Pavasariniai šiltnamio paruošiamieji darbai

 (1)
Nuosavame šiltnamyje išaugintos daržovės džiugina savo skoniu, ryškiomis spalvomis ir natūralumu. Kad kuo anksčiau galima būtų pradėti džiaugtis sunokintais sodininkystės darbo vaisiais, šiltnamis turi būti tinkamai paruoštas pavasariniams darbams.
© Fotolia

Žemės keitimas šiltnamyje.

Seniai nekeistas gruntas po truputi tampa vis mažiau derlingas, jame pradeda kauptis šiltnamyje auginamoms daržovėms kenksmingi kenkėjai, atsiranda ligų užkratai. Taip nutinka todėl, kad žemė derlinga būna tik tada, kai patiria natūralius pokyčius, deja, šiltnamyje juos sukurti yra sudėtinga, todėl kartais yra būtinas grunto pakeitimas. Kad atėjo laikas šiltnamyje keisti žemę galite pajausti tiesiog jos pasėmę į saują, nualinta ir nebetinkama sodininkystei žemė yra praradusi savo fizinę trupininę struktūrą, atrodo sušokusi, tokia žemė sunkiai sugeria vandenį.

Norint pakeisti žemę šiltnamyje, pirmiausia reikia pašalinti nebetinkamą grunto sluoksnį. Rekomenduojama nukasti 10 cm seno grunto sluoksnio. Šią nualintą žemę galite laikyti atskiroje komposto krūvoje, maišydami ją su žemėmis iš daržo bei organinėmis atliekomis. Tokia nederlinga žemė po kelių metų atsigaus ir vėl bus tinkama naudojimui. Nukasus grunto sluoksnį, į šiltnamį reikia atnešti sveiko komposto, tokiu būdu užtikrinant, kad žemė turės pakankamai maistinių medžiagų.

Šiltnamio dezinfekavimas ir dezinsekcija

Dezinfekavimas bei dezinsekcija šiltnamyje atliekami vėlai rudenį arba anksti pavasarį. Dezinsekcija apima vabzdžių ir voragyvių naikinimą, naudojant chemines, mechanines ir biologines priemones arba jų kombinacijas. Dezinfekcija – kovos priemonės padedančios susidoroti su tokiais mikroorganizmais, kaip: grybai, virusai, bakterijos, mielės. Šiais darbais paprastai yra užsiimama po sanitarinio šiltnamio valymo. Sanitarinio valymo metu yra sunaikinamos augalų liekanos šiltnamyje ir 1 m spinduliu aplink jį. Populiariausi dezinfekcijos ir dezinsekcijos būdai yra fumigacija ir plovimas arba purškimas apsaugos priemonėmis, trąšomis, ekologiškomis augalų ištraukomis. Specialistai sako, kad geriausia dezinfekuojant šiltnamį parinkti tokias priemones, kurios veiktų kompleksiškai (būtų tinkamos šiltnamio konstrukcijoms, gruntui ir apimtų kuo daugiau žaladarių grupių), būtų efektyvios ir pasižymėtų ilgu veikimo periodu.

Pavasariniai šiltnamio paruošiamieji darbai
© Shutterstock

Šiltnamio konstrukcijos ir sodininkystės įrankių priežiūra

Tam, kad tinkamai pavasariniam sodinimui paruošta žemė nebūtų sugadinta ir apkrėsta, svarbu pasirūpinti ne tik pačiu gruntu, bet ir visu kitu, kas turi tiesioginį kontaktą su juo. Tad šiltnamio konstrukcija bei įrankiai skirti sodinimui turi būti tinkamai paruošti prieš imantis pavasarinių darbų. Šiltnamio konstrukcijos valymui geriausia yra pasitelkti natūralius, biologiškus ploviklius, probiotinius tirpalus, karštą vandenį, „negyvą“ vandenį, kalio muilą ir kitas natūralias priemones. Svarbu yra vengti cheminių valiklių, nes šie gali patekti ant dirvožemio ir jam pakenkti.

