują daržą (1)

Rudeniui įpusėjus ir daržo darbams einant į pabaigą, patys nekantriausi daržininkai jau dabar ima galvoti apie kitų metų derliaus subtilybes. Ruduo yra tinkamas metas naujo daržo planavimui, tad paklausime kraštovaizdžio architektų, kaip tinkamai suplanuoti nelabai didelį daržą.

Išsami instrukcija, kaip sutvarkyti šiltnamį prieš žiemą

Baigėsi dar vienas puikus pomidorų ir agurkų sezonas šiltnamyje. Tam, kad derlius ir kitais metais būtų gausus, būtina gerai sutvarkyti šiltnamį ir paruošti jį žiemai. Štai pagrindiniai žingsniai.

Rudeninis dirvožemio kalkinimas: kuo tai naudinga? (1)

Kalkinimas yra procesas, kurio metu yra neutralizuojamas pernelyg rūgštus dirvožemis. Dirvoje su padidėjusiu rūgštingumu dauguma kultūriniu augalų negali normaliai augti, jie gelsta, derlius būna prastas. Ruduo yra geriausias metas dirvožemio kalkinimui, nes pasirinktos kalkinimo medžiagos per žiemą ištirpsta ir nusistovi, o pavasarį tokio nukalkinto dirvožemio pH yra tinkamas augalų sodinimui.

Žieminiai česnakai: kaip jų pasisodinti? (13)

Česnakai – itin vertinga daržovė, kuri savo sudėtyje turi nemažai eterinių aliejų. Eteriniai aliejai šiai daržovei suteikia ne tik stiprų kvapą, bet ir veikia kaip antiseptikai. Pirmoji spalio pusė yra geras metas žieminių česnakų sodinimui. Tad kaip jų pasisodinti?

Spalio mėnuo: kokius darbus reikia nudirbti darže?

Nuėmus didžiąją dalį derliaus, atrodytų, kad pagaliau darbų darže smarkiai sumažės, bet nereikia apsigauti. Spalis – rudens mėnuo, kurio metu laukia netrumpas darbų sąrašas.

Rudeninis derlius: kaip paruošti daržoves žiemai?

Rudens pradžia – derliaus nuėmimo metas, daržininkai šiuo metu pagaliau gali įvertinti visos vasaros sunkaus darbo vaisius. Geru daržovių derliumi bus galima džiaugtis ilgai, jei tinkamai paruošite daržoves žiemai. Tad kaip reikia laikyti populiariausias daržoves per žiemą?

Grikiai: kodėl jų lukštai yra itin tinkami mulčiavimui?

Mulčiavimas, procesas kurio metu dirvos paviršiaus yra padengimas įvairiomis organinėmis medžiagomis, šiandien darosi vis populiaresnis. Daržininkystėje ir sodininkystėje mulčiavimui gali būti naudojamos įvairiausios organinės atliekos iš aplinkos: apvytinta nupjauta žolė, šiaudai, lapai, pjuvenos. Toks mulčias dirvą apsauga nuo temperatūros svyravimų, kenkėjų ir yra subalansuotas augalų mitybos šaltinis. Šioje publikacijoje plačiau aptarsime kiek netikėtą mulčią – grikių lukštus.

Kaip paruošti šiltnamį kitam sezonui? (2)

Rudens pradžia – pats geriausias metų laikas galvoti apie šiltnamį. Tiems, kurie jo neturi, tai metas suskubti, jį įsigyti ir paruošti pavasario sezonui iš anksto, o jei jūsų kieme ar sodyboje jau puikuojasi šiltnamis – tai yra metas jam atsidėkoti už šiųmetinį derlių paruošiant jį kitam sezonui. Pasiteiravome ekspertų, kaip reikia pasirūpinti šiltnamiu nuėmus derlių.

Kompostavimo ypatybės vėstant orams

Kompostavimas – ekologiškas būdas pasigaminti trąšų savo daržui bei sodui, tvarkant žaliąsias atliekas, kurių rudenį susikaupia tikrai nemažai: įvairūs augmenijos likučiai, supuvę sodo vaisiai, nukritę lapai, nukarpytos šakos ir kitos biologiškai skaidžios atliekos. Kompostavimo procesui yra reikalinga šiluma, todėl šaltuoju sezonu šis procesas sulėtėja. Tačiau yra būdų, kuriuos pasitelkus, šilumą komposto krūvoje galima išlaikyti ilgiau.