Mulčiavimas: kodėl verta naudoti mulčią savo darže?

 (7)
Mulčiavimas – agrotechnikos būdas, kai dirvos paviršiaus yra padengiamas įvairiomis organinėmis medžiagomis. Šiuo būdu bandoma atkartoti natūraliai gamtoje, miško ar pievos nuokritų sluoksnyje, vykstančius procesus. Tokiame nuokritų sluoksnyje gyvena begalė įvairiausių mikroorganizmų, kurie atlieka negyvos organikos skaidymą ir tokiu būdu teikia maisto medžiagas augalams. Tad kokios yra mulčio rūšys bei funkcijos?
© Shutterstock

Kas yra mulčiavimas?

Kaip jau minėjome, mulčiavimas atkartoja gamtoje vykstantį dirvodaros procesą. Juk esate atkreipę dėmesį, kad pievose bei miškuose nėra tuščio žemės lopinėlio: žemė yra apaugusi augalais arba padengta organiniu sluoksniu (lapais, spygliais, šakelėmis). Visos augalinės atliekos krenta tiesiai po augalais, šį procesą galima palyginti su kompostavimu, tik ne krūvoje, o tiesiai prie augalų šaknų. Mulčiuojant darže, yra imituojama tokia miško ar pievos paklotė, sukuriamas humusingas dirvos paviršius.

Mulčias gali būti visiškai natūralus, organinių atliekų (apvytusi nupjauta žolė, šiaudai, lapai) arba dekoratyvinis (dažytos medienos gabalėliai arba medžio žievės). Specialistai rekomenduoja prie augalų naudoti natūralų mulčią. Gėlyne, naudojant dekoratyvinį mulčią, turėtų dominuoti augalai, o mulčias likti tik kaip fonas tarpuose. Spalvotas mulčias nėra itin tinkamas augalams, jis tinkamesnis aplinkos dekoravimui, architektūros papildymui.

Mulčio rūšys

Mulčias (irstanti organinė atlieka) yra skirstomas pagal jo inertiškumą, kitaip tariant, pagal jo skaidymosi sunkumą. Kuo daugiau celiuliozės turi augalinė medžiaga, tuo sunkiau ji yra skaidoma. Kuo sunkiau skaidoma, tuo ilgiau ir tolygiau ji veikia.

Pagal inertiškumą mulčią galima skirstyti taip: mediena, smulkintos šakos, pjuvenos, žiemkenčių šiaudai yra sunkiausiai skaidomas mulčias; švieži šiaudai, stambus šienas, kieti medžių lapai yra vidutiniškai greitai skaidomi; minkšti medžių lapai, smulkus šienas, stambi žalia žolė yra greitai skaidomas mulčias, o jauna vejos žolė yra labai greitai skaidomas mulčias.

Sunkiausiai skaidomas mulčias naudojamas mulčiuoti augalus, kurių augimo laikas ilgiausias. Pavyzdžiui, vaismedžiams ir uogakrūmiams yra naudojama stambi nesmulkinta mediena, stambios pjuvenos ir drožlės. Tokiems augalams, kaip: agurkai bei pomidorai, tinka stambus šienas ir stambi žolė. O, pavyzdžiui, trumpos vegetacijos šakniavaisiams (ridikėliams, ropėms ir pan.) mulčiuoti tinka greitai skaidomas mulčias – vejos žolė, smulkus šienas.

Mulčiavimo funkcijos

Pagrindinė ir pati svarbiausia mulčiavimo paskirtis darže – augalų maitinimas. Augalai yra sudaryti iš to, ką jie įsisavina augdami, o natūraliame organinių atliekų sluoksnyje yra visko, ko reikia jų augimui.

Be maitinimo funkcijos, mulčias sukuria palankias sąlygas gyventi naudingiems mikroorganizmams, kurių veikla įtakoja augalų sveikatą bei atsparumą.

