Šiltnamio įsibrovėliai – baltasparniai: kaip su jais kovoti?

 (17)
Baltasparniai – vos pastebi, bet labai įkyrūs šiltnamio kenkėjai, kuriais atsikratyti nėra itin lengvas uždavinys. Būdami visai nedideli, dėl savo vislumo, jie gali augalams padaryti nemažai žalos. Pristatome kelis būdus, kurie padės atsikratyti šiais šiltnamio įsibrovėliais.
© Shutterstock

Trumpai apie baltasparnius

Baltasparniai (lot. Aleyrodidae) – šiltnamio augalų kenkėjai, kurių yra ne viena rūšis, bet daržininkui patys aktualiausi yra šiltadaržiniai baltasparniai (lot. Trialeurodes vaporariorum). Jie minta įvairiais augalais, čiulpia jų sultis, dėl ko šie pradeda prasčiau augti, silpti bei vysti. Šiuos vabzdžius galima atpažinti iš tokių savybių: jie yra itin nedidelio dydžio (iki 1,5 mm), vizualiai šiek tiek primena kandis, bet yra baltos spalvos.

Baltasparniai yra itin vislūs, viena patelė gali padėti virš 100 kiaušinėlių, kurie yra tokie maži (iki 0,2 mm dydžio), kad pastebėti jų plika akimi beveik neįmanoma. Būtent šių vabzdžių vislumas padaro didžiausia žalą šiltnamio augalams, kadangi lauke baltasparniams augti per šalta, šiltnamyje jie randa idealias sąlygos dauginimuisi (šiltnamyje yra šilta, gausu maisto ir nėra jais mintančių natūralių priešų). Į šiltnamį jie paprastai patenka su jau užkrėstais daigais, augalais ar daiktais.

Šiltnamio įsibrovėliai – baltasparniai: kaip su jais kovoti?
© Shutterstock

Kovos su baltasparniais būdai

Prevencija. Pats pirmas žingsnis, kovojant su dauguma daržo kenkėjų, yra prevencija. Baltasparniai šiltnamiuose neatsiranda iš niekur, paprastai jie atkeliauja pavasarį kartu su užkrėstais daigais, kitais augalais arba daiktais. Todėl rekomenduojama prieš atnešant daigus ar daiktus į šiltnamį, juos atidžiai apžiūrėti. Jeigu ketinate į šiltnamį atnešti augalus augintus vazonėlyje, patariama jiems skirti karantino laikotarpį.

Spąstai. Jeigu baltasparnius pastebėjote jau augalams sudygus, kovai su jais galite pasitelkti spąstus. Šiuos vabzdžius traukia geltona bei balta spalvos, tad juos galima gaudyti atitinkamų spalvų lipnios, kenkėjams gaudyti skirtos juostos pagalba. Tokias juostas reikia išdėlioti šalia probleminių augalų, baltasparnis prie juostos tiesiog prilimpa ir negalėdamas pajudėti bei maitintis, žūva. Panašius spąstus galima pasigaminti ir patiems, tereikia į stiklainio dangtelį pripilti tiršto aliejaus arba riebalų.

Užkrėstų augalų pašalinimas. Patariama užkrėstus augalus arba jų dalis tiesiog pašalinti, bet tai nėra labai ekonomiškas baltasparnių naikinimo būdas, taip pat ne visuomet efektyvus, todėl jį reikia derinti su kitomis priemonėmis. Reikia paminėti tai, kad baltasparniai nemėgsta vandens procedūrų, todėl dekoratyvinius augalus galima plauti švelnia vandens srove, tai turėtų padėti sumažinti baltasparnių skaičių.

Ruošos darbai rudenį. Jeigu baltasparniais nepavyko atsikratyti vasarą, galite pabandyti užkirsti kelią jų atsiradimui, ruošdamiesi ateinančiam pavasariui. Baltasparniai pasilieka žiemoti šiltnamyje, nes lauke jiems yra tiesiog per šalta, todėl rudenį reikia išvalyti šiltnamį nuo sudžiuvusių augalų bei nuokritų. Taip pat reikia išnešti visus pašalinius daiktus, kurie paprastai tampa baltasparnių žiemojimo buveine (kibirus, dėžes, laistymo žarnas, plėveles ir visa kita).

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Pavojingieji Sosnovskio barščiai, kaip juos naikinti (30)

Sosnovskio barščiai (lot. Heracleum sosnowskyi) – gražūs, bet labai pavojingi augalai. Šios sparčiai plintančios, invazinės piktžolės daro žalą ne tik išstumdamos vietines augmenijos rūšis, bet ir dėl visose savo dalyse kaupiamo labai stipraus alergeno (furanokumarino) yra pavojingos žmogaus sveikatai. Tad kaip naikinti šias grėsmingas piktžoles?

Šliužai: kaip kontroliuoti jų kiekį savo sode? (44)

Šliužai – drėgmę ir tankią augmeniją mėgstantys pilvakojai moliuskai, kuriems drėgni, lietingi orai yra itin palankūs. Gausus šių kenkėjų būrys darže gali pridaryti nemažai žalos jame augantiems kopūstams, salotoms, burokėliams bei kitoms daržovėms. Pristatome kelis būdus, kaip kontroliuoti šliužų kiekį savo sode.

Pomidorų ligos ir kaip jų išvengti (8)

Niekas nenuginčys, kad savame darže užauginti pomidorai yra kur kas geresnio skonio bei kvapo nei parduotuvėje pirkti, tačiau reikia pabrėžti, kad šie augalai reikalauja nemažai dėmesio. Tam, kad galėtumėte džiaugtis gausiu pomidorų derliumi, pravartu žinoti kokiomis ligomis šie augalai dažniausiai serga ir kaip jų išvengti.

