Mulčiavimas: kodėl verta naudoti mulčią savo darže?

 (7)
Mulčiavimas – agrotechnikos būdas, kai dirvos paviršiaus yra padengiamas įvairiomis organinėmis medžiagomis. Šiuo būdu bandoma atkartoti natūraliai gamtoje, miško ar pievos nuokritų sluoksnyje, vykstančius procesus. Tokiame nuokritų sluoksnyje gyvena begalė įvairiausių mikroorganizmų, kurie atlieka negyvos organikos skaidymą ir tokiu būdu teikia maisto medžiagas augalams. Tad kokios yra mulčio rūšys bei funkcijos?
© Shutterstock

Kas yra mulčiavimas?

Kaip jau minėjome, mulčiavimas atkartoja gamtoje vykstantį dirvodaros procesą. Juk esate atkreipę dėmesį, kad pievose bei miškuose nėra tuščio žemės lopinėlio: žemė yra apaugusi augalais arba padengta organiniu sluoksniu (lapais, spygliais, šakelėmis). Visos augalinės atliekos krenta tiesiai po augalais, šį procesą galima palyginti su kompostavimu, tik ne krūvoje, o tiesiai prie augalų šaknų. Mulčiuojant darže, yra imituojama tokia miško ar pievos paklotė, sukuriamas humusingas dirvos paviršius.

Mulčias gali būti visiškai natūralus, organinių atliekų (apvytusi nupjauta žolė, šiaudai, lapai) arba dekoratyvinis (dažytos medienos gabalėliai arba medžio žievės). Specialistai rekomenduoja prie augalų naudoti natūralų mulčią. Gėlyne, naudojant dekoratyvinį mulčią, turėtų dominuoti augalai, o mulčias likti tik kaip fonas tarpuose. Spalvotas mulčias nėra itin tinkamas augalams, jis tinkamesnis aplinkos dekoravimui, architektūros papildymui.

Mulčio rūšys

Mulčias (irstanti organinė atlieka) yra skirstomas pagal jo inertiškumą, kitaip tariant, pagal jo skaidymosi sunkumą. Kuo daugiau celiuliozės turi augalinė medžiaga, tuo sunkiau ji yra skaidoma. Kuo sunkiau skaidoma, tuo ilgiau ir tolygiau ji veikia.

Pagal inertiškumą mulčią galima skirstyti taip: mediena, smulkintos šakos, pjuvenos, žiemkenčių šiaudai yra sunkiausiai skaidomas mulčias; švieži šiaudai, stambus šienas, kieti medžių lapai yra vidutiniškai greitai skaidomi; minkšti medžių lapai, smulkus šienas, stambi žalia žolė yra greitai skaidomas mulčias, o jauna vejos žolė yra labai greitai skaidomas mulčias.

Sunkiausiai skaidomas mulčias naudojamas mulčiuoti augalus, kurių augimo laikas ilgiausias. Pavyzdžiui, vaismedžiams ir uogakrūmiams yra naudojama stambi nesmulkinta mediena, stambios pjuvenos ir drožlės. Tokiems augalams, kaip: agurkai bei pomidorai, tinka stambus šienas ir stambi žolė. O, pavyzdžiui, trumpos vegetacijos šakniavaisiams (ridikėliams, ropėms ir pan.) mulčiuoti tinka greitai skaidomas mulčias – vejos žolė, smulkus šienas.

Mulčiavimo funkcijos

Pagrindinė ir pati svarbiausia mulčiavimo paskirtis darže – augalų maitinimas. Augalai yra sudaryti iš to, ką jie įsisavina augdami, o natūraliame organinių atliekų sluoksnyje yra visko, ko reikia jų augimui.

Be maitinimo funkcijos, mulčias sukuria palankias sąlygas gyventi naudingiems mikroorganizmams, kurių veikla įtakoja augalų sveikatą bei atsparumą.

Be to, mulčiuodami jūs atsikratysite tokių rūpesčių, kaip: laistymas, ravėjimas, nes mulčias sukuria augalams palankų drėgmės režimą bei neleidžia augti piktžolėms.

Mulčiuojant dirva yra apsaugoma nuo temperatūros svyravimų; taip pat tokiu būdu yra gerinama jos struktūra.

Beje, mulčias, gali būti puiki dekoratyvinė medžiaga, kuri suteiks papildomo grožio pavieniams medžiams, augalų grupėms ir krūmams.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

10 būdų, kaip panaudoti maistinės sodos miltelius darže bei buityje

Sodos miltelių pritaikymo būdų buityje yra iš tiesų nemažai, pristatome 10 būdų, kaip juos panaudoti namuose bei darže.