Be to, mulčiuodami jūs atsikratysite tokių rūpesčių, kaip: laistymas, ravėjimas, nes mulčias sukuria augalams palankų drėgmės režimą bei neleidžia augti piktžolėms.

Mulčiuojant dirva yra apsaugoma nuo temperatūros svyravimų; taip pat tokiu būdu yra gerinama jos struktūra.

Beje, mulčias, gali būti puiki dekoratyvinė medžiaga, kuri suteiks papildomo grožio pavieniams medžiams, augalų grupėms ir krūmams.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Ekspertų patarimai, į ką atsižvelgti renkantis vejapjovę

Žalia, sveika, tvarkingai nupjauta veja yra tikras individualaus namo ar sodybos savininko pasididžiavimas. Atėjus šiltai, lietingai vasarai prasideda intensyvus vejapjovių naudojimo metas. Šių vejos pjovimo prietaisų pasirinkimas šiandieninėje rinkoje iš tiesų nemažas, tad paklausėme ekspertų, į ką atsižvelgti renkantis vejapjovę savo kiemui.

Mulčiavimas: kodėl verta naudoti mulčią savo darže? (7)

Mulčiavimas – agrotechnikos būdas, kai dirvos paviršiaus yra padengiamas įvairiomis organinėmis medžiagomis. Šiuo būdu bandoma atkartoti natūraliai gamtoje, miško ar pievos nuokritų sluoksnyje, vykstančius procesus. Tokiame nuokritų sluoksnyje gyvena begalė įvairiausių mikroorganizmų, kurie atlieka negyvos organikos skaidymą ir tokiu būdu teikia maisto medžiagas augalams. Tad kokios yra mulčio rūšys bei funkcijos?

Pjuvenų ir drožlių panaudojimas mulčiavimui ir substratams (1)

Pjuvenos gali būti vertingos daržininko pagalbininkės. Būtina sąlyga – medienos pjuvenos bei drožlės turi būti natūralios. Fenolio klijų, lakų, dervų turinčios sintetinės statybinės medžiagos: OSB plokštės, fanera, MPP atliekos visiškai netinka.

Kokie faktoriai nulemia komposto kokybę? (1)

Kompostavimas – labai efektyvus piktžolių, augalų pertekliaus ir maisto likučių utilizavimo būdas. Perpuvęs kompostas vėliau panaudojamas kaip vertinga trąša. Namų ūkyje gaminamo komposto kokybė priklauso nuo tam tikrų faktorių.

3 būdai, kaip įveikti dirvinį asiūklį (22)

Žemėje išaugęs kaip piktžolė – dirvinis asiūklis yra tikras daržininkų galvos skausmas, nes jo naikinimas yra itin sudėtinga užduotis. Šis žolinis augalas pievas paverčia menkavertėmis ir dažnai yra kenksmingomis gyvuliams. Pristatome 3 būdus, kuriuos galima pasitelkti kovojant su šiuo piktu augalu.

Grambuolių lervos darže: kaip jas įveikti? (36)

Paprastasis grambuolys, dar žinomas kaip karkvabalis, yra vienas iš daugelio sodo, daržo, miško kenkėjų. Daržui pats vabzdys nėra itin pavojingas, nemalonumus ir nuostolius kelia grambuolių lervos, dėl savo ilgo vystymosi ciklo bei neapsakomo ėdrumo. Tad kaip kovoti su šiais gyviais?

Ką verta žinoti, jei pradedate kompostuoti (3)

Kompostavimas – žaliųjų, biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas ekologišku būdu, kuriuo ne tik galima pasigaminti organiškų trąšų savo daržui, bet ir taip prisidėti prie aplinkos apsaugos. Norintiems užsiimti šia veikla, pateikiame kelis pagrindinius kompostavimo aspektus, kuriuos verta žinoti prieš pradedant.