Šiltnamio įsibrovėliai – baltasparniai: kaip su jais kovoti? (17)

Baltasparniai – vos pastebi, bet labai įkyrūs šiltnamio kenkėjai, kuriais atsikratyti nėra itin lengvas uždavinys. Būdami visai nedideli, dėl savo vislumo, jie gali augalams padaryti nemažai žalos. Pristatome kelis būdus, kurie padės atsikratyti šiais šiltnamio įsibrovėliais.

Kokių priemonių imtis, kad komposto dėžė neskleistų blogo kvapo? (3)

Kompostas – puiki priemonė dirvos struktūrai gerinti bei padėti jai atgauti gyvybines jėgas. Tačiau netinkamai paruoštas ir blogai prižiūrimas kompostas gali pradėti skleisti nemalonų kvapą ir prikviesti nepageidaujamus svečius (kirmėles, laukines peles, žiurkes, mašalus). Tad kokių priemonių imtis, kad komposto dėžė neskleistų blogo kvapo?

Kaip gelbėti augalus nuo amarų? (60)

Amarai – vienas dažniausių soduose bei daržuose aptinkamų kenkėjų. Tai nedideli, itin vislūs, kolonijomis gyvenantys vabzdžiai, kurie daro žalą tiek sodo augalams, tiek darže augančioms daržovėms. Tad kaip gelbėti augalus nuo šių užpuolikų?

Ekspertų patarimai, į ką atsižvelgti renkantis vejapjovę

Žalia, sveika, tvarkingai nupjauta veja yra tikras individualaus namo ar sodybos savininko pasididžiavimas. Atėjus šiltai, lietingai vasarai prasideda intensyvus vejapjovių naudojimo metas. Šių vejos pjovimo prietaisų pasirinkimas šiandieninėje rinkoje iš tiesų nemažas, tad paklausėme ekspertų, į ką atsižvelgti renkantis vejapjovę savo kiemui.

Mulčiavimas: kodėl verta naudoti mulčią savo darže? (7)

Mulčiavimas – agrotechnikos būdas, kai dirvos paviršiaus yra padengiamas įvairiomis organinėmis medžiagomis. Šiuo būdu bandoma atkartoti natūraliai gamtoje, miško ar pievos nuokritų sluoksnyje, vykstančius procesus. Tokiame nuokritų sluoksnyje gyvena begalė įvairiausių mikroorganizmų, kurie atlieka negyvos organikos skaidymą ir tokiu būdu teikia maisto medžiagas augalams. Tad kokios yra mulčio rūšys bei funkcijos?

Pjuvenų ir drožlių panaudojimas mulčiavimui ir substratams (2)

Pjuvenos gali būti vertingos daržininko pagalbininkės. Būtina sąlyga – medienos pjuvenos bei drožlės turi būti natūralios. Fenolio klijų, lakų, dervų turinčios sintetinės statybinės medžiagos: OSB plokštės, fanera, MPP atliekos visiškai netinka.

Kokie faktoriai nulemia komposto kokybę? (1)

Kompostavimas – labai efektyvus piktžolių, augalų pertekliaus ir maisto likučių utilizavimo būdas. Perpuvęs kompostas vėliau panaudojamas kaip vertinga trąša. Namų ūkyje gaminamo komposto kokybė priklauso nuo tam tikrų faktorių.

3 būdai, kaip įveikti dirvinį asiūklį (23)

Žemėje išaugęs kaip piktžolė – dirvinis asiūklis yra tikras daržininkų galvos skausmas, nes jo naikinimas yra itin sudėtinga užduotis. Šis žolinis augalas pievas paverčia menkavertėmis ir dažnai yra kenksmingomis gyvuliams. Pristatome 3 būdus, kuriuos galima pasitelkti kovojant su šiuo piktu augalu.

Grambuolių lervos darže: kaip jas įveikti? (38)

Paprastasis grambuolys, dar žinomas kaip karkvabalis, yra vienas iš daugelio sodo, daržo, miško kenkėjų. Daržui pats vabzdys nėra itin pavojingas, nemalonumus ir nuostolius kelia grambuolių lervos, dėl savo ilgo vystymosi ciklo bei neapsakomo ėdrumo. Tad kaip kovoti su šiais gyviais?

Ką verta žinoti, jei pradedate kompostuoti (3)

Kompostavimas – žaliųjų, biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas ekologišku būdu, kuriuo ne tik galima pasigaminti organiškų trąšų savo daržui, bet ir taip prisidėti prie aplinkos apsaugos. Norintiems užsiimti šia veikla, pateikiame kelis pagrindinius kompostavimo aspektus, kuriuos verta žinoti prieš pradedant.

Šiltnamis su polikarbonatine danga: pliusai bei minusai (41)

Šiltnamio danga yra ypatingai svarbi jo dalis, kuri daro tiesioginę įtaką šiltnamyje augantiems augalams. Ji lemia tokius šiai sodo konstrukcijai svarbius procesus, kaip: šviesos patekimą, apsaugą nuo UV spindulių, oro laidumą, šilumos sulaikymą ir t.t.. Polikarbonatinė šiltnamio danga, dėl savo atsparumo ir ilgaamžiškumo, yra populiarus pasirinkimas. Kviečiame plačiau susipažinti su šia danga.

Kurmiai – kaip juos atbaidyti? (86)

Ant žalios pievelės atsiradę švieži kurmiarausiai yra gerai pažįstamas ir itin nemalonus vaizdas individualaus namo ar sodybos savininkams. Kurmis – nelaukiamas daržų, gėlynų ir pievų svečias, kuriuo atsikratyti yra gan sudėtinga. Tad kokių priemonių reikėtų imtis, kovojant su šiuo nemaloniu įnamiu?