Pradedant pavasarinius darbus šiltnamyje reikia neužmiršti pasirūpinti sodininkavimo įrankiais. Per purvinus sodininkavimo įrankius gali plisti infekcijos, bakterijos, grybeliai, todėl svarbu palaikyti jų švarą. Taip pat reikia šiuos įrankius pagaląsti, su pagaląstais įrankiais dirbti yra lengviau ir greičiau.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Pavojingieji Sosnovskio barščiai, kaip juos naikinti (25)

Sosnovskio barščiai (lot. Heracleum sosnowskyi) – gražūs, bet labai pavojingi augalai. Šios sparčiai plintančios, invazinės piktžolės daro žalą ne tik išstumdamos vietines augmenijos rūšis, bet ir dėl visose savo dalyse kaupiamo labai stipraus alergeno (furanokumarino) yra pavojingos žmogaus sveikatai. Tad kaip naikinti šias grėsmingas piktžoles?

Šliužai: kaip kontroliuoti jų kiekį savo sode? (33)

Šliužai – drėgmę ir tankią augmeniją mėgstantys pilvakojai moliuskai, kuriems drėgni, lietingi orai yra itin palankūs. Gausus šių kenkėjų būrys darže gali pridaryti nemažai žalos jame augantiems kopūstams, salotoms, burokėliams bei kitoms daržovėms. Pristatome kelis būdus, kaip kontroliuoti šliužų kiekį savo sode.

Pomidorų ligos ir kaip jų išvengti (8)

Niekas nenuginčys, kad savame darže užauginti pomidorai yra kur kas geresnio skonio bei kvapo nei parduotuvėje pirkti, tačiau reikia pabrėžti, kad šie augalai reikalauja nemažai dėmesio. Tam, kad galėtumėte džiaugtis gausiu pomidorų derliumi, pravartu žinoti kokiomis ligomis šie augalai dažniausiai serga ir kaip jų išvengti.

Šiltnamio įsibrovėliai – baltasparniai: kaip su jais kovoti? (17)

Baltasparniai – vos pastebi, bet labai įkyrūs šiltnamio kenkėjai, kuriais atsikratyti nėra itin lengvas uždavinys. Būdami visai nedideli, dėl savo vislumo, jie gali augalams padaryti nemažai žalos. Pristatome kelis būdus, kurie padės atsikratyti šiais šiltnamio įsibrovėliais.

Kokių priemonių imtis, kad komposto dėžė neskleistų blogo kvapo? (3)

Kompostas – puiki priemonė dirvos struktūrai gerinti bei padėti jai atgauti gyvybines jėgas. Tačiau netinkamai paruoštas ir blogai prižiūrimas kompostas gali pradėti skleisti nemalonų kvapą ir prikviesti nepageidaujamus svečius (kirmėles, laukines peles, žiurkes, mašalus). Tad kokių priemonių imtis, kad komposto dėžė neskleistų blogo kvapo?

Kaip gelbėti augalus nuo amarų? (60)

Amarai – vienas dažniausių soduose bei daržuose aptinkamų kenkėjų. Tai nedideli, itin vislūs, kolonijomis gyvenantys vabzdžiai, kurie daro žalą tiek sodo augalams, tiek darže augančioms daržovėms. Tad kaip gelbėti augalus nuo šių užpuolikų?

Ekspertų patarimai, į ką atsižvelgti renkantis vejapjovę

Žalia, sveika, tvarkingai nupjauta veja yra tikras individualaus namo ar sodybos savininko pasididžiavimas. Atėjus šiltai, lietingai vasarai prasideda intensyvus vejapjovių naudojimo metas. Šių vejos pjovimo prietaisų pasirinkimas šiandieninėje rinkoje iš tiesų nemažas, tad paklausėme ekspertų, į ką atsižvelgti renkantis vejapjovę savo kiemui.