Šiltnamis su polikarbonatine danga: pliusai bei minusai (41)

Šiltnamio danga yra ypatingai svarbi jo dalis, kuri daro tiesioginę įtaką šiltnamyje augantiems augalams. Ji lemia tokius šiai sodo konstrukcijai svarbius procesus, kaip: šviesos patekimą, apsaugą nuo UV spindulių, oro laidumą, šilumos sulaikymą ir t.t.. Polikarbonatinė šiltnamio danga, dėl savo atsparumo ir ilgaamžiškumo, yra populiarus pasirinkimas. Kviečiame plačiau susipažinti su šia danga.

Kurmiai – kaip juos atbaidyti? (86)

Ant žalios pievelės atsiradę švieži kurmiarausiai yra gerai pažįstamas ir itin nemalonus vaizdas individualaus namo ar sodybos savininkams. Kurmis – nelaukiamas daržų, gėlynų ir pievų svečias, kuriuo atsikratyti yra gan sudėtinga. Tad kokių priemonių reikėtų imtis, kovojant su šiuo nemaloniu įnamiu?

Daržo siaubūnai kurkliai: kaip jų atkratyti (33)

Kurkliai – itin nemalonūs daržo kenkėjai, kuriais atsikratyti yra nelengva. Anksčiau buvo manoma, kad šie vabzdžiai yra paplitę tik Neries ir Nemuno slėniuose, tačiau jų atsiranda ir tolimesnėse Lietuvos sodybose, nes žmonės juos parsiveža su mėšlu, kuriame šie kenkėjai žiemoja. Pateikiame kelis metodus, kuriais sodininkai bando įveikti šiuos vabzdžius.

Kaip naikinti kurklius? (50)

Kurkliai, kartais dar vadinami turkliais arba parpliais, yra daržo kenkėjai, kurie lengvai prisitaiko prie naujų sąlygų, todėl juos išnaikinti yra ganėtinai sunku. Šie kenkėjai yra atsakingi už apgraužtas daržovių šaknis bei pažeistus sodinukus. Tad kaip įveikti šiuos daržo gyvius?

Šiltnamis: kaip sulaikyti šilumą jame? (16)

Tinkamas mikroklimatas šiltnamyje – būtina sąlyga gausiam ir kokybiškam derliui. Mikroklimatą šiltnamyje sukuria šie elementai: temperatūra, drėgmė bei šviesa. Pavasaris Lietuvoje pasižymi dideliais temperatūros svyravimais, kurie yra kenksmingi neseniai pasodintų žalumynų vegetacijai. Todėl verta pasidomėti, kaip sulaikyti šilumą šiltnamyje.

Kaip apsaugoti augalus nuo sugrįžusių šalnų? (2 dalis) (6)

Apaugos nuo šalnų būdų išties nemažai. Kai kurie jų puikiai susidoroja su jiems skirta užduotimi. Kiti, kaip parodė praktika, reikalauja daug darbo, yra abejotini ar neveiksmingi. Visų jų išnagrinėti viename straipsnyje neįmanoma, todėl apžvelkime populiariausius: purškimas, dūmijimas, priedangų darymas ir trąšų naudojimas.

3 svarbiausi lysvių šiltnamyje įrengimo aspektai (1)

Patyrę daržininkai žino, kad geras derlius, kai galima džiaugtis ne tik užaugintų daržovių kiekiu, bet ir kokybe, paprastai yra tinkamo planavimo rezultatas. Lysvės ir jų formavimas šiltnamyje – svarbus darbas, kuriant patogų darbui bei tinkamą daržovėms augti išplanavimą.

Inspektai prailgina daržininkystės sezoną (1)

Inspektai – mažieji šiltnamiai, kuriuose daržininkystės sezoną galima atidaryti jau vasario pabaigoje arba kovo pradžioje. Inspektuose ne tik galima užsiauginti ankstyvųjų žalumynų anksčiau nei šiltnamyje, bet ir daržovėmis džiaugtis iki pat žiemos pradžios.