5 didžiausios mulčiavimo klaidos (3)

Mulčiavimas yra agrotechnikos būdas, kuriuo darže ar sode yra bandoma atkartoti natūraliai miško paklotėje vykstančius procesus. Mulčiavimo metu dirvožemio paviršius yra padengiamas įvairiomis organinėmis medžiagomis, kurios maitina bei apsaugo dirvą. Kad šis agrotechnikos būdas būtų veiksmingas, reikia vengti dažnai pasitaikančių mulčiavimo klaidų.

Svarbūs rudens pradžios darbai darže

Įžengus į paskutinįjį vasaros mėnesį, norom nenorom kyla mintys apie artėjantį rudenį. Rudens pradžia daržininkams yra itin intensyvus metas: derliaus nurinkimą seka dirvožemio tvarkymas, taip pat kai kurių kultūrų sėjimas prieš žiemą. Šioje publikacijoje plačiau aptarsime darbus, kuriuos darže reikėtų nuveikti rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje.

Kaip panaudoti kavos tirščius sodininkystėje? (1)

Dažnas iš mūsų per dieną išgeria daugiau nei vieną puodelį kavos. Po tokio gardaus karšto gėrimo puodelio, kavos tirščiais paprasčiausiai atsikratome. Tačiau ar žinojote, kad šios virtuvės atliekos yra puikios trąšos kambariniams bei darže augantiems augalams?

Bulvių ligos bei kenkėjai – ką reikėtų žinoti? (7)

Nesvarbu ar turite nedidelį bulvių plotą prie nuosavo namo, ar esate didelio lauko savininkas, bulves ligos ir kolorado vabalai puola kasmet. Šiltomis ir sausomis vasaromis bulvienojus atakuoja kolorado vabalai, o vėsiomis ir drėgnomis vasaromis padidėja ligų rizika. Kviečiame plačiau susipažinti su bulvių ligomis, kenkėjais bei kovos būdais, kurie padės atsilaikyti prieš juos.

Pavojingieji Sosnovskio barščiai: kaip juos naikinti (30)

Sosnovskio barščiai (lot. Heracleum sosnowskyi) – gražūs, bet labai pavojingi augalai. Šios sparčiai plintančios, invazinės piktžolės daro žalą ne tik išstumdamos vietines augmenijos rūšis, bet ir dėl visose savo dalyse kaupiamo labai stipraus alergeno (furanokumarino) yra pavojingos žmogaus sveikatai. Tad kaip naikinti šias grėsmingas piktžoles?

Šliužai: kaip kontroliuoti jų kiekį savo sode? (46)

Šliužai – drėgmę ir tankią augmeniją mėgstantys pilvakojai moliuskai, kuriems drėgni, lietingi orai yra itin palankūs. Gausus šių kenkėjų būrys darže gali pridaryti nemažai žalos jame augantiems kopūstams, salotoms, burokėliams bei kitoms daržovėms. Pristatome kelis būdus, kaip kontroliuoti šliužų kiekį savo sode.

Pomidorų ligos ir kaip jų išvengti (8)

Niekas nenuginčys, kad savame darže užauginti pomidorai yra kur kas geresnio skonio bei kvapo nei parduotuvėje pirkti, tačiau reikia pabrėžti, kad šie augalai reikalauja nemažai dėmesio. Tam, kad galėtumėte džiaugtis gausiu pomidorų derliumi, pravartu žinoti kokiomis ligomis šie augalai dažniausiai serga ir kaip jų išvengti.

Šiltnamio įsibrovėliai – baltasparniai: kaip su jais kovoti? (17)

Baltasparniai – vos pastebi, bet labai įkyrūs šiltnamio kenkėjai, kuriais atsikratyti nėra itin lengvas uždavinys. Būdami visai nedideli, dėl savo vislumo, jie gali augalams padaryti nemažai žalos. Pristatome kelis būdus, kurie padės atsikratyti šiais šiltnamio įsibrovėliais.

Kokių priemonių imtis, kad komposto dėžė neskleistų blogo kvapo? (3)

Kompostas – puiki priemonė dirvos struktūrai gerinti bei padėti jai atgauti gyvybines jėgas. Tačiau netinkamai paruoštas ir blogai prižiūrimas kompostas gali pradėti skleisti nemalonų kvapą ir prikviesti nepageidaujamus svečius (kirmėles, laukines peles, žiurkes, mašalus). Tad kokių priemonių imtis, kad komposto dėžė neskleistų blogo kvapo?