Norint atsikratyti grambuolių, pirmiausia juos reikia geriau pažinti

 (3)
Grambuoliai yra vieni iš daugelio sodo kenkėjų. Tiesa, suaugę vabzdžiai žalos beveik nepadaro, o štai jų lervos gali gerokai sumažinti būsimą derlių. Kovos būdai su jais yra labai paprasti, tačiau svarbiausias iš jų - grambuolio gyvenimo ciklai ir elgsena.Kaip įveikti grambuolius, pasiteiravome mokslininkų.
Norint atsikratyti grambuolių, pirmiausia juos reikia geriau pažinti
© Shutterstock nuotr.

Kas yra grambuoliai. Grambuoliai, dar žinomi kaip karkvabaliai, daro žalą miškams ir daržams. Suaugę vabalai, mintantys lapais, daržams daro sąlyginai nedidelę žalą, palyginus su tuo, kaip derlių naikina jų lervos.

Grambuolių vystymosi ciklas (kiaušinėlis-lerva-lėliukė-vabalas) trunka apie ketverius metus, kartais gali išsitęsti ir iki penkerių. Ciklas prasideda vasaros pabaigoje, kai suaugę vabzdžiai poruojasi ir dirvoje sudeda naujus kiaušinėlius. Iš kiaušinių išsivysto lervos ir rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais įsirausia giliau į žemę (70-120 cm). Trečiaisiais metais vasaros mėnesiais lervos virsta lėliukėmis, vėliau vabalais, kurie peržiemoję, gegužę pakyla skraidyti.

Daržams pavojingiausios paprastųjų grambuolių (Melolontha melolontha) lervos. Karkvabalių lervos gyvena smėlingesniuose dirvožemiuose, sausesnėse vietose. Jos yra gana stambios, C raidės formos, galinčios užaugti iki 65 mm ilgio. Lervų amžius matuojamas pagal jų galvos dydį – pirmamečių lervų galvos būna 2,5 mm dydžio, antrų metų apie 4 mm, trečių apie 7 mm.

Norint atsikratyti grambuolių, pirmiausia juos reikia geriau pažinti
© Shutterstock nuotr.

„Paprastasis grambuolys į dirvą sudeda iki 70 kiaušinėlių. Išsiritusios lervos pirmais metais nepadaro ženklesnės žalos – minta puvėsiais, smulkesnėmis šaknimis. Daugiausiai žalos padaro trečiametės lervos“, – teigia Aleksandro Stulginskio universiteto Biologijos ir augalų technologijos instituto profesorius daktaras Algimantas Žiogas.

Maitinimosi periodu, balandžio-rugsėjo mėnesiais jos graužia bulves, svogūnus, morkas, burokus, česnakus, braškių ir žemuogių, kopūstų šaknis, arbūzų, melionų, apynių, cukrinių runkelių, mėtų, linų, rapsų, saulėgrąžų, šalavijų šaknis. Suaugę vabzdžiai minta jaunais vyšnių, obelų, slyvų, agrastų, taip pat gudobelių, klevų, karklų, liepų, ąžuolų, beržų, alksnių, drebulių, lazdynų, kaštonų lapais.

A. Žiogas rekomenduoja prieš sėjant ar sodinant atlikti bandomuosius kasimus ir patikrinti, ar dirvoje yra grambuolių lervų, jei taip, kiek jų yra. Jis rekomeduoja šiuos veiksmus atlikti pavasarį-vasarą, kadangi tuo metu lervos yra arti paviršiaus (10-30 cm). „Jei jūsų dirva molinga, lervų greičiausiai nebus, jos daugiausiai gyvena priesmėliuose, smėlinguose dirvožemiuose. Norint patikrinti, galite iškasti 1 kv m ploto duobeles iki 40 cm gylio, pasižiūrėti ar lervų yra, kiek jų ir kokio jos ūgio. Miškininkai tai puikiai žino ir prieš kiekvieną sodinimą pasižiūri koks dirvos grambuolėtumas. Ūkininkai šitai daro ne visuomet“,  – pasakoja pašnekovas. Jis rekomenduoja šį procesą atlikti ne vėliau rudens, nes rudenį lervos vėl nusileidžia į gilesnius dirvos sluoksnius.

A.Gedmino nuotr.

Apsisaugojimo būdai

Suaugusių vabzdžių rinkimas. Nors daugiausiai žalos padaro grambuolių lervos, ciklą sutrikdyti galima mėginti iš anksto. Vienas iš siūlomų būdų – grambuolius rinkti. Tai geriausia daryti anksti ryte, kai jie nejudrūs tupi ant medžių lapų. Geriausia po medžiu patiesti audeklo ar polietileno gabalą, stipriai papurtyti medį, ir surinkti ant audeklo nukritusius vabzdžius.