Mulčiavimas: kodėl verta naudoti mulčią savo darže? (7)

Mulčiavimas – agrotechnikos būdas, kai dirvos paviršiaus yra padengiamas įvairiomis organinėmis medžiagomis. Šiuo būdu bandoma atkartoti natūraliai gamtoje, miško ar pievos nuokritų sluoksnyje, vykstančius procesus. Tokiame nuokritų sluoksnyje gyvena begalė įvairiausių mikroorganizmų, kurie atlieka negyvos organikos skaidymą ir tokiu būdu teikia maisto medžiagas augalams. Tad kokios yra mulčio rūšys bei funkcijos?

Pjuvenų ir drožlių panaudojimas mulčiavimui ir substratams (1)

Pjuvenos gali būti vertingos daržininko pagalbininkės. Būtina sąlyga – medienos pjuvenos bei drožlės turi būti natūralios. Fenolio klijų, lakų, dervų turinčios sintetinės statybinės medžiagos: OSB plokštės, fanera, MPP atliekos visiškai netinka.

Kokie faktoriai nulemia komposto kokybę? (1)

Kompostavimas – labai efektyvus piktžolių, augalų pertekliaus ir maisto likučių utilizavimo būdas. Perpuvęs kompostas vėliau panaudojamas kaip vertinga trąša. Namų ūkyje gaminamo komposto kokybė priklauso nuo tam tikrų faktorių.

3 būdai, kaip įveikti dirvinį asiūklį (23)

Žemėje išaugęs kaip piktžolė – dirvinis asiūklis yra tikras daržininkų galvos skausmas, nes jo naikinimas yra itin sudėtinga užduotis. Šis žolinis augalas pievas paverčia menkavertėmis ir dažnai yra kenksmingomis gyvuliams. Pristatome 3 būdus, kuriuos galima pasitelkti kovojant su šiuo piktu augalu.

Grambuolių lervos darže: kaip jas įveikti? (38)

Paprastasis grambuolys, dar žinomas kaip karkvabalis, yra vienas iš daugelio sodo, daržo, miško kenkėjų. Daržui pats vabzdys nėra itin pavojingas, nemalonumus ir nuostolius kelia grambuolių lervos, dėl savo ilgo vystymosi ciklo bei neapsakomo ėdrumo. Tad kaip kovoti su šiais gyviais?

Ką verta žinoti, jei pradedate kompostuoti (3)

Kompostavimas – žaliųjų, biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas ekologišku būdu, kuriuo ne tik galima pasigaminti organiškų trąšų savo daržui, bet ir taip prisidėti prie aplinkos apsaugos. Norintiems užsiimti šia veikla, pateikiame kelis pagrindinius kompostavimo aspektus, kuriuos verta žinoti prieš pradedant.

Šiltnamis su polikarbonatine danga: pliusai bei minusai (41)

Šiltnamio danga yra ypatingai svarbi jo dalis, kuri daro tiesioginę įtaką šiltnamyje augantiems augalams. Ji lemia tokius šiai sodo konstrukcijai svarbius procesus, kaip: šviesos patekimą, apsaugą nuo UV spindulių, oro laidumą, šilumos sulaikymą ir t.t.. Polikarbonatinė šiltnamio danga, dėl savo atsparumo ir ilgaamžiškumo, yra populiarus pasirinkimas. Kviečiame plačiau susipažinti su šia danga.

Kurmiai – kaip juos atbaidyti? (86)

Ant žalios pievelės atsiradę švieži kurmiarausiai yra gerai pažįstamas ir itin nemalonus vaizdas individualaus namo ar sodybos savininkams. Kurmis – nelaukiamas daržų, gėlynų ir pievų svečias, kuriuo atsikratyti yra gan sudėtinga. Tad kokių priemonių reikėtų imtis, kovojant su šiuo nemaloniu įnamiu?