Natūralūs priešai. Grambuoliai turi savo natūralių priešų. Tiesa, būdų pritraukti faunos į sklypą nėra daug. Galite statyti inkilus, tačiau sklype apsigyvenę varnėnai daugiau gaudys arba suaugusius vabzdžius arba maitinsis kitais dirvoje esančiais gyviais, kadangi lervas jiems sunku pasiekti. Šiuo atveju gali būti naudingas kurmis, kurį daugelis ūkininkų stengiasi išvyti iš sklypo – kurmiui bus kur kas lengviau pasiekti po žemių sluoksniu gyvenančias lervas.

Įšalas. Retais atvejais naikinti grambuolių lervas gali padėti ir pati gamta, jei žiemą žemė gerai įšala – taip žiemojančios grambuolio lervos žūsta. „Vis dėlto, lervos yra gudrios ir taip paprastai neįšala, jos pasitraukia į dar gilesnius sluoksnius. Nebent pasitaiko besniegės žiemos, kai dirva neįšala – lervos anksti pradeda lipti viršun, o tuomet vėl pašąla“,  – teigia A. Žiogas.

Augalai. Grambuolių lervos nemėgsta vietų, kur auga grikiai, lubinai. Sumažinant grambuolių lervų skaičių dalinai padeda ir giliašaknių piktžolių, tokių kaip varpučio ir lendrūno naikinimas.
Kalkėta dirva. Grambuoliai nesiveisia ir kalkėtoje dirvoje. „Lervos mėgsta rūgštesnes dirvas, todėl jų kalkinimas gali būti gera išeitis. Lengvas dirvas galite tręšti amonio sulfatu, amonio salietra, tai irgi padeda“,  – pataria A. Žiogas.

Cheminiai preparatai. Cheminiai prepratai daugiau naudojami sodinukams. A. Žiogo teigimu šį metodą taikyti daržovėms gali būti pernelyg drastiška ir tai gali pakenkti augalams.

Nuolatinis dirvos dirbimas. Tai vienas paprasčiausių būdų. Visų pirma, reikėtų nuo to pradėti seno lauko eksploataciją, kadangi grambuoliai mėgsta dirvonuojančias žemes. Tad jei naudosite lauką, kuriame anksčiau buvo pieva, žemę pirmiausia reikia gerai ir giliai išarti. Vasarą patariama intensyviai purenti žemes, jei jas palikote pūdymui.

Miškininkų patirtis. Ypatingai didelę patirtį kovoje su grambuoliais turi miškininkai, kadangi lervos grauždamos jaunus sodinukus, daro jiems didelę žalą. Ne visi būdai naudojami miškininkų tiks sodams ir daržams – nors insekticidai medžių sodinukams nėra kenksmingi, purkšti jais daržoves, kaip jau minėta, yra rizikinga. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto mokslinis darbuotojas dr. Artūras Gedminas teigia, kad kai kurią patirtį iš miškų priežiūros galima pritaikyti ir daržuose. „Vienas iš būdų, kurį mėginame ir mes patys, yra biologiniai preparatai, vieno iš tokių preparatų sudėtyje yra entomofaginio grybo Bauveria bassiana sporos. Šis nepavojingas grybas natūraliai gyvena dirvoje, o grambuolius naikina gerai. Jis įterpiamas į dirvą ir gali infekuoti grambuolio lervas net keletą metų iš eilės“, – pasakoja pašnekovas.

Daržininkams jis taip pat siūlo gilųjį arimą. „Gerai, jei dirva perariama pavasarį arba rudenį, tačiau tokiu atveju nereikia laukti, kol dar lervos nusileis giliau – žiemoti iki 1 m gylyje. Kai tik dirva pradeda šalti, maždaug rugsėjo mėnesio gale, reikėtų dirvą išarti pasiekiant bent 20 cm gylį. Lervos išverčiamos, jos nesuspėja sulįsti į žemę, daugelis minkštų lervų sužalojamos mechaniškai, todėl arba žūva pačios arba jas išrankioja paukščiai“, – pasakoja pašnekovas.
Vis dažniau daržininkai savo ūkiuose aptinka į grambuolio lervas panašias auksavabalių bronzinukų lervas. Šios lervos nėra žalingos augalų šaknims ir dažniau sutinkamos komposto krūvose. Bronzinukų lervas reiktų skirti nuo paprastojo grambuolio lervų, nes jų naikinti nereikėtų, kadangi šios lervos pagreitina pūvančių augalų skaidymąsi.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Hidroponinis daržas – galimybė džiaugtis šviežiomis daržovėmis net žiemą

Hidroponika iš pirmo žvilgsnio yra gan netikėtas daržininkystės būdas, kai iš augalų auginimo proceso yra pašalinamas vienas svarbiausių elementų – dirva. Hidroponinis daržas yra ypatingas ne tik dėl to, kad jame dirvą pakeičia vanduo ar kita auginimo terpė, bet ir todėl, kad tokio daržo duodamu derliu galima džiaugtis ištisus metus. Šiame tekste aptarsime hidroponikos ypatybes žiemos mėnesiais.

Sėklų daiginimas namuose: dažniausiai pasitaikančios klaidos

Pavasaris iš lėto, bet užtikrintai artėja. Apie jį pranašauja vis aukščiau pakylanti ir ryškiau šviečianti saulė. Dėl to pamažu pradedame planuoti būsimą daržą, pirkti sėklas ir inventorių. Šiame tekste pateikiame sąrašą dažnai pasitaikančių klaidų, kurių reiktų vengti daiginant sėklas namuose.

Kaip laikyti šių metų derlių per žiemą?

Šiųmetis derlius jau nuimtas ir sukrautas į laikymo vietas. Savomis daržovėmis norisi džiaugtis kuo ilgiau. Kad daržovės išliktų sveikos, jas reikia teisingai laikyti. Tad kaip laikyti bulves, morkas ir obuolius per žiemą?

Rudeninis dirvožemio perkasimas: kuo jis naudingas?

Rudeninis dirvos perkasimas yra naudingas agrotechnikos būdas, kuris ne tik pagerina dirvožemio savybes, bet ir padeda apsaugoti dirvą nuo piktžolių ir kenkėjų. Nors šis darbas paprastai nudirbamas spalio pradžioje, tie, kurie nespėjo to padaryti, dar gali tuo užsiimti, nes žemę perkasti galima ir vyraujant kiek vėsesniems, bet sausiems orams.

Kraštovaizdžio architektų patarimai, kaip planuoti naują daržą (1)

Rudeniui įpusėjus ir daržo darbams einant į pabaigą, patys nekantriausi daržininkai jau dabar ima galvoti apie kitų metų derliaus subtilybes. Ruduo yra tinkamas metas naujo daržo planavimui, tad paklausime kraštovaizdžio architektų, kaip tinkamai suplanuoti nelabai didelį daržą.

Išsami instrukcija, kaip sutvarkyti šiltnamį prieš žiemą

Baigėsi dar vienas puikus pomidorų ir agurkų sezonas šiltnamyje. Tam, kad derlius ir kitais metais būtų gausus, būtina gerai sutvarkyti šiltnamį ir paruošti jį žiemai. Štai pagrindiniai žingsniai.

Rudeninis dirvožemio kalkinimas: kuo tai naudinga? (1)

Kalkinimas yra procesas, kurio metu yra neutralizuojamas pernelyg rūgštus dirvožemis. Dirvoje su padidėjusiu rūgštingumu dauguma kultūriniu augalų negali normaliai augti, jie gelsta, derlius būna prastas. Ruduo yra geriausias metas dirvožemio kalkinimui, nes pasirinktos kalkinimo medžiagos per žiemą ištirpsta ir nusistovi, o pavasarį tokio nukalkinto dirvožemio pH yra tinkamas augalų sodinimui.

Žieminiai česnakai: kaip jų pasisodinti? (13)

Česnakai – itin vertinga daržovė, kuri savo sudėtyje turi nemažai eterinių aliejų. Eteriniai aliejai šiai daržovei suteikia ne tik stiprų kvapą, bet ir veikia kaip antiseptikai. Pirmoji spalio pusė yra geras metas žieminių česnakų sodinimui. Tad kaip jų pasisodinti?

Spalio mėnuo: kokius darbus reikia nudirbti darže?

Nuėmus didžiąją dalį derliaus, atrodytų, kad pagaliau darbų darže smarkiai sumažės, bet nereikia apsigauti. Spalis – rudens mėnuo, kurio metu laukia netrumpas darbų sąrašas.

Rudeninis derlius: kaip paruošti daržoves žiemai?

Rudens pradžia – derliaus nuėmimo metas, daržininkai šiuo metu pagaliau gali įvertinti visos vasaros sunkaus darbo vaisius. Geru daržovių derliumi bus galima džiaugtis ilgai, jei tinkamai paruošite daržoves žiemai. Tad kaip reikia laikyti populiariausias daržoves per žiemą?